Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), institucija teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ieškovė) prašo teismo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu paskirtą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, duktė) atskyrimą nuo motinos (ieškovės); nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) pagal jos gyvenamąją vietą; atleisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu nepilnamečio vaiko globėjais paskirtus atsakovus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu– ir atsakovai, globėjai, atskirai – ir atsakovas (-ė), globėjas (-a)) nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų; panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimų dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje – nustatyti, kad ieškovė turi teisę pasiimti savo dukrą 2024 m. pavasario atostogoms bei kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 15 val. ir grąžinant dukrą sekmadienį 18 val.

3. Nurodė, jog ji turi teisę praleisti atostogas su vaiku be (duomenys neskelbtini) paslaugų centro darbuotojų, kadangi duktė susitikimo su ieškove metu nurodė, kad ji norėtų praleisti atostogas bei savaitgalius jos namuose. Ji iki šiol tęsia lankymąsi (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko globėjas (atsakovas) 2023 m. gruodžio 28 d. 11 val. buvo atvykęs į vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau tą pačią dieną 11 val. pristatyti dukters į (duomenys neskelbtini) paslaugų centrą jau negalėjo. Ji pati iki trejų metų augo vaikų globos namuose, niekada nejautė meilės ir artimo ryšio su tėvais, tėvo visada bijojo, nes vaikystėje ji buvo tėvo tramdoma fiziniu smurtu. Šios aplinkybės galimai sąlygojo ir ieškovės elgesį jai sukūrus šeimą. Ieškovė supranta, ką reiškia augti be tėvų meilės, o ypač mamos, nes ji pati tai yra patyrusi, tą patį šiuo metu patiria ir jos dukra, kuri yra paauglė ir jai ypač reikalingas ryšys su mama. Jos ir dukters ryšys yra labai stiprus. Dukters globėjas veikia priešingai vaiko interesams, trukdo dukrai bendrauti su motina (ieškove) betarpiškai, siekia visam laikui pašalinti motiną iš vaiko gyvenimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo su dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, t. y. kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinosios skyrium gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, preliminariai įvertinęs pateiktų naujų įrodymų turinį, atsisako priimti atsakovo pateiktas mobiliojo telefono ekrano nuotraukas, nes iš pateiktų duomenų nėra galimybės objektyviai nustatyti žinučių rašymo laiko ir viso susirašinėjimo konteksto, taip pat nuotraukas, iš kurių nėra galimybės nustatyti nei juose pavaizduotų asmenų, nei kada jos buvo padarytos, nei kokiais tikslais, nei kokias atsakovo nurodytas aplinkybes jos gali patvirtinti ar paneigti. Dėl to laikytina, kad šie įrodymai neturi reikšmingos įtakos vertinant skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumą ir (ne)teisėtumą.

Dėl laikinos skyrium gyvenančios mamos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos

18. Visų pirma, pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu faktiškai neliko apeliacijos dalyko dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 2024 m. vasario ir kovo mėnesiais bei 2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 5 d. (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas bendravimo laikotarpis yra pasibaigęs), dėl to šios atskirojo skundo dalies apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl dėl šių laikotarpių ieškovės bendravimo su dukra apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

19. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

19.1. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, atskyrė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos (šioje byloje ieškovės); laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, apribojo (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametes dukras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nustatė nuolatinę globą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskiriant (duomenys neskelbtini) (ieškovės tėvą) ir (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamąją (globos) vietą nustatant kartu su globėjais, jų gyvenamojoje vietoje.

19.2. Tarnyba 2023 m. gegužės 18 d. išvadoje Nr. 11SD-1967 nurodė, kad nepilnamečiam vaikui laikinoji globa nustatyta nuo (duomenys neskelbtini), nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta nuo (duomenys neskelbtini). Jos globos (rūpybos) vieta nustatyta globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje. Nepilnametė su globėju nuo 2022 m. vasaros gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovės nepilnametė dukra nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 4d klasėje. 2023 m. kovo 28 d. atliekant vaiko globos (rūpybos) peržiūrą, buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Ji pasakojo, kad su motina (ieškove) bendrauja telefonu, buvo susitikusios, svečiavosi motinos namuose. Mergaitė teigė, kad „norėtų gyventi pas (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)– motina, ieškovė).

20. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 yra išaiškinęs, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio.

22. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

23. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

25. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą riboti skyrium gyvenančios motinos (ieškovės) su nepilnamete dukra laikiną bendravimą nuo 2024 m. gegužės mėnesio antrą savaitgalį ir ketvirtą savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 15 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

26. Nors atsakovas nurodė, kad šiuo metu šalių sutarta ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią ieškovė su dukra susitikinėja (duomenys neskelbtini), dalyvaujant globos koordinatorei, pakankama ir yra visų šalių sutarta, visgi apeliacinės instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad bendravimo dalyvaujant globos koordinatorei paprašė pats atsakovas. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 17 d. rašte dėl susitikimų organizavimo Nr. SD-74 nurodyta, kad nepilnamečio vaiko atstovas (atsakovas) yra pateikęs įstaigai prašymą, kad jo globojamos (rūpinamos) nepilnametės susitikimus su biologine mama, kol vyksta teisminis procesas, organizuotų ir vykdytų stebint įstaigos specialistams. Atsakovas 2024 m. sausio 11 d. atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nurodė, kad jis yra pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centrui, kad susitikimai su mama, kol vyksta teismo procesas dėl vaikų ir tėvų atskyrimo panaikinimo, vyktų dalyvaujant stebėtojui ir šis prašymas yra tenkintas. Taigi, iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos buvusi ieškovės bendravimo su dukra tvarka buvo nustatyta atsakovo (vaiko globėjo), o ne visų suinteresuotų šalių sutarimu.

27. Nesutiktina ir su atsakovu, kad šiuo metu tarp šalių susiklosčiusi ieškovės bendravimo su dukra tvarka yra pakankama ir užtikrina tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir jo motinos interesus.

28. Iš Vaiko susitikimo su tėvais, artimais giminaičiais ir su fiziniais asmenimis, emociniais ryšiais susijusiais su vaiku, susitikimo su vaiku stebėjimo protokolų (2023-05-31; 2023-06-14; 2023-07-12; 2023-07-26) matyti, kad motinos ir dukters susitikimai labai šilti, emociškai geri, bendravimas betarpiškas, laisvas; vaikas laukia ir nori susitikti su motina, pamačius labai apsidžiaugia ir puola jai į glėbį, apkabina; vaikas pasakoja ir atsakinėja į klausimus. Globos koordinatorė 2023 m. gegužės 31 d. protokole nurodė, kad mergaitė nuliūdo sužinojusi, kad su mama matysis tik valandą, bet mama tinkamai nuramino. Globos koordinatorė 2023 m. birželio 14 d. protokole taip pat nurodė, kad mama šiltai kreipėsi į globėją, tačiau atsakas buvo ne toks, kokio tikėjosi, todėl ateityje reikės išvengti, kad jie susitiktų. 2023 m. liepos 12 ir 26 d. protokoluose globos koordinatorė nurodė, kad galima numanyti mergaitę esant lojalumo konflikte tarp globėjo ir mamos. Suaugusieji bando šios situacijos neužaštrinti. Visuose protokoluose nurodytas mergaitės poreikis – matytis su mama dažniau ir ilgiau.

29. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. dideliu atstumas nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsitikus nenumatytam atvejui užimtų daug laiko atvykti pasiimti vaiką, taip pat nereiškia, kad būtų neužtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Byloje nėra duomenų apie netinkamą dabartinį ieškovės gyvenimo būdą ar kad ieškovės elgesys galėtų kelti grėsmę savo vaikui. Atsakovo nurodyta aplinkybę, kad jis nežino, ar mergaitė turės lovą, nes paskutinį kartą pas ieškovę atvyko jos sugyventinis ir vaikas turėjo miegoti ant sofutės, taip pat nereiškia, kad būtų pažeisti vaiko interesai, viešnagės pas mamą laiku miegant ant sofos svetainėje. Be to, ieškovė 2024 m. balandžio 8 d. pateikė pirmosios instancijos teismui nuotraukas, kad savo namuose jau yra įrengusi kambarį dukrai. Byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamą ieškovės draugo, kuris tik laikinai (atostogoms) atvyksta į šiuos namus iš (duomenys neskelbtini), gyvenimo būdą ar elgesį, todėl tokie atsakovo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, jie neparemti byloje esančiais įrodymais.

30. Reikšminga ir tai, kad atsakovas 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje į teisėjos klausimą, ar po skundžiamos nutarties priėmimo jau buvo įvykęs dukters ir motinos bendravimas savaitgalį jos gyvenamojoje vietoje, ar mergaitė susitikimo laukė, kokia ji grįžo, atsakė, kad mergaitė vieną kartą buvo išvykusi pas motiną, ir, jo teigimu, „dabar ryškių problemų nepastebėjo“ (2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 53 min. 7 sek. iki 54 min. 40 sek.). Ieškovė tame pačiame posėdyje paaiškino, kad jos su dukra bendravo nuo kovo 8 d. iki kovo 11 d. (atsakovo leidimu bendravimas buvo prailgintas viena diena).

31. Atmestini atsakovo argumentai, kad po vizito pas mamą vaikas pastoviai yra išbalansuotas, dėl to atsakovui po to reikia atstatinėti jos būseną. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad būtent ieškovės bendravimas su dukra kas antrą savaitgalį jos namuose kenkia vaiko interesams augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad ne tik po bendravimo su mama, tačiau ir dėl kitų susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių mergaitė nesijaučia emociškai saugi. Šiuo aspektu vertintinos ir aplinkybės, nurodytos Tarnybos 2022 m. gegužės 13 d. rašte, apie 2022 m. balandžio 27 d. gautą policijos pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini).

33. Panašią informaciją nepilnametė buvo pasakiusi ir (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas koordinuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) globą, globos koordinatorei, kuri nurodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. jai aplankius nepilnametį vaiką, individualaus susitikimo metu paaiškėjo, jog globėja naudoja psichologinį bei fizinį smurtą prieš vaiką. Mergaitė pasakojo, kad globėja dažnai grasindavo, jog atsisakys jos globos. Būdama antroje klasėje, vieną kartą buvo mušama diržu. Taip pat nepilnametis vaikas papasakojo apie atvejį, kuomet ji buvo smaugiama. Paklausus, kada tai įvyko, atsakyti tiksliai negalėjo. Mergaitė pasakojo, kad konfliktai dažniausiai kildavo dėl pamokų ruošos ir jos nenoro paklusti. Apie senelį vaikas atsiliepė teigiamai.

34. Iš byloje esančio atsakovo rašto matyti, kad jis nuo 2023 m. gegužės 13 d. įsipareigojo apgyvendinti nepilnametį vaiką saugioje aplinkoje be sutuoktinės (globėjos) tol kol vyks ikiteisminis tyrimas ((duomenys neskelbtini)). Nors ikiteisminis tyrimas 2022 m. gegužės 27 d. buvo nutrauktas tyrimo metu negavus duomenų, kad veikimu ar neveikimu nepilnamečiam vaikui buvo daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio ji būtų patyrusi fizinę, materialinę ar neturtinę žalą, taip pat nesurinkta duomenų, kad atsakovės veikoje būt požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau globėjas su nepilnamečiu vaiku ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini).

36. Nors byloje nustatyta aplinkybė apie ieškovės neblaivumą (2,21 promilių) 2023 m. balandžio 24 d. ir kelia abejonių dėl jos visiško išgijimo nuo šios priklausomybės, visgi ir tai nesudaro pagrindo riboti motinos bendravimą su dukra ir leisti joms bendrauti tik dalyvaujant globos koordinatorei atsakovo gyvenamojoje vietovėje.

38. Tarnyba 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje pateikė savo išvadą dėl ginčo esmės ir nurodė, kad Tarnyba nėra gavusi neigiamos informacijos apie ieškovę. Ji deda dideles pastangas susigrąžinti vaiką, savanoriškai persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl atvejo vadybos inicijavimo, įvairios pagalbos suteikimo siekiant išgydyti priklausomybę. Tarnyba neturi informacijos, kad ieškovė galėtų pakenkti vaikui, kad negebėtų vaiko auginti ir tenkinti jo poreikius, kad motinos bendravimas kaip nors neigiamai veiktų patį vaiką, kad jam po susitikimų su motina būtų daroma neigiama įtaka, kadangi, specialistų vertinimu, yra didelis mergaitės lojalumo konfliktas.

39. Taigi dabartinėje bylos proceso stadijoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovė laikino bendravimo su nepilnamete dukra metu - antrą savaitgalį ir ketvirtą savaitgalį, pasiimdama nepilnametį vaiką penktadienį 15 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar kad būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukters priežiūra, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.