Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-33-553/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-29
Bylos Nr.: 2A-33-553/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03279-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas: D. L., A. L., R. A., E. A., J. Š.-D., M. D., J. Č.
Atsakovas: A. M.
Trečiasis asmuo: M. Z.

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-33-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03279-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2, 45.1, 45.6, 116.1, 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. L., A. L., R. A., E. A., J. Š.-D., M. D., J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal D. L., A. L., R. A., E. A., J. Š.-D., M. D., J. Č. ieškinį atsakovei A. M. dėl sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – M. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalaudami: 1) sumažinti 2008-11-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. 25155 (toliau – Sutartis Nr. 25155) kainą 1 752 Lt suma ir šią sumą iš atsakovės A. M. priteisti bendraieškiams D. L. ir A. L.; 2) sumažinti 2008-11-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. 24890 (toliau – Sutartis Nr. 24890) kainą 1 752 Lt suma ir šią sumą iš atsakovės A. M. priteisti bendraieškiams R. A. ir E. A.; 3) sumažinti 2008-10-14 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. 21608 (toliau – Sutartis Nr. 21608) kainą 1 752 Lt suma ir šią sumą iš atsakovės A. M. priteisti bendraieškiams J. Š. – D. ir M. D.; 4) sumažinti 2008-09-26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. 20379 (toliau – Sutartis Nr. 20379) kainą 1 752 Lt suma ir šią sumą iš atsakovės A. M. priteisti ieškovei J. Č.; 5) priteisti iš atsakovės bendraieškiams D. L. ir A. L. 11 456,95 Lt defektų šalinimo išlaidų atlyginimui; 6) priteisti iš atsakovės bendraieškiams R. A. ir E. A. 2 866,85 Lt defektų šalinimo išlaidų atlyginimui; 7) priteisti iš atsakovės ieškovei J. Č. 2 866,85 Lt defektų šalinimo išlaidų atlyginimui; 8) priteisti iš atsakovės bendraieškiams J. Š. – D. ir M. D. 3 345,75 Lt defektų šalinimo išlaidų atlyginimui; 9) priteisti iš atsakovės bendraieškiams D. L. ir A. L. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 13 208,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10) priteisti iš atsakovės bendraieškiams R. A. ir E. A. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 4 618,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11) priteisti iš atsakovės bendraieškiams J. Š. – D. ir M. D. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 5 097,75 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 12) priteisti iš atsakovės ieškovei J. Č. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 4 618,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 13) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškovai nurodė, kad tarp jų ir atsakovės buvo sudarytos minėtos Sutartys Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379, pagal kurias ieškovai iš atsakovės įsigijo nuosavybės teisę į tam tikras dalis (butus) pastato – dvibučio gyvenamojo namo. Sutarčių sudarymo metu butai, kaip ir visas namas, buvo nebaigtas statyti, baigtumas 85 proc. Ieškovai savo lėšomis atliko butų pilnos apdailos darbus ir organizavo pastato pridavimą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. 2009-10-02 pastas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Vėliau paaiškėjo, kad statytojas (atsakovė) netinkamai atliko statybos darbus: 1) sienos apšiltintos putų polistirolu vietoj Pastato techniniame projekte numatytos akmens vatos; 2) pradėjus eksploatuoti butus atsirado atsakovės nutiestos buitinės nuotekynės veikimo nesklandumų ir ekspertas konstatavo, kad nesklandumai susidarė dėl grubių įrengimo sumontavimo klaidų; 3) pradėjo šlapti ir pelyti butų sienų kampai; 4) neapšiltinti pamatai, todėl šąla grindys ir sienos ties jomis pagal visą pastato perimetrą; 5) kiemo danga yra paklota nekokybiškai. Bendraieškiai D. L. ir A. L. patyrė nuostolių dėl atsakovės netinkamai atliktų Pastato statybos rangos darbų — apmokėjo Defektų apžiūros akto ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidas bei savo lėšomis turėjo pašalinti dalį Pastato defektų – apšiltino 1/2 Pastato pamatų bei pašalino Pastato buitinių nuotekų valymo įrenginio montavimo defektus bei apmokėjo su šių defektų pašalinimu susijusias išlaidas. Šių defektų nustatymo ir šalinimo kaina yra 7 711,20 Lt. Ieškovai prašo sumažinti minėtų Sutarčių kainas viso 7 008 Lt (visiems ieškovams po 1 752 Lt), t. y. skirtumas tarp akmens vatos, kuri turėjo būti panaudota pagal Pastato techninį projektą, ir putų polistirolo, kuris buvo faktiškai panaudotas, kainų skirtumo. Bendraieškiai R. A. ir E. A. bei J. Č. dėl neapšiltintų pastato pamatų taip pat patyrė nuostolių, minėtus trūkumus pašalino ūkio būdu. Iš atsakovės A. M. bendraieškiams R. A. (kartu su E. A.) ir J. Č. priteistina lygiomis dalimis (t. y. po 1644,60 Lt) 3 289,20 Lt dydžio 1/2 pastato pamatų defektų šalinimo, t. y. 1/2 pamatų šiltinimo, išlaidų atlyginimas, kuris apskaičiuotas vadovaujantis bendraieškių D. L. ir A. L. patirtomis išlaidomis tokiems pat darbams atlikti. Už kiemo dangos, kurią būtina perdaryti, ploto apskaičiavimo ataskaitos parengimą bendraieškiai D. L. ir A. L. sumokėjo 400 Lt, kuriuos prašo atlyginti. Ieškovai kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris įvertino kiemo dangos defektų šalinimo darbų kainą (viso 9 136Lt), kuri proporcingai pagal plotą priteistina iš atsakovės bendraieškių naudai (bendraieškiams D. L. su A. L., J. Š. – D. su M. D. lygiomis dalimis priteistina 6 691,5 Lt, bendraieškiams R. A. su E. A. ir J. Č. lygiomis dalimis 2 444,5 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nekilnojamąjį turtą pirko iš neprofesionalaus pardavėjo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 4 dalis). Ginčo pastatas buvo statomas asmeniniam atsakovės ir jos dukros šeimos naudojimui, tačiau dėl sunkios finansinės padėties turtą teko parduoti ieškovams. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimis pirkėjams perėjo visos pardavėjo teisės ir pareigos, tarp jų ir reikalavimo teisės pagal ginčo namo projektavimo ir statybos darbus atlikusių asmenų suteikiamą statinio kokybės garantija (Statybos įstatymo 36 straipsnis). Bendraieškiai reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui. Ieškovai pirko tokį namą, koks jis buvo pastatytas atsakovės ir jos dukros asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu ieškovai prisiėmė ir atitinkamą riziką dėl šio daikto kokybės. Atsakovė perdavė tokį daiktą, koks buvo sukurtas kaip rangovų atliktų darbų rezultatas ir jokių garantijų dėl šio pastato kokybės ji nesuteikė. Ieškovai turėjo visas galimybes apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo pasitelkti specialistus, kurie apžiūrėtų ir įvertinų perkamą pastatą, statybos darbų atlikimo kokybę. Atkreiptinas dėmesys į Sutarčių 4.2.1 punktą. Atsakovė pažymėjo, kad šalių teisiniai santykiai prasidėjo anksčiau nei buvo sudarytos Sutartys Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379. Šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Buvo sudarytos preliminarios sutartys. Atsakovė nusprendė parduoti ginčo turtą 2008 m. birželio mėnesį. Tarpininko UAB „Namija“ skelbime apie atsakovės parduodamą namą, be kita ko, buvo nurodyta, kad namo sienos apšiltintos putų polistirolu. Ši informacija vieša, o visi pirkėjai apie parduodamą namą sužinojo iš šio skelbimo. Nuo 2008 m. birželio mėnesio visi pirkėjai galėjo atvykti ir apžiūrėti namą. Visą vasarą namas buvo tvarkomas ir matėsi, kad jis apšiltintas putų polistirolu, galima buvo apžiūrėti namo pamatus. Iš prie ieškinio pridedamos 2008-08-25 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nuorašo bei jame esančių tos pačios datos namo nuotraukų matyti, kad namo aplinkos tvarkybos darbai tuo metu dar nebuvo atlikti, pamatai vis dar nebuvo užkasti ir galėjo būti be jokių sunkumų apžiūrėti. Iš to seka, kad bendraieškiai galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai turėjo atvykti ir apžiūrėti statomą namą, statybos darbų vykdymo kokybe, naudojamas medžiagas. Kad ieškovai šia galimybe iš tiesų pasinaudojo patvirtina tiek aukščiau jau nurodytos Sutarčių 4.2.1 punkto nuostatos, tiek ir prie ieškinio pridedamame 2010-05-18 Defektų apžiūros akte esančios nuotraukos, darytos namo statybos metu, kuriose puikiai matomi tiek pamatai, tiek ir putų polistirolu šiltinamos sienos. Defektų apžiūros akte esančių nuotraukų neturi net pati atsakovė ir šios nuotraukos darytos maždaug prieš 2 metus iki Defektų apžiūros akto sudarymo dienos, taigi jas UAB „Statybų techninė priežiūra“ galėjo pateikti tik patys bendraieškiai. Sutartys Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, o pastatas pripažintas tinkamu naudoti tik 2009-10-02. Taigi, bendraieškiams prireikė vienerių metų 85 % baigtumo pastato vidaus apdailos darbams atlikti. Ši aplinkybė yra reikšminga, vertinant, ar iš tiesų kokybiškai buvo atliekami apdailos darbai, o svarbiausiam – ar tinkamai visą tą laikotarpį buvo prižiūrimas pastatas, ar jis buvo ir kaip buvo naudojamas pagal paskirtį. Ieškinyje teigiama, kad pradėjus ekslploatuoti butus, atsirado buitinės nuotekynės veikimo nesklandumų, o kreiptasi dėl to buvo 2010 m. balandžio mėnesį. Lieka neaišku, kada tiksliai imta eksploatuoti nuotekų valyvo įrenginį ir kiek laiko jis buvo eksploatuojamas iki 2010 m. balandį kreiptasi dėl jo veikimo nesklandumų. Taip pat nėra aišku, kada paaiškėjo, kad namas, bendraieškių nuomone, turi trūkumų, kada ėmė šlapti ir pelyti butų sienų kampai. Šis momentas yra reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad butus bendraieškiai įsigijo prieš pat prasidedant 2008-2009 m. žiemai, o pastato apdailos darbų vykdymas užsitęsė ištisus metus. Pastato (jo dalių) bei žemės sklypo pardavimo metu kiemo danga buvo tinkama ir neturėjo jokių trūkumų. Bendraieškių, praėjus 2 metams, reiškiami reikalavimai dėl kiemo dangos nelygumų, rišančios medžiagos nebuvimo, netinkamo pagrindo greičiausiai bus sąlygoti netinkamo kiemo dangos eksploatavimo bei priežiūros stokos. Bendraieškių nurodomos nepageidaujamos aplinkybės galėjo būti ir labiausiai tikėtina, kad buvo sąlygoti tokių aplinkybių, kaip neįprastai šalta 2009-2010 m. žiema, 2009 m. kiemo apsėmimas, vykdant butų įrengimo darbus bei nuotekų valymo įrenginio remonto darbus sunkiasvorių transporto priemonių važinėjimas bei stovėjimas ant trinkelių dangos, vandens išplautos rišamosios medžiagos neatnaujinimas, leidžiant ją pilnai išplauti ir toliau ardyti pagrindą, ant kurio buvo sudėta trinkelių danga. Atsakovė pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo kaina nėra daikto sukūrimo kaštų suma. Ieškovams negali būti atlyginamos išlaidos, kurių jie nepatyrė (kiemo dangos keitimas, pastato pamatų apšiltinimas ūkio būdu).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-21 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad visų keturių Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 1 p. nuostatomis šalys patvirtino, jog jiems yra žinoma, kad perkamas gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jam nustatytas 85 proc. baigtumas. Remiantis Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2. p. matyti, kad ieškovai (pirkėjai) pasitelkdami specialistus, turėjo realią galimybę ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusią dokumentaciją, įvertino jo teisinį ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę, ir patvirtino, kad perkamas turtas visiškai atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir nei dėl turto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės jokių pretenzijų neturi. Pirkėjai buvo įspėti, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nebaigtas statyti butas dėl neužbaigtų darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol nėra pripažintas tinkamu naudoti (Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2.2. p.). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Teismas pažymėjo, jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai iš atsakovės pirko nebaigto statyti namo dalis. Jie turėjo realią galimybę apžiūrėti ir įvertinti perkamus daiktus, o taip pat suprasti, kad perka nebaigtame statyti name esančius butus bei turės užbaigti nebaigtos statybos darbus tam, kad galėtų naudotis perkamais butais pagal paskirtį. Šalims sudarant pirkimo-pardavimo sutartis jiems buvo sudaryta galimybė susipažinti su perkamo turto nuosavybės dokumentais, planais, turtą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke bei inventorinėse bylose. Pasitelkdami reikiamus specialistus jie turėjo galimybę įvertinti turto ne tik teisinį, bet ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę bei apie nustatytus statinio trūkumus informuoti pardavėją, tačiau jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės pardavėjai nepareiškė. Taigi pagal LR CK 6.321 straipsnio nuostatas pardavėjo pareiga patvirtinti parduodamų daiktų nuosavybės teises nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimis šalys savo susitarimu nustatė perkamų daiktų kainą, o kad ji būtų aiškiai per didelė byloje nėra pateikta įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovai sudarydami Sutartis Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę; pastato (jo dalių) įsigijimo metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo žinoti apie jų nurodomus pastato trūkumus, todėl šiuo atveju pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už šiuos trūkumus atsakyti negali. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei CK 6. 339 straipsnyje numatytų pirkėjo reikalavimo teisių arba kitaip tariant pirkėjo gynimosi būdų dėl pažeistų teisių, susijusių su nekilnojamojo daikto kokybe, sąrašas yra baigtinis, šiame sąraše nėra numatyta pirkėjų galimybė reikalauti iš pardavėjo būsimų, numanomų išlaidų, kurias jis galimai patirs ateityje dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog trinkelių danga nėra pakeista ir jos trūkumai nėra pašalinti, todėl sąmatoje pateikiama išlaidų suma negali būti priteisiama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog jų nurodomi trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, tad pardavėjo atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma, todėl ieškovų reikalavimai dėl sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo atmestini.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-04-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nevertindamas ir nepasisakydamas dėl ieškovų pateiktų įrodymų, o sprendimą pagrindė hipotetiniais teiginiais.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.327 straipsnio 2 dalį, netinkamai perkeldamas daikto kokybės nustatymo pareigą pirkėjui, visiškai ignoruodamas įstatyminę pardavėjo daikto kokybės garantiją. Vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo vertinti, ar daikto trūkumai yra akivaizdūs ir jie galėjo būti pastebėti pirkėjų (ieškovų) sutarčių sudarymo momentu. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokiu trūkumus turi pastebėti atidus pirkėjas. Byloje nėra įrodymų, kad apie nurodytus trūkumus pirkėjai buvo informuoti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas turėjo vertinti, ar nurodyti trūkumai yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Įsigyjant butus statinio pamatai buvo užkąsti ir apie namą sudėta nuogrinda, namo fasado apdailos darbai buvo visiškai baigti, kiemo (aikštelės) tvarkymo darbai taip pat visiškai baigti ir trinkelės sudėtos, nuotekų šalinimo sistema taip pat visiškai įrengta ir užkasta. Teismo argumentai yra prieštaringi: teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog trūkumai yra neakivaizdūs, kita vertus, konstatuoja, kad ieškovai galėjo juos nustatyti pasitelkdami specialistus.

3. Ieškovai šioje byloje įrodinėjo paslėptus, o ne akivaizdžius trūkumus. Trūkumai išaiškėjo pastato eksploatacijos metu, t. y. atsirado buitinių nuotekų valymo įrenginių veikimo nesklandumai, nustačius, kad į įrenginį patenkančios nuotekos kaupiasi jame sudarydamos patvanką, be to, pradėjo šlapti ir pelyti butų sienų kampai bei dėl neapšiltintų pamatų šalti grindys ir sienos ties jomis per visą pastato perimetrą. Teismo teiginys, kad „pirkėjai pirko nebaigtą statyti namą reiškia, kad perka nebaigtame statyti name esančius butus bei turės užbaigti nebaigtus statybos darbus“, leidžia daryti išvadą, kad teismas prilygino statinio nebaigtumą statinio nekokybiškumui, nors tai yra nesusiję dalykai.

4. Neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, neva prašydami iš pardavėjo priteisti būsimas numanomas išlaidas, o tokio teisių gynimo būdo nenumato CK 6.334 straipsnio 1 dalis, CK 6.339 straipsnis. Apeliantai pažymėjo, kad teismas nevertino jų pateiktų įrodymų, patvirtinančių jau patirtas apeliantų išlaidas dėl pastato trūkumų nustatymo ir jų pašalinimo.

5. CK 6.333 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pardavėjo atsakomybę už paslėptus daikto trūkumus ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ir eksploataciją.

6. Atmestini atsakovės argumentai, kad ji namą statė kaip neprofesionalus pardavėjas. Name neva asmeniniams poreikiams buvo statomi 4 butai. Be to, ši aplinkybė nėra pardavėjo atsakomybę už nekokybišką daiktą šalinanti atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad:

1. Ieškovai turėjo galimybę susipažinti su pirkimo – pardavimo sutarčių objektu esančiu daiktu tiek pasirašant šias sutartis, tiek ir esant ikisutartiniams santykiams (buvo pasirašytos preliminarios sutartys, informacija apie namo sienų apšiltinimo pobūdį buvo pateikta viešame skelbime internete). Atsakovė jokių trūkumų neslėpė, visą vasarą namas nebuvo aptinkuotas, matėsi, kad namas apšiltintas putų polistirolu, pamatai nebuvo užkąsti.

2. Teismas teisingai vadovavosi Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2 punktu. Visi ieškovai įgyvendino minėtame Sutarčių punkte nurodytą savo teisę ir pasitelkdami specialistus nuodugniai apžiūrėjo pastatą beis u juo susijusius dokumentus.

3. Ieškovai akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigą rūpestingai prižiūrėti ir naudoti nuotekų valymo įrenginį. Nuo nuotekų valymo įrenginio eksploatavimo pradžios iki kreipimosi dėl trūkumų buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Svarbus protingas kreipimosi dėl trūkumų laikas. 2008-2009 žiema buvo labai šalta, vykdant būtų įrengimo darbus patalpose susidaro drėgmė, todėl tikėtina, kad būtent dėl šių aplinkybių ir ieškovų netinkamo rūpinimosi patalpomis atsirado ieškovų nurodytos neigiamos pasekmės.

4. Pirkėjai, įsigydami daiktą iš neprofesionalaus pardavėjo, negali reikalauti tokio paties lygio kokybės garantijų kaip įsigydami daiktą iš profesionalaus pardavėjo. Namo statybai lėšos buvo gautos paėmus 1 000 000 Lt paskolą iš banko ir atsakovės dukrai su savo vyru pardavus jiems nuosavybės teise priklausantį butą (jie persikraustė gyventi pas atsakovę). Pritrūkus lėšų buvo pasiskolinta dar 300 000 Lt. Atsakovės dukros vyrui praradus darbą, pasunkėjus šalies ekonominiai būklei, tapo aišku, kad statybos darbai nebus baigti. Žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai buvo išleista 1 602 000 Lt, o pagal pirkimo-pardavimo sutartis gauta 1 532 500 Lt, taigi 69 500 Lt nuostoliai nesiderina su profesionalaus pardavėjo pelno siekimu. Buvo projektuojamas dvibutis namas atsakovės ir jos dukros šeimos poreikiams tenkinti, todėl nepagrįsti teiginiai, kad namas buvo statomas pardavimui.

5. Atsakovė perdavė namą tokį, koks jis buvo sukurtas pasitelkiant rangovus, o ne pagal ieškovų užsakymą, pavyzdį. Atsakovė neturi pareigos atlikti trūkumų taisymo veiksmus ar atlyginti dėl jų atsiradusius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudarytos Sutartys Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379, pagal kurias ieškovai iš atsakovės įsigijo nebaigtą statyti (85 proc. baigtumas) dvibutį gyvenamąjį namą. Ieškovams atlikus nebaigtus statybos darbus, 2009-10-02 namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Eksploatuojant dvibutį gyvenamąjį namą, ieškovai pastebėjo jo trūkumus: 1) sienos apšiltintos putų polistirolu vietoj pastato techniniame projekte numatytos akmens vatos; 2) atsirado buitinės nuotekynės veikimo nesklandumų; 3) pradėjo šlapti ir pelyti butų sienų kampai; 4) neapšiltinti pamatai, todėl šąla grindys ir sienos ties jomis pagal visą pastato perimetrą; 5) kiemo danga paklota nekokybiškai. Atsakovė atsisakė prisiimti atsakomybę už ieškovų nuostolių dėl minėtų trūkumų nustatymo ir pašalinimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai įsigijo nebaigtą statyti namą, vadovaujantis Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2 punktu ieškovai turėjo realią galimybę ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą ir patvirtino, kad perkamas turtas atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl turto faktinės būklės ieškovai jokių pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį vadovavosi ta nuostata, kad pardavėjas neatsako už daikto kokybę, jeigu daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog jų nurodomi trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nevertindamas ir nepasisakydamas dėl ieškovų pateiktų įrodymų, todėl vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas įvertina minėtus įrodymus ir dėl jų pasisako. Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 kainos sumažinimą ir patirtų nuostolių (dvibučio gyvenamojo namo trūkumų nustatymo ir jų pašalinimo išlaidų) atlyginimą ieškovai grindžia ta aplinkybę, jog dėl ieškovų nustatytų paslėptų, o ne akivaizdžių namo trūkumų yra atsakinga atsakovė, kuri šį daiktą pardavė ieškovams. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu visų pirma svarbu įvertinti ne tai, ar ieškovų nustatyti trūkumai yra akivaizdūs ar paslėpti, tačiau taip pat įvertinti faktą, ar ieškovai pateikė tinkamus įrodymus, kad trūkumai buvo. Analizuojant pardavėjo atsakomybės klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 -224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-569/2010). Tokiu būdu nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar ieškovai pateikė įrodymus, kad yra trūkumai, neatitinkantys Sutartyse Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 numatytų reikalavimų, o jei tokių nėra nurodyta, - tai įprastų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl namo sienų apšiltinimo, pažymi, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė, jog namo sienos apšiltintos putų polistirolu, o ne akmens vata (kaip numatyta pastato techniniame projekte), kadangi ieškovų užsakymų 2010-05-18 parengtame Defektų apžiūros akte yra patiektos ginčo namo nuotraukos (T. 1, b. l. 101), kuriose aiškiai matyti, kad namo sienos yra šiltinamos putų polistirolo plokštėmis. Kaip nurodė atsakovė, ji tokių nuotraukų neturi. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančiose 2008-08-25 namo nuotraukose matyti, kad namo sienų išorinė apdaila yra baigta (T. 1, b. l. 34-36), o Sutartys Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų užsakymu 2010-05-18 parengtame Defektų apžiūros akte yra patiektos ieškovų dar iki minėtų Sutarčių pasirašymo darytos ginčo namo nuotraukos. Be to, byloje nėra įrodymų, kad sienų apšiltinimas putų polistirolu, o ne akmens vata neatitinka Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 sąlygų (pastato techninis reglamentas nėra minėtų sutarčių priedas) ar įprastinių reikalavimų.

Dėl dvibučio gyvenamojo namo pamatų pažymėtina, kad ginčo šalys nesusitarė dėl to, jog pamatai bus apšiltinti (tokio įrodymo byloje nėra). Nors ieškovų pateiktame 2010-05-18 parengtame Defektų apžiūros akte yra nurodyta, kad pamatų konstrukcija neatitinka dviejų Statybos techninių reglamentų reikalavimų (T. 1, b. l. 100), tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos atveju atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai iš atsakovės įsigijo ne šiaip bet kokį daiktą, o nekilnojamąjį daiktą – dvibutį gyvenamąjį namą, kuris įsigijimo metu nebuvo baigtas statyti. 85 procentų baigtumas negali būti pateisinama priežastis nekokybei, tačiau šiuo atveju iš pirkėjų buvo galima pagrįstai tikėtis prieš perkant namą asmeniniam naudojimui pasitikrinti, kokia yra perkamo namo pamatų būklė. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2.1 punkto nuostatą, pagal kurią ieškovai garantavo, kad „iki šios Sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Turtą, susipažino su Turto nuosavybės dokumentais, planais, Turtą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke bei inventorinėse bylose, patikrino ir kvalifikuotai, pasitelkdami reikiamų specialistų pagalbą, įvertino Turto teisinį ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę, turto naudojimo paskirtį, su Turtu susijusius apribojimus ir įsipareigojimus bei visus kitus kriterijus ir aplinkybes, kurios galėjo būti reikšmingos tinkamam šios Sutarties įgyvendinimui. Pirkėjas patvirtina, kad Turtas visiškai atitinka jo keliamus reikalavimus bei mokamą Kainą ir dėl Turto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės jokių pretenzijų Pardavėjui jis neturi. Pirkėjas taip pat patvirtina, kad apžiūrėjo bendro naudojimo patalpas Pastate, kuriame yra Butas, ir dėl jų jokių pastabų Pardavėjui neturi“. Tokiu būdu ieškovai patvirtino, kad žinojo, jog perka namą su neapšiltintais pamatais. Dėl Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2.1 punkto nuostatos suderinamumo su CK 6.334 straipsnio 4 dalimi atskirai pažymėtina tai, kad ieškovai neįrodė, jog namą įsigijo iš profesionalaus pardavėjo. Ta aplinkybė, kad name yra 4 butai, nereiškia, kad namas buvo statomas pardavimui. Byloje nėra įrodymu, kad atsakovės verslas yra gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas.

Trečiasis apeliantų įvardintas trūkumas yra nuotekų sistemos veikimo nesklandumai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nuomone, kad tai nėra akivaizdus daikto kokybės trūkumas, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, ieškovai turi įrodyti, kad šis trūkumas neatitiko Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 reikalavimų, o jei tokių nėra, tai – įprastų reikalavimų. Apeliantai nurodo, kad kreipėsi į UAB „Feliksnavis“, kaip į bendrovę, besispecializuojančią buitinių valymo įrenginių gamybos ir veikimo priežiūros srityje, ir šios bendrovės atstovas 2010-05-13 raštu patvirtino, kad į ieškovų iš atsakovės įsigyto namo nuotekų valymo įrenginį patenkančios nuotekos kaupiasi jame, sudarydamos patvanką, ir kad, jo nuomone, visi įrenginio veikimo nesklandumai susidarė dėl grubių jo sumontavimo klaidų (T. 1, b. l. 111). Taip pat ieškovai pateikė į bylą UAB „Nuotekų priežiūra“ ieškovam 2010-04 išduotą Atliktų darbų aktą (T. 1, b. l. 121). Teisėjų kolegija vertinimu minėti įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovų ir atsakovės įsigytame dvibučiame gyvenamajame name nuotekų valymo sistema buvo sumontuota ne pagal atsakovės ieškovams pateiktą schemą ar kita dokumentą, kurio byloje taip pat nėra. Tokiu būdu ieškovai neįrodė, kad jų nustatytas nuotekų sistemos veikimo nesklandumas neatitinka Sutartyse Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei jų nėra, - įprastų reikalavimų (2010-05-13 UAB „Feliksnavis“ atstovo raštas negali būti prilyginamas eksperto išvadai).

Apeliantų nuomone, atsakovė taip pat turi prisiimti atsakomybę už nekokybišką kiemo dangos paklojimą. 2010-05-18 parengtame Defektų apžiūros akte nurodyta, kad kiemas grįstas betoninėmis trinkelėmis, danga banguota ir to priežastimi yra nekokybiškai įrengti pagrindai (T. 1, b. l. 102), tačiau ne minėtame akte, nei kituose ieškovų pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokių Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 nuostatų, o jei tokių nėra, tai – įprastų reikalavimų, neatitinka toks kiemo dangos paklojimas. Be to, kaip teigia patys apeliantai, įsigyjant butus kiemo (aikštelės) tvarkymo darbai jau buvo baigti (T. 2, b. l. 63), o Sutarčių Nr. 25155, Nr. 24890, Nr. 21608, Nr. 20379 4.2.1 punkte nurodyta, kad apeliantai apžiūrėjo turtą pasitelkdami reikiamus specialistus, ir neturi pretenzijų dėl turto faktinės būklės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad dvibutį gyvenamąjį namą ieškovai (fiziniai asmenys) įsigijo iš atsakovės (fizinio asmens), kuri nėra profesionali pardavėja, užsiimanti gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu. Ši aplinkybė nepanaikina atsakovės atsakomybės už paslėptus parduoto daikto trūkumus (CK 6.327 straipsnis), tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškovai tokių trūkumų neįrodė, todėl pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį nėra.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Tokiu būdu apeliacinė instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėTeisėjos Neringa ŠvedienėZita Smirnovienė