- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2-38577-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31807-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB “M. C.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. V. 667,59 EUR negrąžinto kredito, 386,43 EUR nesumokėtos kredito kainos, 267,04 EUR nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kreditus, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kaina. Remdamasis minėtos sutarties sąlygomis 2013 m. lapkričio 19 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovo 684,18 Eur dydžio vartojimo kreditą. Nurodo, kad atsakovas gautą kreditą turėjo grąžinti ieškovui kartu jam sumokėdamas sutartyje nustatyto dydžio kredito kainą iki 2015 m. lapkričio 1 d., mokant 24-iomis įmokomis. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų ieškovui nevykdė, todėl liko skolingas ieškovui 667,59 EUR negrąžinto kredito ir 386,43 EUR nesumokėtos kredito kainos, taip pat atsakovui buvo paskaičiuoti 267,04 EUR nuostoliai už naudojimąsi pinigais, negrąžinant laiku kredito. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, bei į tai, kad atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui kreditus pagal sutarties specialiąsias sąlygas, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Ieškovas ir atsakovas 2013 m. lapkričio 19 d. raštu susitarė dėl vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų, pagal kurias ieškovas atsakovui suteikė 2 362,35 Lt (684,18 Eur) kreditą. Atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2015 m. lapkričio 1 d. grąžinti kreditą ir sumokėti 1450,29 Lt (420,03 Eur) kredito kainą, mokant šias sumas įmokomis 24 mėnesius. Bylos duomenimis atsakovui nuo 2015 m. vasario 1 d. netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovas jam siuntė priminimus dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė – iki 2015 m. lapkričio 1 d. negrąžino dalies suteikto kredito bei nesumokėjo dalies kredito kainos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str., 6.71 str., 6.256 str. 1-2 d., 6.258 str. 1 d., 6.873 str., ieškovo reikalavimas dėl nurodytų sumų (667,59 Eur negrąžinto kredito ir 386,43 Eur nesumokėtos kredito kainos) priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 267,04 EUR nuostolių, kuriuos ieškovas paskaičiavo už naudojimąsi pinigais, atsakovui negrąžinant laiku kredito. Šie nuostoliai remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis apskaičiuoti už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą (69,88 proc.). Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju 267,04 Eur nuostolius sudaro bendrą kredito kainos dienos normą, kuri sudaro 0,2 proc. (69,88 proc. / 365 d.) padauginus iš 200 vėluojamų dienų skaičiaus.
Įstatymas suteikia teisę teismui kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 94,86 Eur dydžio nuostoliai, kurie paskaičiuoti nuo priteisiamos 1054,02 Eur (667,59 + 386,43) sumos (1054,02 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti 85,04 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 25,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 Eur žyminio mokesčio x 85,04 proc.) (CPK 79 str., 93 str.).
Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 30 Eur dokumentų teikimo išlaidų. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, remiantis 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra paslaugų teikėjas antstolis D. J. už suteiktas paslaugas (procesinių dokumentų įteikimą E. V.) ieškovui kaip paslaugų gavėjui apskaičiavo mokėtiną 30 Eur sumą. Pagal mokėjimo nurodymą Nr. 26922 ieškovas sumokėjo antstoliui minėtą sumą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 8 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, neatitinka pirmiau nurodytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Pirma, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ir jos apmokėjimas vyko dar iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., kai ieškovas pateikė teismui ieškinį. Antra, CPK 117 str. nustato, kad procesinius dokumentus registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais įteikia teismas. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Taigi teismui tenka prerogatyva procesinius dokumentus įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nėra ieškovo prašymo išduoti jam procesinius dokumentus, kad juos įteiktų atsakovui. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo savo iniciatyva iki ieškinį paduodant teismui patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nėra būtinos, todėl neatlyginamos. Be to, prašymas priteisti minėtų dokumentų įteikimo išlaidas nėra pagrįstas, nes ieškovas nepateikė sutarties, remiantis kuria antstolis buvo įsipareigojęs suteikti ieškovui dokumentų įteikimo paslaugas. Be to, į bylą pateikta PVM sąskaita faktūrą nėra pasirašyta paslaugų teikėjo ir (ar) paslaugų gavėjo, todėl neturi juridinės galios.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „M. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 667,59 Eur (šeši šimtus šešiasdešimt šešis eurus 59 ct) negrąžinto kredito, 386,43 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 43 ct) nesumokėtos kredito kainos, 94,86 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 86 ct) nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,51 Eur (dvidešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 23 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-38577-1012/2017 pagal ieškovo UAB „M. C.“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo. A. E. V. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui E. V. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2017 m. spalio 23 d. Informacijos teirautis tel. (8 5) 211 3229.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.