Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovui Giedriui Nemeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per informacines technologijas (vaizdo konferenciją) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei G. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, 2024 m. gegužės 21 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai bei nustatė atsakovei 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą įvykdyti sprendimą arba teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

4. 2024 m. birželio 13 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose atsakovė prašė įtraukti į byla skolininką J. U. ir Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, proporcingai sumažinti atsakovei tenkančią įsiskolinimo, palūkanų ir delspinigių sumos dalį, pripažinti, kad susidaręs įsiskolinimas iki 2022 m. liepos 22 d. yra asmeninė J. U. skola, įpareigoti socialinės paramos skyrių vadovautis 2022 m. liepos 22 d. teismo sprendimu, atitinkamai kompensuoti renovacijos paskolos įmokas už laikotarpį kai buvo skirta kompensacija už būsto šildymą ir geriamąjį vandenį, priteistą įsiskolinimą išdėstyti, mokant ieškovei kas mėnesį po 200 Eur.

5. Paaiškino, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teisę į butą įgijo 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-407-1151/2022 pagrindu, todėl skola atsakovei gali būti skaičiuojama tik nuo momento, kai atsakovė tapo būsto savininke. Nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-407-1151/2022 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė J. U., todėl prievolė mokėti už būsto renovaciją šiuo laikotarpiu priklauso būsto savininkui J. U.. Nuo 2020 m. liepos 23 d. atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyveno deklaruotu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), butas asmenine nuosavybės teise priklausė J. U.. Nors vyras negyveno jam asmenine teise priklausančiame bute, tačiau prievolė mokėti įmokas tenka būsto savininkui.

6. Buto savininke atsakovė tapo 2022 m. liepos 22 d., tačiau socialinės paramos skyrius nesivadovavo įstatymu ir nekompensavo renovacijos įmokų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. bei laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. Dalį skolos turi padengti buvęs buto savininkas, dalį Trakų rajono savivaldybė, nes skiriant šildymo kompensaciją, priklauso ir renovacijos kompensacija. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2024 m. vasario 15 d. ją netikėtai ištiko smegenų insultas, šiuo metu ji yra nedarbinga, jos darbingumas ir pajamos yra ženkliai sumažėję, gydymo laikotarpis yra ilgas, planuojama širdies ydos šalinimo operacija, brangiai kainuojantis gydymas ir vaistai. Atsakovė prašo teismo skolos sumą išdėstyti mokant kas mėnesį po 200 Eur iki einamojo mėn. 15 d.

8. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – VIPA) (2023 m. liepos 27 d. reorganizuota ir prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) 2015 m. rugpjūčio 27 d. su UAB „Trakų vandenys“ sudarė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. FD-79TR-P609/113 dėl 129 045,85 Eur paskolos, daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinti (modernizuoti). Paskolos sutartį Administratorius pasirašė atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Paskolos (naudos) gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal Paskolos sutartį yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Paskolos sutarties pasirašymo.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei G. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2023 m. kovo 17 d. raštu pareikalavo atsakovės sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir informavo apie galimas teisines pasekmes nevykdant savo prievolės, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, jos įsiskolinimas iki šiol nėra sumokėtas. Iš ieškovės pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. yra susidariusi skola – 4 149,75 Eur, kurią sudaro 2 659,97 Eur negrąžinta paskola, 1 233,53 Eur paskolos (pelno) palūkanos (577,60 Eur paskolos palūkanos pagal grąžinimo grafiką, 511,10 Eur atidėtos paskolos (pelno) palūkanos ir 144,83 Eur papildomai priskaičiuotos paskolos (pelno) palūkanos), 256,25 Eur delspinigiai.

11. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teisę į butą įgijo 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-407-1151/2022 pagrindu, todėl skola atsakovei gali būti skaičiuojama tik nuo momento, kai atsakovė tapo būsto savininke. Nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-407-1151/2022 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė J. U., todėl, pasak atsakovės, prievolė mokėti už būsto renovaciją šiuo laikotarpiu priklauso būsto savininkui J. U..

12. 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. e2-407-1151/2022, kuriuo nutraukta atsakovės ir J. U. santuoka, nurodyta, apskaičiuojant J. U. priteistinos kompensacijos už G. D. atitenkančio butą dydį iš nustatytos buvo vertės (45 900 Eur) buvo atimti paskolos likutis pagal „BIGBANK AS filialas“ 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Buto renovacijos 9 396,88 Eur finansinis įsipareigojimas. Dėl šios priežasties priteistinos kompensacijos dydis J. U. sumažėjo, o priteisiant butą atsakovei jai liko ir piniginė prievolė dėl namo renovacijos. Minėtame teismo sprendime nuspręsta, kad santuokos nutraukimas J. U. (J. U.) ir G. D.-U. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukuria nuo 2020 m. liepos 23 d. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad toks reikalavimas pareikštas jos iniciatyva siekiant apsisaugoti nuo J. U. skolų. Taigi, šiuo atveju nesutiktina su atsakovės pozicija, kad jai pareiga mokėti namo renovacijos įmokas atsirado tik nuo 2022 m. liepos mėnesio, nes santuokos nutraukimo byloje butas pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, renovacijos įsiskolinimo suma buvo įtraukta į bendrą dalintino turto masę ir tokiu būdu ieškovei tenkanti mokėti J. U. kompensacija buvo sumažinta.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76, 4.83 straipsniai).

14. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdė savo įsipareigojimų, tą ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, todėl pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 659,97 Eur skolą (negrąžintą paskolą) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 233,53 Eur nesumokėtas paskolos (pelno) palūkanas. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiųjų sąlygų 3 punkte šalys susitarė dėl 3 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 233,53 Eur (pelno) palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

16. Kadangi konstatuota, kad prievolę dėl namo renovacijos turi vykdyti atsakovė, nėra pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti J. U.. Atsakovė taip pat prašė įtraukti Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių į civilinę bylą, nes ši institucija, pasak atsakovės, nesuteikė jai valstybės paramos įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį vykdyti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp G. D. ir Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus, bei atsakovės prašymas teismui įpareigoti socialinės paramos skyrių vadovautis 2022 m. liepos 22 d. teismo sprendimu bei atitinkamai kompensuoti renovacijos paskolos įmokas už laikotarpį, kai buvo skirta kompensacija už būsto šildymą ir geriamąjį vandenį, nėra ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad atsakovei galimai nebuvo skirta valstybės parama, niekaip neeliminuoja atsakovės pareigos mokėti įmokas pagal Paskolos sutartį.

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 256,25 Eur delspinigių, taikant 0,04 proc. normą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 18 punkte nustatyta, kad už kiekvieną pradelstą įmokos mokėjimo dieną paskolos gavėjas moka ieškovei nustatyto 0,04 proc. dydžio delspinigius. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino ieškovei paskolos ir palūkanų, egzistuoja pagrindas spręsti, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 256,25 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 149,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti visi ieškinio reikalavimai, ieškovei iš atsakovės priteistina 47 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. preliminarų sprendimą. Todėl preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

21. Atsakovė prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d. ją netikėtai ištiko smegenų insultas, šiuo metu ji yra nedarbinga, jos darbingumas ir pajamos yra ženkliai sumažėję, gydymo laikotarpis yra ilgas, planuojama širdies ydos šalinimo operacija, brangiai kainuojantis gydymas ir vaistai. Atsakovė prašo teismo skolos sumą išdėstyti mokant kas mėnesį po 200 Eur iki einamojo mėn. 15 d.

22. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

23. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. Net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

25. Atsakovė, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d. ją netikėtai ištiko smegenų insultas, šiuo metu ji yra nedarbinga, jos darbingumas ir pajamos yra ženkliai sumažėję, gydymo laikotarpis yra ilgas, planuojama širdies ydos šalinimo operacija, brangiai kainuojantis gydymas ir vaistai. Prašo teismo skolos sumą išdėstyti mokant kas mėnesį po 200 Eur iki einamojo mėn. 15 d. Atsakovė pateikė Informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, kurioje nurodyta, kad atsakovė buvo nedarbinga nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. liepos 17 d. Atsakovė taip pat pateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodytos atsakovei diagnozuotos ligos ir medikamentinis gydymas namuose, sveikatos istorijos išrašą apie vizitus gydymo įstaigose, siuntimo dalyvumo lygio nustatymui išrašą. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas, turtą, įrodymų apie savo turimas santaupas ir kt. Atsakovė į bylą neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių tiek jos sunkią finansinę padėtį, tiek realų ketinimą išgalėti vykdyti pateikto prašymo sąlygas, t. y. nenurodė jokių duomenų, kad šiuo metu gauna pastovias pajamas, kurių dydis leistų vykdyti 200 Eur dydžio mokėjimą kiekvieną mėnesį. Vien atsakovės liga nėra priežastis sprendimo išdėstymui. Be to, nors atsakovė iš dalies su ieškiniu sutiko (su renovacijos įmokų mokėjimu po 2022 m. liepos) tačiau nėra atlikusi bent keleto mokėjimų po 200 Eur kas mėnesį, kas būtų pagrindas išvadai, kad atsakovės ketinimai yra realūs ir jos siekiami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmeta.

26. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolos mokėjimas dalimis yra galimas ir vykdymo procese, o bet to išieškotojas ir skolininkas turi galimybę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.