Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims J. G., Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos N. G. atstovė pareiškimą prašė tenkinti, paaiškino, jog 2014 m. mirė pareiškėjos sūnus A. G., kuris gyveno kartu su mama. Pareiškėja jo daiktus valdė tiek iki mirties, tiek po mirties. Praeitais metais iš SEB banko gavo laišką, jai buvo pranešta, kad be paveldėjimo teisės liudijimo negali gauti paveldėtų pinigų, todėl kreipėsi su pareiškimu į teismą.

Teismo posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad buvo mirusio Aurelijaus bendradarbė ir kaimynė. Yra buvusi jo namuose. Jis gyveno kartu su mama. Žinojo, kad Aurelijus turėjo nusipirkęs: kompiuterį, printerį, el. vandens šildytuvą. Visa tai jis pirko iš savo lėšų, tačiau Aurelijaus mama taip pat naudojosi tais daiktais. Aurelijų laidojo mama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja N. G. yra mirusiojo A. G., mirusio 2014-01-08, mama. Tai patvirtina A. G. gimimo liudijimo, išduoto 1973-11-06 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 58, kopija.

Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad A. G. nekilnojamojo turto neturėjo.

Po A. G. mirties paaiškėjo, kad A. G. turėjo banko sąskaitą banke SEB bankas (SEB banko pranešimas).

N. G. yra antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 2 p.), ir paveldi tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. A. G. buvo nevedęs, visą laiką gyveno su mama jai nuosavybės teis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Palanga, duomenų apie jo vaikus nėra. Po A. G. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (2017-12-21 notarės J. D. pranešimas Nr. S-52). Taigi, pirmesnės eilės įpėdinių, turinčių paveldėjimo teisę į A. G. palikimą, nėra. Kitas antros eilės įpėdinis, turintis paveldėjimo teisę į A. G. palikimą, - tėvas J. G. - prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nepareiškė.

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad po sūnaus A. G. mirties, visas jo kilnojamas turtas - televizorių, kompiuterį, židinį krosnelę, elektrinį vandens šildytuvą, kiti smulkūs daiktai, liko pareiškėjos žinioje, ji šiuo turtu naudojasi ir valdo. Pareiškėja šį faktą grindžia tuo, kad, be kitų buities ir asmeninių sūnaus daiktų, pas ją yra likę vandens šildytuvo, televizoriaus, krosnelės garantiniai dokumentai, be to faktą, kad pareiškėja naudojasi po sūnaus mirties likusiais jam priklausiusiais daiktais, patvirtino ir liudytoja D. P., kuri yra pareiškėjos kaimynė ir buvusi A. G. bendradarbė.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Pareiškėja nurodė, kad su sūnumi visą laiką gyveno kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Palanga. Iš karto po sūnaus mirties ji priėmė jo palikimą, t. y. paėmė visus jo daiktus, kurie buvo bute, naudojosi visu po sūnaus mirties bute likusiu jam priklausiusiu turtu ir jį valdė. Nurodo, kad tai buvo asmeniniai daiktai, buitinė, vaizdo, kompiuterinė technika. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjai pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjos pareiškime ir jos atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja N. G. priėmė mirusio sūnaus A. G. palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai valdydama palikėjo kilnojamąjį turtą. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Nustatytinas juridinis faktas nepažeis viešojo intereso ar kitų asmenų turtinių teisių, be to, nustatytas juridinis faktas sudarys sąlygas pareiškėjai N. G. realizuoti paveldėjimo teisę į sūnaus palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str. 1 d., 268 str. 1-2 d., 4-5 d., 270 str., 443 str. 5 d.,448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-01-08, likusį palikimą priėmė pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.