Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, S. B., S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. B. yra G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš pateikto Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjo motina G. B. ir tėvas V. B. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo tris vaikus: pareiškėją - R. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir suinteresuotus asmenis - S. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 20). Palikimą įpėdiniai po V. B. mirties yra priėmę (b. l. 14-19). Teismui pateiktas Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus liudijimas patvirtina, kad po G. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 22).

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 26-28) matyti, jog paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti S. B. ir S. G. pareiškimai, kuriais jie atsisako paveldėti motinos G. B. palikimą, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje jų nereikš (b.l. 23-24).

Pareiškėjas pareiškime teigė, kad po palikėjos G. B. mirties palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodė, kad jis aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu motinos turtu: sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus, mokėjo mokesčius ir gyveno ir liko gyventi motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) atliko statinių matavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas UAB „Geomata“ 2016-04-12 atliktas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto planas (b.l. 25).

Taigi, teismo vertinimu po palikėjos G. B. mirties jos sūnus pareiškėjas R. B. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos G. B. turtą kaip savo. Taip pat pažymėtina, kad kiti potencialūs G. B. turto paveldėtojai jos vaikai S. B. ir S. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškimais yra atsisakę paveldėti motinos G. B. palikimą, nurodę, kad pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje jų nereikš (b.l. 23-24).

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjos sūnus R. B. pradėjo palikėjos savo motinos G. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjos sūnaus R. B. teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos G. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. B. priėmė palikėjos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo R. B. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjui VGTPT 2016-07-28 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2730-12103 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl jis yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. B., a. k(duomenys neskelbtini) po savo motinos G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.