Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-156-372/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
2A-156-372/2023
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01238-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
V. B., D. B.
Suinteresuotas asmuo
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-156-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01238-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-9780-948/2022 pagal pareiškėjų V. B. ir D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. K. (buvusi pavardė B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai V. B. ir D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) minimas mirusysis L. B. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) minimas L. B., (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo V. B. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos D. B. (duomenys neskelbtini) sūnus.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų sūnus L. B. (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) įrašyta: tėvas: B. V., K., ir motina: B. D., J. Kreipiantis dėl palikimo priėmimo iškilo problema dėl pavardžių nesutapimo.

3. Pareiškėjai nurodė, kad sudarant santuoką, neaišku dėl kokios priežasties, (duomenys neskelbtini) išduotame santuokos liudijime (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta pavardė B. ir B. Kiti duomenys išduotame santuokos liudijime (pareiškėjų gimimo datos nurodytos teisingai). Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo gautas pareiškėjo V. B. gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta pavardė B., vardas V., gimimo data (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) išduotame (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) minimas mirusysis L. B. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) minimas L. B. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. B. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos D. B. (duomenys neskelbtini) sūnus. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas L. B. palikimo priėmimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjų pareiškimo netenkinti.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjui V. B. turint gimimo liudijimą, t. y. egzistuojant pareiškėjo gimimo akto įrašui, pareiškėjų V. B. ir D. B. santuokos liudijimą, L. B. gimimo ir mirties liudijimus, patvirtinančius pareiškėjų V. B. ir D. B. giminystės ryšius su sūnumi, nors ir esant pareiškėjų pateiktuose dokumentuose neteisingai ar netiksliai nurodytų duomenų (pavardžių), nėra pagrindo nustatyti giminystės santykių fakto teismo tvarka, todėl pareiškėjų pareiškimas netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo esmė

7. Pareiškėjai (apeliantai) V. B. ir D. B. skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas neteisingai įvertino bylos medžiagą.

7.2. Teismas nepagristai nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai neturi teisės nustatinėti giminystės santykių fakto, kai dokumentuose atsispindi giminystės ryšiai, bet netiksliai įrašytos giminaičių pavardės, vardai, tėvavardžiai. Šis motyvas prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komiteto sprendimui, kuriuo 2010 m. pripažintas Pakto 17 str. pažeidimas byloje R. v. Latvija (Communication No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

7.3. Teismas nepagristai netaikė teisės analogijos privataus gyvenimo pažeidimui ir fakto nustatymui, nes prašymas nustatyti, kad asmuo yra sūnus, taip pat yra privataus gyvenimo pažeidimas.

7.4. (duomenys neskelbtini), informacinių technologijų ir komunikacijos skyrius, po kreipimosi su prašymu ištaisyti santuokos liudijime sutuoktinės pavardę, nurodė, kad to padaryti negali. Tada pakartotinai buvo prašyta pakeisti pareiškėjo V. B. pavardę į B.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas K. B., P.

10. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime (duomenys neskelbtini) įrašyta B. V., K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), įregistravus santuoką suteiktos pavardės B., B. (duomenys neskelbtini) išduotame Santuokos sudarymo įrašo išraše nurodyta, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), susituokiantys – V. B. (duomenys neskelbtini) (pavardė po santuokos – B.) ir D. K. (duomenys neskelbtini) (pavardė po santuokos – B.).

11. L. B. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvas nurodytas B. V., K.; motina – B. D., J.

12. L. B. mirė (duomenys neskelbtini).

13. (duomenys neskelbtini), informacinių technologijų ir komunikacijos skyrius 2022-06-08 išvadoje Nr. S-207(16.14) nurodė, kad neturi pakankamo pagrindo ištaisyti pavardę B. į B. Nurodė, kad pirminiame gimimo akto įraše (duomenys neskelbtini) įrašyta pavardė B.

14. Lietuvos Respublikos pase (duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta B. Lietuvos Respublikos pase (duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta B.

Dėl ginčo esmės

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

16. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

17. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

18. Taigi kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime (duomenys neskelbtini) minimas mirusysis L. B. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) minimas L. B., (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo V. B. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos D. B. (duomenys neskelbtini) sūnus.

20. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

21. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas V. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas K. B., P. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime (duomenys neskelbtini) įrašyta B. V., K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), įregistravus santuoką suteiktos pavardės B., B. (duomenys neskelbtini) skyriaus išduotame Santuokos sudarymo įrašo išraše nurodyta, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), susituokiantys – V. B. (duomenys neskelbtini) (pavardė po santuokos – B.) ir D. K. (duomenys neskelbtini) (pavardė po santuokos – B.). L. B. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvas nurodytas B. V., K.; motina – B. D., J. L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pase (duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta B. Lietuvos Respublikos pase (duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta B.

22. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi dokumentus, iš kurių galima spręsti apie jų giminystės ryšius su L. B. Į nagrinėjamą bylą pateiktas pareiškėjo V. B. gimimo liudijimas, pareiškėjų V. B. ir D. B. santuokos liudijimas, L. B. gimimo ir mirties liudijimai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėti rašytiniai įrodymai (nors juose ir esant neteisingai ar netiksliai nurodytų duomenų (pavardžių)) patvirtina pareiškėjų V. B. ir D. B. giminystės ryšius su sūnumi, todėl tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis).

23. Pareiškėjai akcentavo, jog į civilinės metrikacijos įstaigą kreipėsi dėl pavardės B. ištaisymo į pavardę B., prašė ištaisyti santuokos liudijime sutuoktinės pavardę, tačiau jiems buvo atsakyta, kad to padaryti negalima.

24. Jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo, šiuo atveju – dėl jų pakeitimo ar papildymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai)) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai pirmiausia su prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjai gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismą, pateikdami CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdami prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas (CPK 514 straipsnis). Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta 2022-06-08 (duomenys neskelbtini), informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus išvada „Dėl atsisakymo ištaisyti civilinės būklės akto įrašą“, kuriame pareiškėjas informuotas, jog Skyrius neturi pakankamo pagrindo ištaisyti pareiškėjo pavardę (B. į B.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju Skyriui atsisakius pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjai nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismą, pateikdami CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė