Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. S. prašymas peržiūrėti 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kadangi 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Šioje nutartyje išvardintais teismų sprendimais S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje.

12. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1925), įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d., naujai reglamentuoja teisinę atsakomybę už nusikalstamų veikų, numatytų, be kita ko, ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, kurias padaręs S. S. pripažintas kaltu šioje nutartyje išvardintais teismų sprendimais, padarymą.

13. Teismas pažymi, kad veikų padarymo metu BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurią padaręs S. S. pripažintas kaltu, buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 5.00 val. įsibrovęs į saugyklą jis pagrobė 58 padangas, kurias susidėjęs į automobilį nuvežė į (duomenys neskelbtini) turgavietę ir ten pardavė, taigi teismas nustatė S. S. padarytą veiką kvalifikuojantį požymį – svetimo turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą. Šis kvalifikuojantis požymis naujoje BK 178 straipsnio redakcijoje išliko ir yra įtvirtintas minėto straipsnio 3 dalyje.

15. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymą šios teisės normos sankcijoje buvo įtvirtintos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Teismas pažymi, kad tokios pačios bausmės yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje, taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija, lyginant ją su iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusia BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nėra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

16. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taigi S. S. veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), kurią padaręs jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, neperkvalifikuotina, kadangi, kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija, lyginant ją su iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusia BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nėra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

17. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis savo gyvenamojoje patalpoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 22.45 val. laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos dujinį revolverį „Olympic 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisytą guminėmis kulkomis, penkis savadarbius neunitarinius šovinius, priskiriamus B kategorijos šaudmenims, trylika pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių revolverinių šovinių, kurie yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, keturis pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, du pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šovinius, kurie yra A, B ir C kategorijų ginklams skirti šaudmenys, vieną pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinį šovinį, kuris yra B ir C kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, keturis pramoninės gamybos 8 mm kalibro (8x57JS), medžioklinius šovinius, skirtus B ir C kategorijų ginklams šaudyti, kuriuos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Už šio nusikaltimo padarymą S. S. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

18. Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymą šios teisės normos sankcijoje buvo įtvirtintos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią BK 253 straipsnio 1 dalies redakciją už šio nusikaltimo padarymą galima skirti alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Akivaizdu, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, lyginant ją su iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusia BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, yra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

19. Spręsdamas, ar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. S. skirta bausmė turi būti sušvelninta, teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

20. Vertindamas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu S. S. skirtos bausmės sušvelninimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame teismo nuosprendyje buvo nustatyta S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Vilniaus apygardos teismas priimdamas minėtą nuosprendį pažymėjo, kad S. S. reikiamų išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nekeitė, taigi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu S. S. skirta bausmės į švelnesnę nekeistina.

21. Minėta, kad šioje nutartyje išvardintais teismų sprendimais S. S. pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad Įstatymas Nr. XIV-1925 teisinės atsakomybės už minėtų nusikalstamų veikų padarymą naujai nereglamentuoja, todėl S. S. prašymas sušvelninti bausmes, jam skirtas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

S. S. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.