- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2210-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02371-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- J. V., D. Č., M. Č.
veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. Č. ir M. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 nutraukta pareiškėjų D. Č. ir M. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 6.2 punktą po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjos M. Č. asmeninėn nuosavybėn, o M. Č. įsipareigojo išmokėti 8 000 Eur kompensaciją D. Č., lygią pusei viso nekilnojamojo turto vertės.
2. 2025 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. V. prašymas, kuriuo ji prašė remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisti iš skolininkės M. Č. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo negrąžintos 8 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad pareiškėja J. V. 2025 m. birželio 12 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į skolininkę M. Č. (toliau ir skolininkė) iš kreditoriaus D. Č.. Skolininkė geruoju prievolės nevykdo, pažeidžia kreditoriaus teises bei naudojasi faktiškai kreditoriui priklausančia pinigų suma. Pareiškėja turi duomenų, kad skolininkė M. Č. neplanuoja geranoriškai grąžinti visos skolos ir yra suinteresuota vilkinti skolos grąžinimą. M. Č. turėjo galimybę skolą grąžinti pardavusi po santuokos nutraukimo visą nekilnojamąjį turtą. Procesinės palūkanos yra skirtos paskatinti skolininkę skubiau sumokėti skolą ir kompensuoti kreditoriaus nuostolius.
Atsiliepimas
4. Skolininkė M. Č. atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad ji nevengia grąžinti skolos. Už parduotą nekilnojamąjį turtą nuo 2025 m. birželio mėn. gauna po 1 000 Eur kas mėnesį dalines įmokas. Pirmą gautą įmoką pervedė antstolei. Palūkanų priteisimas didintų jos finansinę naštą, kuri šiuo metu ir taip yra sunki. Skolininkė yra vieniša motina, auginanti du nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos J. V. prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėjus sprendimu patvirtinant sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, joje šalims nenumačius prievolės mokėti procesines palūkanas, negalima daryti išvados, kad vėliau kreditorius turi teisę reikšti tokį reikalavimą, kadangi nėra žinoma, ar procesinių palūkanų nemokėjimas nebuvo šalių derybų objektas ir pasiektas susitarimas, skolininkui galimai padarius nuolaidų kituose klausimuose. Teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl teismo įsitikinimu, papildomai vienai šaliai priteisus palūkanas, galimai būtų pažeistas sutarties laisvės principas ir be sutarties šalių valios pakeistas jų derybų būdu pasiektas susitarimas, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja J. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - patenkinti pareiškėjos prašymą ir priteisti iš skolininkės M. Č. 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 8 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismo pozicija, kad sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalims nenumačius prievolės mokėti procesines palūkanas, vėliau kreditorius neturi teisės reikšti reikalavimo dėl procesinių palūkanų, yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl procesinių palūkanų.
1.2. Teismas neįvertino sutarties vykdymo principų, numatytų CK 6.200 straipsnyje, bei tai, kad bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš šalies, praleidusios sutartyje nustatytą terminą, gali būti išieškomos 5 procentų metinės palūkanos, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, netgi jeigu tokia prievolė nebuvo nustatyta sutartyje.
1.3. Procesines palūkanas prašoma priteisti ne nuo reikalavimo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių spręstinų klausimų iškėlimo, o 2025 m. birželio 23 d. teisme gauto prašymo pagrindu. Pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek kompensuojamosios, tiek ir procesinės palūkanos gali būti nustatomos šalių susitarimu, jo nesant - pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
1.4. Skolininko subjektyvūs argumentai dėl finansinių sunkumų, sveikatos ar šeiminių aplinkybių negali eliminuoti procesinių palūkanų taikymo, kurios kyla iš įstatymo, nes tai prieštarautų teisės aiškinimo ir taikymo vienodumo principui, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų taikymui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą M. Č. prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
2.1. Kreditorės J. V. prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas vertintinas kaip naujos kreditorės piktnaudžiavimas padėtimi ir kreditoriaus teisėmis bei neatitinka nei šalių susitarimo, nei teisingumo principų.
2.2. J. V. siekia neteisėtai pasipelnyti teikdama nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų palūkanų.
2.3. Teismui pateikti duomenys dėl neva išieškomų skolų (Ignitis, VMI ir pan.) yra neteisingi. Minėtos skolos sumokėtos savarankiškai 2025 m. birželio mėn., dar prieš skundo pateikimą. Šios skolos nėra susijusios su santuokos nutraukimo sutartimi, todėl neteisinga jas traktuoti kaip papildomus įsipareigojimus ar naudoti jas kaip pagrindą palūkanų priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliacinės instancijos teismui M. Č. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų – 2025 m. rugpjūčio 21 d. antstolės patvarkymo dėl įpareigojimo pranešti prievolės skolininko rekvizitus – prijungimo (reg. Nr. DOK-19082). Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-46341) M. Č. pridėjo papildomus įrodymus: prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, paduotą Šiaulių apylinkės teismo byloje Nr. 2YT-14260-841/2025 ir antstolės R. A. pateiktus duomenis apie iš skolininkės M. Č. išieškotas skolas vykdomosiose bylose.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su M. Č. pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad juose nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina M. Č. pateiktų naujų įrodymų.
Dėl atskirojo skundo
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. V. prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjimą.
14. Iš bylos medžiagos, Teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 6.2 punktą po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjos M. Č. asmeninėn nuosavybėn, kuri įsipareigojo išmokėti 8 000 Eur kompensaciją D. Č., lygią pusei viso gauto nekilnojamojo turto vertės. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi D. Č. išduotas vykdomasis raštas dėl civilinėje byloje Nr. e2-471-1205/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.2. punktu nustatytos 8 000 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės M. Č.. Paminėto vykdomojo rašto pagrindu 2025 m. birželio 10 d. antstolė R. A. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0037/25/01139. 2025 m. birželio 20 d. antstolės Patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-25-37-35915 vykdomojoje byloje Nr. 0037/25/01139 išieškotojas D. Č. 2025 m. birželio 12 d. Reikalavimų perleidimo sutarties, kuria D. Č. perleido J. V. reikalavimo teises į skolininkę M. Č., pagrindu pakeistas naująja išieškotoja J. V.. 2025 m. birželio 23 d. pareiškėja (išieškotoja) J. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo negrąžintos 8 000 Eur sumos priteisimo iš skolininkės M. Č.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog teisės į procesines palūkanas pareiškėja neturi, nes prievolė mokėti procesines palūkanas nebuvo numatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kreditorius gali reikalauti palūkanų mokėjimo, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis (šiuo metu – 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Iš pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 30 punktas).
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant tokiai procesinei situacijai, kai reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškiamas atskiroje civilinėje byloje, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos: 1) ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę (kuri priteista teismo), o tik nuo ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo padavimo momentu likusios nesumokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, į kurį neįskaičiuojamos priteistos, bet nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos bei antstolio patirtos priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012); ir 2) atsižvelgiant į ieškinio senaties terminą, jeigu kita prievolės šalis (skolininkas), gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, prašo jį taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023).
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos J. V. prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo negalėjo būti nagrinėjamas D. Č. ir M. Č. santuokos nutraukimo byloje. Dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškėja turėjo reikšti savarankišką ieškinį atsakovei M. Č. atskiroje byloje.
19. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo santuokos nutraukimo byloje, turėjo prašymą atsisakyti priimti. Šiuo atveju netinkamoje byloje pareikšto ir su esminiais formos ir turinio trūkumais procesinio dokumento pagrindu procesas buvo negalimas.
20. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 2 dalis 3 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, atskirajame skunde nurodomi argumentai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turi būti pakartotinai nagrinėjamas kitoje byloje, o pareiškėjai nustatomas terminas anksčiau pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į nutartyje nurodytas kasacinio teismo praktikos nuostatas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalis 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.