- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2401-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00585-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. Ž., J. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Ž. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. e2-879-559/2015 pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams D. Ž. ir J. Ž. bei nepilnamečiams vaikams E. Ž. ir A. Ž., atstovaujamiems įstatyminio atstovo tėvo D. Ž., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, išvadą teikianti institucija ‑ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama iškeldinti atsakovus kartu su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamųjų patalpų – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas 2015-05-26 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovus kartu su nepilnamečiais vaikais iš sodo pastatų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsiliepimų į ieškinį jie nepateikė, nes teismo procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jiems buvo įteikti tik kartu su sprendimu už akių. Atsakovams procesiniai dokumentai buvo siunčiami jų darbovietės adresu, tačiau asmeniškai jiems jie nebuvo įteikti, nes atsakovė tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o atsakovas buvo kasmetinėse atostogose. Atsakovai taip pat nurodė, kad iškeldinus juos iš vienintelės gyvenamosios patalpos, bus pažeistos jų nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kad jiems turi būti suteiktas protingas terminas išsikraustyti iš naudojamo namo. Taip pat nurodė, kad atsakovai yra glaudžiai susiję su konkrečiu gyvenamuoju būstu, jame visada norėjo ir ketino gyventi, jį prižiūrėjo, remontavo ir pan., kas sukuria patalpų savininkei pareigą užtikrinti faktiniams patalpų naudotojams teisę į būstą. Atsakovų nuomone, teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovų atsiliepimo nepateikimu, nes nesiaiškino kokiu būdu dabartiniam nekilnojamojo turto savininkui atiteko šis turtas. Atsakovai ir „Swedbank“, AB sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė 210 000 Lt kreditą sodo pastatų ir žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui. Pirmuosius du metus atsakovai mokėjo bankui labai dideles palūkanas, tačiau šios įmokos nepadengė pačios paskolos. Atsakovai pakeitė kreditavimo sutarties sąlygas, negrąžintas kredito likutis buvo konvertuotas į 60 312,26 Eur. Atsakovai mokėjo įmokas, tačiau jos tik maža dalimi dengė pačią paskolą. Kai atsakovams buvo sumažinti atlyginimai ir jie nepajėgė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi į banką dėl įmokų sumažinimo, tačiau banko darbuotojai atsisakė mažinti įmokas ar kitaip palengvinti atsakovų įsipareigojimų naštą ir vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Kredito grąžinimas bankui buvo apdraustas ieškovės, o kredito grąžinimo užtikrinimui atsakovai įkeitė bankui aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Bankas kreipėsi į UAB ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovams apie kreditoriaus pasikeitimą buvo pranešta tik telefonu, niekas nesistengė informuoti atsakovų ar susitarti dėl įvykdomų skolos grąžinimo sąlygų. Atsakovams rudenį buvo pranešta, kad ieškovas pradės priverstinį išieškojimą, skelbs varžytynes jų turimo turto pardavimui. Atsakovams buvo žinoma, kad jų turtas pardavinėtas iš varžytynių, kad jo niekas nepanoro įsigyti ir kad išieškotojui jis yra perduotas už labai mažą kainą. Atsakovai su savo nepilnamečiais vaikais ir toliau gyveno jiems priklausiusiuose namuose bei laukė pranešimo iš naujojo savininko, tačiau jokio pranešimo negavo, tik gavo sprendimą už akių byloje dėl jų iškeldinimo.
Atsiliepime į atsakovų pareiškimą ieškovė prašė pareiškimo netenkinti, nurodydama, kad atsakovai nepagrindė įstatyme nustatytų sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl atsakovų veiksmais pažeidžiamos ieškovės valdymo teisės. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 422 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Iš šio įstatymų leidėjo suformuluoto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad net ir vertinant atsakovų pareiškime dėstomus subjektyvaus pobūdžio pamąstymus (atsakovų siekio išlaikyti turtą, atsakovų patvirtinimo, kad įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį jie nevykdė ir šiuo metu nevykdo, nes jiems tai nenaudinga, banko nepranešimo apie kreipimąsi dėl draudimo išmokos gavimo ir t. t.), jie jokios įtakos sprendimo už akių pagrįstumui neturi. Ieškovė yra turto, iš kurio iškeldinama, savininkė, o tai patvirtinama antstolio turto perdavimo išieškotojui aktu, kuris be kita ko yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, ir VĮ „Registrų centro“ banko išrašais. Atsakovės nepilnamečių vaikų interesų apsaugos tikslais negali būti ribojama ieškovės nuosavybės teisė. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-697-479/2015, kurioje faktinės aplinkybės sutampa, pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantai su nepilnamečiais vaikais turėjo pakankamai laiko surasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį to nepadarė, dėl ko toks jų elgesys negali būti laikomas teisiškai pagrįstu ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių pagrindų nėra. Dar daugiau, atsakovai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ne tik buvo informuoti apie vykstantį priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kuris be kita ko yra atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bet ir apie vykstančią šią civilinę bylą (2015-05-22 išvados Nr. 6B-14/895 civilinėje byloje e2-879-559/2015 8-9 pastraipa). Nagrinėjantis bylą teismas procesinius dokumentus siuntė ieškovės nurodytais ir teismui žinomais atsakovų adresais (CPK 121 straipsnio 1 dalis), tačiau šie dokumentai jiems įteikti nebuvo, kas ieškovei nesuprantama, nes atsakovai ir šiame pareiškime nurodo tą patį procesinių dokumentų gavimo ir savo gyvenamosios vietos adresą. Neįteikus procesinių dokumentų, teismas dokumentus atsakovams įteikė per darbovietę (CPK 123 straipsnio 3-4 dalys). Dar daugiau, kaip matyti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-22 išvados šioje byloje (Nr. 6B-14/895), Vaiko teisių apsaugos skyrius telefoninio pokalbio metu informavo atsakovą, kad Jonavos rajono apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl atsakovų iškeldinimo, atsakovai savo pareiškime nurodė, kad analogišką informaciją jie turėjo ir iš ieškovo personalo, kuris buvo susisiekęs su atsakovu, todėl atsakovai, būdami protingi, apdairūs ir rūpestingi asmenys, kurie savo teisėmis turėtų naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiaudami (CK 1.137 str. 2-3 dalys), galėjo ir turėjo galimybę nedelsiant kreiptis į ieškovę ir bylą nagrinėjantį teismą, pateikiant savo poziciją ginčo atžvilgiu, tačiau dėl savo kaltės, neapdairumo, neprotingumo ir pasyvumo to nepadarė, o toks atsakovų elgesys nedaro sprendimo už akių neteisėto, nes teismas turėjo visus pagrindus priimti sprendimą už akių, ką ir padarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-08-27 nutartimi atmetė atsakovų pareiškimą dėl 2015-05-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl procesinių dokumentų jiems neįteikimo, nes nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovams du kartus buvo išsiųsti registruotu paštu jų gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu, tačiau grąžinti teismui neradus gavėjų. Neįteikus atsakovams procesinių dokumentų jų gyvenamosios vietos adresu, jie buvo išsiųsti į atsakovų darbovietes ir laikyti įteikti tinkamai, nes procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo darbovietės administracijai diena (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Atsakovai, kurių atostogos ir nedarbingumo laikotarpis, iki termino pateikti atsiliepimus pabaigos, jau buvo pasibaigę, turėjo galimybę pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį arba motyvuotus prašymus pratęsti atsiliepimų pateikimo terminą (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Atsakovai apie iškeltą civilinę bylą buvo informuoti išvadą teikiančios institucijos (2015-05-22 išvada). Atsakovų nurodytos esminės aplinkybės yra susiję ne su šios civilinės bylos dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos dalyku, o su jų prievolių kreditoriams „Swedbank“, AB bankui ir ieškovei nevykdymo aplinkybėmis. Ieškovė šiuo metu yra ginčo objektų savininkė, jos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra nuginčytos, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės nuosavybės teisių įgijimu į atsakovų gyvenamuosius pastatus ir žemės sklypus šioje byloje nėra reikšmingos, nes šiuo atveju būtina išsiaiškinti tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškinant šalių teisių į daiktą teisėtumo. Atsakovai turėjo pakankamai laiko surasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį to nepadarė. Atsakovams vykdymo procese buvo išsiųsti raginimai, kuriuose jie buvo raštu informuoti, kad ieškovei yra perduoti jų gyvenamieji būstai. Be to, vykdant išieškojimą vykdymo procese, kuriame dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos institucija, atsakovai savo rašytiniame paaiškinime šiai institucijai aiškiai nurodė, kad jeigu jų turtas bus parduotas iš varžytinių, jų nepilnamečiai vaikai neliks be gyvenamosios vietos. Atsakovų nepilnamečių vaikų interesų apsaugos tikslais negali būti ribojama ieškovės nuosavybės teisė, o terminas jiems išsikelti iš gyvenamojo būsto buvo nustatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškime nurodytos atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastys nepaneigia teismo sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimo. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai (toliau apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-08-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą peržiūrėti sprendimą už akių patenkinti šiai motyvais:
1. Apeliantai apie iškeldinimo bylą nebuvo informuoti, o nežinodami, kad vyksta byla dėl iškeldinimo negalėjo tinkamai ginti savo ir savo nepilnamečių vaikų teisių. Išsiuntus procesinius dokumentus į asmens darbovietę jie laikomi įteikti tinkamai, tačiau ieškinys nebuvo įteiktas apeliantams asmeniškai ir apie bylos iškėlimą jie nebuvo informuoti. Taip susiklostė aplinkybės, kad apeliantai nebuvo darbovietėse ir nieko nežinojo apie jiems reiškiamus reikalavimus. Darbdavių administracija priėmusi dokumentus jų apeliantams laiku neperdavė, teismo pranešimus su ieškiniu dėl iškeldinimo jie gavo kartu su sprendimu už akių. Teismo argumentas, kad apeliantų nedarbingumo ir atostogų laikotarpis pasibaigė anksčiau nei terminas atsiliepimams pateikti, ir kad jie turėjo galimybę spėti pateikti atsiliepimus ar bent prašymą pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, neteisėtas ir niekuo nepagrįstas. Jei apeliantas būtų gavęs ieškinį grįžęs iš atostogų ar apeliantė - po nedarbingumo laikotarpio, tai jie ir būtų teikią atsiliepimus ar prašymą pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, o kadangi jie negavo šių dokumentų, todėl nieko ir nepateikė. Pirmos instancijos teismas savo argumentą grindžia tik prielaidomis, kadangi įrodymų, jog apeliantams ieškinys buvo įteiktas anksčiau, o ne kartu su sprendimu už akių, byloje nėra. Apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad jie apie iškeltą civilinę bylą buvo informuoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, nes Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai apie iškeldinimo bylą jų neinformavo, o tik skambino ir prašė atvykti pasikalbėti. Apie teisme vykstančią iškeldinimo bylą niekas apeliantui telefonu nepranešė.
2. Apeliantai savo prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išvardino aplinkybes, kaip buvo nusavintas jų turtas. Pirmiausiai išduota didelė paskola, imtos didelės palūkanos, o pasikeitus ekonominei situacijai bei sumažėjus turto vertei iš jų buvo atimtas turtas, paliekant apeliantus su didžiulėmis skolomis. Šioje situacijoje jie ir kreipiasi į teismą teisminės gynybos, kad nors iš dalies būtų apgintos jų pažeistos teisės. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai konstatuoja, kad apeliantams apie išsikeldinimą buvo pranešta raginimu, todėl jie žinojo apie vystantį iškeldinimą ir turėjo pakankamai laiko tam, kad susirastų kitą gyvenamąjį plotą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantams toks raginimas buvo įteiktas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl apeliantų veiksmais pažeidžiamos ieškovės valdymo teisės. Ieškovė yra turto, iš kurio nutarta iškeldinti, savininkė, ką patvirtina VĮ „Registrų centro“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra nuginčytos, todėl apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės nuosavybės teisių įgijimu į apeliantų gyvenamuosius pastatusmus, šioje byloje nėra reikšmingos, nes šiuo atveju būtina išsiaiškinti tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškinant šalių teisių į daiktą teisėtumo. Ieškovė įrodė paskutinį valdymo ir jo pažeidimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šiuo aspektu, nes tokie argumentai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-742-370/2011). Apeliantų pamąstymai dėl prievolių nevykdymo ir turto praradimo aplinkybių taip pat jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Šiuo atveju apeliantų nurodytos esminės aplinkybės yra susiję ne su išnagrinėtos bylos (dėl apeliantų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos) dalyku, o su jų prievolių kreditoriams „Swedbank“, AB bankui ir ieškovei nevykdymo aplinkybėmis.
Taip pat jokios įtakos apeliacijos rezultatui neturi apeliantų atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantams apie išsikeldinimą buvo pranešta raginimu. Šį argumentą apeliantai nurodo akcentuodami, kad apie vystantį iškeldinimą jie nieko nežinojo ir todėl neturėjo pakankamai laiko susirastų kitą gyvenamąjį plotą. Tačiau Vaiko teisių apsaugos institucijos 2015-05-22 išvada Nr. 6B-14/895 akivaizdžiai patvirtina, jog apie šią civilinę bylą jie žinojo, todėl neabejotinai turėjo pakankamai laiko susirastų kitą gyvenamąjį plotą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip spręstina iš Vaiko teisių apsaugos institucijos šioje byloje pateiktos 2015-05-22 išvados Nr. 6B-14/895 (8-9 pastraipa), vykdant išieškojimą vykdymo procese, kuriame dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos institucija, atsakovai šiai institucijai aiškiai nurodė, kad jeigu jų turtas bus parduotas iš varžytinių, jų nepilnamečiai vaikai neliks be gyvenamosios vietos, nes jie turi planų nuomoti gyvenamąjį būstą arba apsistoti laikinai pas senelius, kad jie sieks užtikrinti vaikų interesus ir rūpintis vaikais (2015-05-22 išvados Nr. 6B-14/895 civilinėje byloje e2-879-559/2015 8-9 pastraipa). Iš šios Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados akivaizdu, kad apeliantų pozicijos nenuoseklumas vieną kartą aiškinant, kad vaikais bus pasirūpinta, o kitą dieną – jog vaikai neturės kur gyventi, negali būti laikomas pagrįstais argumentais sprendimo už akių panaikinimui. Tuo labiau, kad tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams sudarymas pirmiausia yra tėvų pareiga, kuri negali būti perkelta kitiems asmenims, šiuo atveju – ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-697-479/2015). Kita vertus, apeliantai savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtino, jog jie ginčo turtu naudojasi iki šiol, nors jiems buvo žinoma, kad gyvenamasis būstas buvo perleistas ieškovei. Vadinasi, apeliantai turėjo pakankamai laiko surasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį to nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantų nepilnamečių vaikų interesų apsaugos tikslais negali būti ribojama ieškovės nuosavybės teisė, o terminas jiems išsikelti iš gyvenamojo būsto buvo nustatytas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamu atveju nepilnamečių teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus ir dėl to, kad, byloje nuo pat pradžių dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio kompetencijoje yra užtikrinti vaikų teises, o tai apima ir pasirūpinimą gyvenamuoju plotu, kai tuo pasirūpinti negali tėvai ar nepilnamečių vaikų artimieji giminaičiai.
Dėl antrosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių) aplinkybės pasisakytina, kad sprendimas už akių buvo priimtas apeliantams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Apeliantai teigia, kad jie nebuvo informuoti apie vykstantį teismo procesą, įskaitant nebuvo gavę ieškinio bei pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir dėl ko negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tačiau ši apeliantų pozicija paneigtina tuo, kad teismas visų pirma procesinius dokumentus siuntė ieškovo nurodytais ir teismui žinomais apeliantų adresais, tačiau šie dokumentai jiems įteikti nebuvo (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Svarbu yra tai, apeliantai tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė tą patį procesinių dokumentų gavimo ir savo gyvenamosios vietos adresą (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Neįteikus procesinių dokumentų, teismas dokumentus atsakovams įteikė per darbovietę. Toks teismo procesinių dokumentų įteikimas apeliantams laikomas tinkamu įteikimu, todėl apeliantų subjektyvūs paaiškinimai, kad jie tariamai nežinojo apie vykstantį teismo sprendimą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad minėta CPK 123 straipsnio 5 dalis numato, jog procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena, todėl teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai apeliantams buvo įteikti tinkamai. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad procesinius dokumentus priėmęs darbuotojas jų neperdavė, šiuo atveju neturi reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297/2014). Atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jiems buvo įteikti po teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl apeliantų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių.
Kita vertus, kaip jau minėta, apeliantai apie iškeltą civilinę bylą buvo informuoti išvadą teikiančios institucijos ‑ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų telefonu. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (2015-05-22 išvados Nr. 6B-14/895 civilinėje byloje e2-879-559/2015 8-9 pastraipa) nurodė, kad apeliantai buvo iškviesti į skyrių, tačiau telefonu paskambinęs atsakovas išreiškė nepasitenkinimą, kad trukdoma jo šeimai ir nurodė, kad į skyrių dėl tų pačių aplinkybių (anksčiau buvo kviesti vykdant išieškojimą iš būsto vykdymo procese) jie jau buvo atvykę ir davė paaiškinimą, nuo to laiko niekas nepasikeitė, o iškeldinimo klausimu jis jau viską pasakęs (CPK 177 straipsnis). Atskirajame skunde šio fakto neigimas rodo apeliantų pozicijos nenuoseklumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastis, nelaikytinos svarbiomis. Apeliantai, būdami įstatymo nustatyta tvarka informuoti apie iškeltą civilinę bylą jų atžvilgiu dėl iškeldinimo, turėjo pareigą įstatymo nustatyta tvarka pateikti atsiliepimus į ieškovės pareikštą reikalavimą, arba turėjo galimybę kreiptis į ieškovę ir išdėstydami savo argumentus, tačiau to nepadarė, todėl įstatymo nustatytos pareigos nevykdymas sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – sprendimo už akių jų atžvilgiu priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti šį terminą dėl pateisinamų priežasčių, teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Apeliantams pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimui už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.