Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-3712-2025 (ROIK: 25288051052) (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3712-2025, K. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 615 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas MB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. K. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą 615 eurų baudą. Skunde nurodo, kad MB „A” pradžioje buvo jo tėvo įmonė, kuris nesuteikęs Pareiškėjui jokios informacijos ir nepaaiškinęs pasekmių, perrašė jo vardu Bendrovę ir paskyrė jį vadovu. Tuo metu jis buvo labai jaunas ir neturėjo jokios finansinės ar teisinės patirties. Pareiškėjas neprisimena, kada tiksliai pasirašė dokumentus, nes jam buvo paaiškinta, kad tai tik “formalumas”, o visus įmonės reikalus tvarkys pats tėvas. Vėliau tėvas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), neinformavęs jo apie jokias pareigas, kurias turi atlikti kaip įmonės vadovas. Tėvas jam nesuteikė jokių prisijungimų, jokių dokumentų, jokių instrukcijų ir neatskleidė, kad kasmet privaloma teikti finansines ataskaitas. Kai sužinojo apie prievolę pateikti finansines atsakaitas, negalėjo to padaryti: neturėjo prieigos prie įmonės banko sąskaitų; slaptažodžiai buvo prarasti; tėvo dokumentai, reikalingi atkūrimui, buvo nebegaliojantys; negalėjo gauti išrašų, kurių reikėjo buhalteriui. Dėl šių priežasčių, jis fiziškai neturėjo galimybės parengti finansinių ataskaitų. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis yra pabėgėlis Lietuvoje; neturi jokio oficialaus darbo, neturi jokių pajamų; jo banko sąskaitos balansas yra neigiamas; neturi šeimo pagalbos ir yra paliktas visiškai vienas. Dėl šių priežasčių negali sumokėti 615 eurų baudos per nustatytą terminą, nes tai viršija jo galimybes. Nebuvo jokio tyčinio pažeidimo – situacija susiklostė dėl aplinkybių,nepriklausomų nuo jo. Pareiškėjas yra pasirengęs ištaisyti situaciją, pateikti ataskaitas ir likviduoti įmonę.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „ Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai) 120, 123 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas privalomas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtinti mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2,3,4, ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojamas, ir pateikti Registro tvarkytojui. Minėto įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 4 punktas numato, kad mažosios bendrijos vadovas yra atsakingas už mažosios bendrijos dokumentų ir kitos Registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrijos 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025-06-01, minėtą datą Pareiškėjas ėjo ir Registro duomenimis iki dabar eina Bendrijos vadovo pareigas. Būdamas Bendrijos vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrijos veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Atsakydama į Pareiškėjo skundo argumentus Institucijos atstovė atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nutarimu paskirt 615 eurų bauda, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti Pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydį. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimu ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Taigi, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baigtumo momentas siejamas su atitinkančio dokumento nepateikimo Registrui laiku, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių.

Teismo posėdyje Pareiškėjas nurodė, kad jis skundą palaiko. Jis tiesiog norėtų nurodyti, kad jis nenori neigti, jog kažką pažeidė, nenori nevykdyti savo pareigos. Jis nori būti doru piliečiu, tačiau šiuo metu jis neturi galimybės per tokį trumpą terminą sumokėti tokią didelę baudą, nes dabar yra bedarbis. Nedirba, nes nemoka lietuvių kalbos, Lietuvoje gyvena 4 metus, praeitais metais dirbo parduotuvėje salės darbuotoju, bet dabar draugė jį išlaiko. Jis tik prašo išnagrinėti aplinkybes ir duoti jam papildomo laiko. Nori padaryti viską gerai, pagal įstatymą. Jis yra pasirengęs kuo greičiau pateikti atsakaitas net jeigu neįmanoma panaikinti ar sumažinti baudos. Prašo duoti daugiau laiko baudai sumokėti, 3 mėn., ar 6 mėn., arba baudą sumažinti.

Į teismo posėdį neatvyko Institucijos atstovas. Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvauijant. Teismas išnagrinėjo bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2025 m. gruodžio d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3712-2025 K. M. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad būdamas MB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad K. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdyje Pareiškėjas šio administracinio nusižengimo padarymo fakto iš esmės neginčijo, todėl teismas jo padarymo aaplinkybių detaliau nevertina.

Pareiškėjo skundo argumentai apie tai, kad jis nežinojo, jog tėvas jam perrašė MB „A“, kad neturi Bendrovės dokumentų ir nežinojo, jog reikia teikti Institucijai kasmetines finansines ataskaitas, yra nepagrįsti ir neatleidžia K. M. nuo atsakomybės, todėl teismas juos atmeta. Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ir netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Mažųjų bendrijų įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų reglamentuojančiuose teisės aktuose, Finansinės apskaitos įstatymuose bei kituose teisės aktuose.

Skunde ir teismo posėdyje Pareiškėjas nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, todėl prašo nustatyti jam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį. Taip pat nurodė, kad anksčiau dirbo, tačiau jau nuo praeitų metų vasaros nedirba, nes draugė jį išlaiko. Nurodė, kad sunku rasti darbą, nes nemoka lietuvių kalbos, nors Lietuvoje gyvena 4 metus, taip pat pažymėjo, kad neišmoksta lietuvių kalbos, nes nėra nemokamų kursų. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą aptarnavimo sferoje dirbantiems asmenims įsigaliojo tik nuo 2026 metų, tačiau pareiškėjas nedirba nuo praeitų metų vasaros. Teismo vertinimu, nors yra jauno amžiaus sveikas vyras, prie savo sunkios materialinės padėties prisideda pats pareiškėjas savo neveiklumu. Dėl šios priežasties, teismas šį pareiškėjo prašymą atmeta.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Asmuo, padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinant tai, jog apie neigiamas pasekmes pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu K. M. paskirta teisinga nuobaud, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl K. M. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. M. skundo netenkinti ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3712-2025 (ROIK: 25273598240) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25288051052 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.