- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-159-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19649-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Pavlovič ir KO“
- Ieškovas
- UAB „Motorida“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Pavlovič ir KO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Motorida“ ieškinį atsakovui UAB „Pavlovič ir Ko“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Motorida“ ieškinį atsakovui UAB „Pavlovič ir Ko“ dėl skolos priteisimo, kuri buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dieną skolos likutis yra 3 500 Eur, nes atsakovas neįstengė laiku mokėti įmokų pagal pasirašytą taikos sutartį, tačiau ne 5 000,75 Eur, kaip nurodo ieškovas. Atsakovas prašė atmesti ieškovo prašymą, remdamasis tuo, kad moka sutartus mokėjimus vėluodamas nežymiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-13 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išduoti ieškovui UAB „Motorida“ vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį dėl 3 500 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo UAB „Pavlovič ir Ko“, o kitą prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas prašyme išduoti vykdomąjį raštą pažymėjo, kad atsakovas pažeidė Taikos sutarties sąlygas, mokėjimus atliko pažeisdamas sutartus terminus, prašymo pateikimo dieną yra sumokėjęs iš viso tik 6 652 Eur, tačiau atsakovo į bylą pateiktais aktualiais duomenimis, po ieškovo pateikto prašymo atsakovas 2017 m. spalio 20 d. sumokėjo ieškovui dar 500 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d. – 500,75 Eur bei 2017 m. lapkričio 10 d. – 500 Eur, taigi iš viso pagal šalių pasirašytą Taikos sutartį atsakovo nesumokėta skola šiuo metu yra 3 500 Eur. Atsakovas ne kartą pažeidė atsiskaitymo terminus, šiuo metu taip pat vėluoja atsiskaityti pagal šalių Taikos sutartyje suderintą grafiką, todėl teismas sprendė, kad pagal Taikos sutarties 2 punkto nuostatas ieškovas įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą visai likusiai nesumokėtai skolos sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Pavlovič ir Ko“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas formaliai teisus iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, tačiau šiuo atveju turėjo būti atsisakoma taikyti ultima ratio priemones, kadangi net ir išdavus vykdomąjį raštą atsakovas galės mokėti ieškovui dalimis, kaip ir buvo sutarta. Šiuo atveju atsakovas nėra nesąžiningas, kadangi sutartus mokėjimus moka, vėluodamas nežymiai ir pilnai atsiskaitys su ieškovu. Atsakovas susidūrė su savo paties kreditorių nesąžiningumu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visetą, t. y. į tai, kad atsakovas sutartus mokėjimus moka, tačiau jo paties kreditoriai vengia su atsakovu atsiskaityti. Vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis taikos sutarties įvykdymas yra tapatus civilinės sutarties nutraukimui, kai šalys neketina vykdyti savo prievolių sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas iš sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimo nepagrindė, pažeidė proceso teisingumo principą. Ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai siekė gauti 5 000,75 Eur, ir po prašymo pateikimo teismui jo netikslino, nors skola sudarė tik 3 500 Eur, todėl nesąžiningos šalies interesai neturėjo būti ginami ir prašymas turėjo būti atmestas visa apimtimi.Ieškovas UAB „Motorida“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, neturėdamas finansinių galimybių mokėti taikos sutartyje nurodytas įmokas pagal grafiką, būtų susitaręs ar bent bandęs tartis su ieškovu dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl akivaizdu, kad atsakovas, sudarydamas taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat numatyti šios sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog atsakovas geranoriškai ir savalaikiai nevykdė Nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, o tai neabejotinai yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Motorida“ ir atsakovo UAB „Pavlovič ir Ko“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas sumokės ieškovui į jo nurodytą sąskaitą 11 652,75 Eur dydžio skolą iki 2017-12-15 sutarta tvarka ir terminais: 2017 m. liepos 7 d. – 652,75 Eur; 2017 m. liepos 14 d. – 500,00 Eur; 2017 m. liepos 21 d. – 500,00 Eur; 2017 m. liepos 28 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 4 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 18 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 25 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 8 d. – 500,00; 2017 m. rugsėjo 15 d. – 500,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. – 500,00 Eur; 2017 m. spalio 6 d. – 500,00 Eur; 2017 m. spalio 13 d. – 500,00 Eur; 2017 m. spalio 20 d. – 500,00 Eur; 2017 m. spalio 27 d. – 500,00 Eur; 2017 m. lapkričio 3 d. – 500,00 Eur; 2017 m. lapkričio 10 d. – 500,00 Eur; 2017 m. lapkričio 17 d. – 500,00 Eur; 2017 m. lapkričio 24 d. – 500,00 Eur; 2017 m. gruodžio 1 d. – 500,00 Eur; 2017 m. gruodžio 8 d. – 500,00 Eur; 2017 m. gruodžio 15 d. – 500,00 Eur. Kaip pripažino pats atsakovas, jis pažeidė Taikos sutarties sąlygas, mokėjimus atliko pažeisdamas sutartus terminus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. 3 500 Eur įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo. Apeliantas nurodo, jog jis susidūrė su savo paties kreditorių nesąžiningumu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visetą, t. y. į tai, kad atsakovas sutartus mokėjimus moka, tačiau jo paties kreditoriai vengia su atsakovu atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, jog ta aplinkybė, jog apeliantas susidūrė su savo paties kreditorių nesąžiningumu negali turėti reikšmės Taikos sutarties sąlygų vykdymui, kadangi atsakovas, sudarydamas taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, turėjo įvertinti ne tik savo galimybes ją įvykdyti, o turėjo numatyti ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties įvykdymui, o taip pat numatyti ir taikos sutarties neįvykdymo teisines pasekmes.Apelianto argumentai, jog ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai siekė gauti 5 000,75 Eur, ir po prašymo pateikimo teismui jo netikslino, nors skola sudarė tik 3 500 Eur, todėl nesąžiningos šalies interesai neturėjo būti ginami ir prašymas turėjo būti atmestas visa apimtimi, laikytini nepagrįstais, kadangi prašymo pateikimo metu atsakovo skola ieškovui pagal Taikos sutartį sudarė 5 000,75 Eur, tačiau po to atsakovas padengė dalį skolos, dėl ko teismas, įvertinęs šias aplinkybes, visiškai pagrįstai ieškovo prašymą patenkino tik toje dalyje, kiek atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovui.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, į skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo UAB „Pavlovič ir KO“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.