Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vienam) mėnesiui 13 (trylikai) dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, ant lovos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo platinti, 0,1486 g tabako, savo sudėtyje turinčio psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, kurios kiekį nustatyti nėra galimybės.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs M. A. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, M. A. charakterizuojančius duomenis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. A. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, didesnę už jos vidurkį. Nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus bausmės, teismas bausmių bendrinimui taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skunda buvo paduoti. Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda arba areštas. Nors pirmosios instancijos teismas M. A. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to M. A. buvo nubaustas per griežtai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti M. A. arešto bausmę grindė tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino, kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas M. A. nėra pirmas. Praeityje M. A. buvo teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus (kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, sukčiavimą, viešosios tvarkos pažeidimą), nusikalstamas veikas darė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, už nusikaltimus nuteistajam visais atvejais buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., b. l. 82–87). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė pataisos įstaigoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai leidžia daryti išvadą, kad M. A. nėra linkęs koreguoti savo elgesį, išvadų nedaro, jam taikyta griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė bausmės pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė (nei po bausmės atlikimo, nei bausmės atlikimo metu). Nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo, padarytus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 74–80). Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai nurodant, kad nuteistasis linkęs kaltinti aplinkinius, į pastabas reaguoja nenoriai, konfliktiškas, agresyvus, linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka, neskatintas, laisvalaikį leidžia beprasmiškai, šiuo metu nedirba, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja neadekvačiai (1 t., b. l. 70).

10. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės, nei areštas, bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nuosprendyje buvo įvertinta ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta nežymiai didesnė, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis, bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis pats yra nukentėjęs, nes neteko vaiko, jo nusikalstamo elgesio nepateisina, kaip ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskyrus nežymiai didesnę, nei vidurkis, arešto bausmę, nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Tuo labiau, kad, kaip teismo posėdyje nurodė pats nuteistasis, psichotropines medžiagas jis vartojo ir iki kūdikio netekties. Skundo argumentus dėl siekio dirbti, keisti gyvenimo būdą teisėjų kolegija laiko deklaratyviais. Kaip minėta, nuteistasis praeityje teistas ne vieną kartą, atlikęs laisvės atėmimo bausmę vėl nusikalsdavo, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, įsidarbinti nesiekė (tokių duomenų byloje nėra), pataisos įstaigos charakteristikoje išimtinai teigiamas požiūris į darbą, motyvaciją darbui nėra įvardinta. Nuteistojo argumentas, kad Seimas ketina švelninti bausmes už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama tokia bausmė, kokia buvo numatyta baudžiamajame įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis), o šiuo metu nuteistojo teisinei padėčiai aktualių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, švelninančių jo teisinę padėtį, nėra.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ši nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, todėl pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai pastebi ir nuteistasis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę šioje byloje nustatė nepagrįstai, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina. Tačiau vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas ir šios nutarties 9 punkte dar kartą aptartas M. A. išimtinai neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nesukliudė nuteistajam padaryti naują nusikalstamą veiką, nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybės nuosprendyje padarytų išvadų dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio nekeičia, ir nesudaro pagrindo skirtą bausmę švelninti.

12. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, bausmės rūšies parinkimas ir bausmės dydžio nustatymas nuosprendyje pakankamai motyvuotas. Nustačius, kad nusikalstamą veiką nuteistasis patarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje), jam paskirta arešto bausmė į laisvės atėmimo bausmę pakeista nepažeidžiant BK 65 straipsnio reikalavimų. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, BK 64 straipsnio nuostatos pritaikytos teisingai. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – baudžiamąjį įstatymą taikė neteisingai, nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant M. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką M. A. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.