- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- A18.-512-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00147-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. I.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį ir 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokole Nr. 12-ANR_P-87-2021 ( b.l. 2) nurodyta, jog K. I. 2020 m. gruodžio 14 d., 22.11 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“, išstūmė iš garažo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. D., kurį pastatė ir paliko stovėti ten, kur stovinti transporto priemonė trukdė įvažiuoti į garažą ir kliudė kitų transporto priemonių eismui, bei, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, melagingai iškvietė policiją, pranešdamas, kad vartus užstatė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis negali įvažiuoti. Šiais veiksmais K. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje ir 493 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. I., apklaustas teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad toks tariamas kelių jo nusižengimų rašymas yra nesusipratimas. Gruodžio mėnesį jis atvykdavo į tą garažą, jis yra jo ½ dalies savininkas. Ten negyvena, bet dažnai žiūrėdavo, kokia ten situacija. Su kita puse savininkų yra kažkoks konfliktas. Jis neturi jokių teisių į aptariamą automobilį, neturi jo raktų, norint jį išstumti, reikia raktų. Įvykio dieną, gruodžio 14 d., jis atvyko ir pamatė, kad tas automobilis jau stovi išstumtas, nes anksčiau skambino ir prašė, kad patrauktų tą automobilį. Jam pradėjo skambinti kaimynai, sakydami, kad negali įvažiuoti, nors garažas yra privatus ir niekas netrukdė eismui. Atsirado vienas pilietis, kuriam reikalinga vienu manevru daugiau padaryti, ir jis pradėjo skųstis. Jis (K. I.) skambino policijai ir klausė, ką daryti, ar galima tą automobilį patraukti, paskambino ir evakuatoriui, šis atvažiavo, kartu atvažiavo ir policija, ir jis jų klausė, ar galima patraukti automobilį. Jie liepė patraukti automobilį į vidų. Jie jį bandė stumti į vidų, pabandžius stumti, jis atsirėmė į duris ir taip liko. Po kiek laiko atvykęs jis pamatė, kad automobilis vėl įvarytas į vidų, vėl užima jo nuosavybę, jis negali naudotis tuo garažu. Šiuo atveju jį kaltina pagal 518 straipsnį, bet tai turi būti kitas asmuo, nukentėjusysis, o čia to ginčo nėra, nėra atstovaujamas nukentėjusysis. Jis pats iškvietė policiją, dėl to, kad jam skambino kaimynas, šiuo metu automobilis įstumtas į vidų, jo išvaryti neįmanoma. Kelių policija jį kaltino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, jie sako, kad negalima to automobilio patraukti, kaltina, kad pastatė ne savo automobilį, tai jis jo nei judino, nei ką. Kiek žino, tie pareigūnai bandė skambinti savininkui, tačiau kaltina jį, kad jis tą automobilį pastatė, nors tai nėra jo automobilis. Be to, jis yra kaltinamas BPC trukdymu, jis, kaip sąžiningas pilietis, nėra baustas ar teistas, yra buvęs policijos rėmėjas, (duomenys neskelbtini) narys, policiją iškvietė žinodamas, kad negali nieko daryti su nesavo turtu. Taip pat yra kaltinamas, kad iškeldino V. D. iš garažo, tai iškeldinimas yra vykdomas esant savininkui, jis nėra antstolis, negali vykdyti iškeldinimo, juo labiau, kad garaže niekas negyvena, tas garažas net neužsirakina normaliai, kiek jis žino, niekas iš ten nebuvo iškeldinta. Automobilio iš garažo jis neišstūmė. Jis kvietė policiją, nes jam kaimynai skambino, kad negali pravažiuoti, jis klausė policijos, ar čia reikalinga jų pagalba. Jam skambino I. D.. Jis pats, nieko nepagalvodamas, patraukė automobilį už durų, bet paliko automobilį garaže, kuris yra rakinamas. Jis automobilį išstūmė suderinęs su V. D., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra keletą kartų susisiekęs tel. Nr(duomenys neskelbtini), jis su juo kalbėjo anksčiau, V. D. sakė, kad jis gali ką nori daryti su ta mašina. Kai policija buvo atvažiavusi, jie jam garsino truputį, kad kaip jis čia galėjo taip padaryti, bet jei savininkas neprieštarauja, tai jis nieko blogo negalvojo. Jis tą automobilį patraukė nieko blogo nenorėdamas, nepažeisdamas, pastatė prie durų, galvodamas, kad savininkas jį pasiims. Automobilis stovėjo priešais duris garažo, kurio pusė priklauso jam, pusė D., bet niekam netrukdė. Jis norėtų apklausti savininką. Policiją jis kvietė, kad žinotų, kaip elgtis, jam skambinėjo gana agresyviai, tai jis norėjo išspręsti konfliktą. Gailisi, kad įvyko toks nesusipratimas. Jis prisipažįsta, kad patraukė tą automobilį, bet tai padarė ne norėdamas savavaldžiauti, bet dėl to, kad savininkas jam sakė, kad jis gali daryti ką nori. Jam paskambino K. ir sakė, kad jam automobilis trukdo. Tas K. yra teisininkas ir pradėjo jį gąsdinti, kad taip negalima daryti. K. jam sakė, kad jo laukia garaže, tai galėjo būti nesaugu jam, todėl išsikvietė policiją konsultacijai. Jis kvietė policiją, kad jam padėtų ir gintų. Svarbus dalykas, kad policija atvažiuotų ir išsiaiškintų, nes jiems su K. buvo aišku, tai policija atvažiavo ir bandė išaiškinti jiems.
Byloje esančiame K. I. 2020 m. gruodžio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis atvyko į garažą (duomenys neskelbtini), jam priklausantį nuosavybės teise, ir rado prie durų pastatytą automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iškvietė policiją, nes negali naudotis savo turtu. Prašo nubausti savininką ir išvežti automobilį į saugomą aikštelę (b. l. 9).
Liudytojo D. K. 2020 m. gruodžio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d., apie 15.15 val. jis išvažiavo iš savo garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (po daugiabučiu namu). Apie 20 val. grįžęs pamatė bendro naudojimo garažo erdvėje stovintį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jam išvažiuojant nebuvo. Automobilis jam trukdė įvažiuoti į savo garažo boksą, todėl jis nuėjo pas kaimynę J. D. ((duomenys neskelbtini)), prie kurios garažo bokso buvo pastatytas automobilis Renault. J. D. jam nurodė, kad ji automobilio, kuris iki šios dienos stovėjo garažo viduje, neišvarinėjo, o tai galėjo padaryti tik K. I., kuris varžytynėse įsigijo ½ dalį jos garažo. J. D. jam davė K. I. tel. Nr. Paskambinus šiuo numeriu, atsiliepęs vyras nurodė, kad tai jis išstūmė automobilį Renault iš garažo bokso į bendro naudojimo garažo erdvę ir dabar tai yra jų bendra problema, kaip šį automobilį išgabenti. K. I. sutiko atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o kai atvyko, tai apie 22 val. pats paskambino tel. 112 ir nurodė, jog neva kažkas užstatė jo garažo vartus. Jis (D. K.) patvirtina, kad automobilis Renault Laguna ne vienerius metus stovėjo garažo bokse ir nebuvo naudojamas. Dėl palikto automobilio jis negali įvažiuoti į savo garažą (b. l. 10).
Liudytojas D. K., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. ir po tuo namu yra garažai. K. I. pirmą kartą buvo atėjęs pas jį prieš 1-1,5 metų į namus paklausti, kur jo garažas, paskui sužinojo, kad K. I. nusipirko ½ garažo, bet pasirodo, jis net nežinojo, kur nusipirko. Jis ne tik pas jį ėjo, bet ir pas kitus kaimynus, visi buvo nustebę, kad nežino, kur tas jo garažas. Dėl byloje aptariamo įvykio, jis vakare išvažinėjo iš garažo apie 16-17 val., grįžo apie 19 val. ir buvo užstatytas automobilis bendrojoje erdvėje. Ir jo, ir kitų kaimynų garažai buvo užstatyti. Jis pamatė išvarytą automobilį, kuris, kaip žinojo, yra kaimynų D.. Jis žinojo, kad tie kaimynai skiriasi, nežinojo, kuriam priklauso tas automobilis, jis jau keletą metų tikrai nebuvo naudojamas. Kadangi jis negalėjo pravažiuoti, nuėjo pas kaimynę D. paprašyti patraukti automobilį, ji atsakė, kad nieko apie tai nežino. Jis iš tikrųjų niekad nebuvo matęs, kad ji vairuotų tą automobilį, bet ji pasakė, kad gali būti, kad čia K. I. taip padarė, ir pasiūlė jam paskambinti. K. I. nekėlė, tada ji perdavė jam K. I. telefoną ir jis dar kelis kartus bandė skambinti, vieną iš tų kartų K. I. atsiliepė, ir jis jam pasakė, kad patrauktų automobilį. K. I. taip įdomiai pasakė, kad išvarė ir dabar jų visų problema ir kaip jie tai spręs, jis jam sakė, kad nieko nespręs. K. I. po kokio pusvalandžio atvažiavo ir neginčijo, kad jis išstūmė tą automobilį. Atvažiavęs planavo kviesti tralą, o jo prašė padėti išstumti. Jis pasakė, kad K. I. nieko nepadės, K. I. pradėjo skambinti policijai ir jau sakyti, kad kažkas užstatė jo garažą. Jis tada paskambino policijai ir pasakė, kad jie neteisingą pranešimą gavo, policija pasakė, kad atvažiuos ir pažiūrės. Kai policija važiavo, K. I. pradėjo eiti link savo automobilio, tai jis užstatė su savo mašina, kad K. I. nepabėgtų, paskui, atvykus pareigūnams, patraukė savo automobilį. Atvykus pareigūnams jie išlipo iš mašinų ir K. I. jam tokiu keistu tonu pasakė, kad jis nesikištų ir nieko nekalbėtų. Jie visi nuėjo prie to automobilio, policija pabandė atidaryti dureles, bet buvo užrakinta. Vairas buvo susuktas ir užrakintas, automobilio stumti nebuvo galima, nes jis rėmėsi į koloną. Pareigūnai klausė K. I., ar jis išstūmė mašiną, šis iš pradžių sakė, kad nieko nestūmė, bet apėję automobilį, jie pamatė ant dulkių šviežius rankų įspaudus ir pasakė, kad jei K. I. nenori prisipažinti, bus kviečiamas tyrėjas. K. I. policiją iškvietė pirmas. Ir jam atvykus, ir prieš tai K. I. neginčijo fakto, kad jis pats išstūmė automobilį. V. D. yra labai ligotas žmogus, sunkiai paeina, tikrai jis negalėjo nei vairuoti, nei tuo labiau išstumti automobilio. Dėl D. žmonos, jis nematęs, kad ji apskritai būtų vairavusi, todėl tikrai netiki, kad čia galėjo jie. Tuo labiau, kad K. I. pats prisipažino ir tik jau skambindamas policijai pasakė, kad rado užstatyta automobilį. Jis girdėjo, kad K. I. kvietė policiją dėl to, kad jo garažas yra užstatytas. Jis (D. K.) kokias 15 min. turėjo manevruoti, kad privažiuotų prie savo garažo per tą automobilį, taip pat ir kiti kaimynai. Bendroje erdvėje yra keli stovintys automobiliai, bet jie niekam netrukdo, ten mažas namas, visi vieni kitus pažįsta, tai nekyla problemų. Jis neprisimena, ar pats kvietė policiją, buvo ir taip aišku, kad ji atvažiuos, jis tiesiog paskambino į BPC ir pasakė, kad žmogus pasakojo tikrovės neatitinkančią situaciją ir jie, atrodo, patys jo paprašė palaukti įvykio vietoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2020 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 14 d., apie 22.09 val., patruliuojant kartu su vyr. patrule G. K., pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vartus užstatė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali įvažiuoti. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi garažo bendrasavininkis K. I., kuris paaiškino, kad jo garažo duris užstatė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jis negali įvažiuoti į garažą. Taip pat su juo stovėjo ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojas D. K., kuris taip pat turi garažą, kuris aiškino, kad 2020 m. gruodžio 14 d., apie 16 val. išvažiuodamas iš savo garažo nematė, kad automobilis Renault stovėtų prie garažo vartų, grįžęs apie 19 val. atgal į savo garažą, pastebėjo, kad automobilis Renault stovi prie K. I. garažo vartų ir taip stovėdamas jis apsunkina eismą kitiems garažo naudotojams. Taip pat D. K. paaiškino, kad šis garažas priklauso ir automobilio Renault savininko buvusiai sutuoktinei J. I. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). D. K. pareigūnams paaiškino, kad automobilio savininkas čia negyvena ir yra neįgalus žmogus, sunkiai vaikšto ir jis ne galėjo šio automobilio iš garažo patraukti, taipogi paaiškino, kad bendraujant iki policijos atvykimo su K. I., šis prasitarė, kad automobilį iš garažo jis pats išstūmė, kadangi jis trukdo jam garažo viduje ir šiuo metu tai yra jų bendra problema. Pažiūrėjus į automobilį Renault, buvo matyti, kad automobilis yra pilnai apdulkėjęs, o ant variklio dangčio matėsi rankų antspaudai. Nuėjus pabendrauti su bendrasavininke Renault automobilio savininko buvusia žmona J. I. D., ar jai trukdė tas automobilis garaže, ji paaiškino, kad jai niekas netrukdė bei kad ji tame garaže nebuvo apie pusantrų ar du metus ir juo nesinaudoja. Aiškindamasis pareigūnams situaciją, K. I. savavališkai be žinios iškvietė į garažą traliuką, su kuriuo norėjo priverstinai nugabenti automobilį, bet pareigūnams neleidus, automobilis stovėjo toliau toje vietoje, kurioje jis jį išstūmė. Automobilio atgal į garažą įstumti nepavyko, automobilis buvo atrakintas, vertingų daiktų automobilio viduje nebuvo. Automobilio savininkas yra V. D., su juo susisiekti nepavyko, gyvenamoji vieta neaiški ir buvusi sutuoktinė taip pat nežino, kur šiuo metu jis gali gyventi. Taip pat atvykę pareigūnai pastebėjo, kad apgadintas automobilio Renault priekinės kairės pusės bamperis. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 5).
Liudytojas D. A., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis yra Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad žmogus negali įvažiuoti į garažą, kai jis atvyko, prie garažo stovėjo Renault automobilis. Vietoje buvo žmogus su Audi automobiliu, tai galėjo būti D. K.. Kartu dar buvo K. I., šie abu asmenys juos kvietė. K. I. sakė, kad tai jo garažas ir dėl pastatyto Renault automobilio jis negali įvažiuoti, sakė, kad automobilis yra kitos bendrasavininkės vyro, su kuriuo niekaip nepavykdavo susisiekti. Kaip atsidūrė tas automobilis, jis neaiškino, sakė, kad nežino. K. paaiškino, kad ryte važiuojant į darbą automobilio nebuvo, o grįžus vakare jau jis buvo. Bendrasavininkė irgi pasakojo, kad jai K. I. skambinėjo, sakė, kad pats patrauks tą automobilį. Matėsi, kad automobilis ilgai stovėjo, buvo apdulkėjęs, o ant kapoto buvo švieži rankų antspaudai, tai automobilis galimai buvo išstumtas, bet jie nežino. asmuo su Audi turėjo pretenzijų, kad jam sudėtinga įvažiuoti ir išvažiuoti, bet automobilis labiausiai trukdė K. I.. Kai jie išsiaiškino, pamatė, kad atvažiavo tralas, kurį iškvietė K. I., ir paaiškino, kad jei yra policija, jis gali savavališkai patraukti tą automobilį. Bendrasavininkė sakė, kad jai netrukdo automobilis, ir jie galvojo automobilį įstumti atgal į garažą, bet automobilis nebejudėjo. Bendrasavininkė turėjo garažo raktus, bet nieko jiems nedavė. K. I. turėjo garažo raktus, bet automobilio raktų neturėjo. Jis negali teigti, kad K. I. pats išstūmė automobilį, bet dėl tų antspaudų tokia galimybė yra. Kai jie pradėjo aiškintis aplinkybes, pareiškėjas paaiškino, kad automobilis buvo savavališkai pastumtas. Nusiskundimų ar prašymų iš savininko nebuvo gauta.
Liudytoja G. K., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad jie gavo iškvietimą dėl to, kad pranešėjui trukdo naudotis garažu prie vartų stovintis automobilis, nes užstatyti vartai. Ten buvo požeminis garažas, po dešine stovėjo automobilis. Juos pasitiko pranešėjas, vietoje buvo dar vienas gyventojas, kuris sakė, kad jam išvažiuojant automobilio nebuvo, o vėliau atsirado. Pareiškėjas paaiškino, kad yra bendrasavininkas, jie jo ieškojo, bet nerado, nuėjo pas jo žmoną, kuri paaiškino, kad automobiliu niekas nesinaudoja. ant automobilio dangčio matėsi švieži pirštų antspaudai, nes automobilis buvo visas apdulkėjęs. Jie pareiškėjo paklausė, ar jis išstūmė automobilį, jis sakė, kad ne. Pareiškėjas dar iškvietė tralą, kad prie jų išvežtų automobilį, bet jie pasakė, kad taip daryti negalima. Jie padarė nuotrauką, surašė tarnybinius, norėjo automobilį įstumti į garažą, nes jis stovėjo prie pat garažo, bet nieko nesigavo ir automobilis liko taip stovėti, bet ten buvo pravažiavimas. Bendrasavininkė jiems pasakė, kad gali būti, kad K. išstūmė tą automobilį. Ji nepamena, kas buvo teisėtas automobilio savininkas, tik pamena, kad nepavyko su juo susisiekti. Jo buvusi sutuoktinė paaiškino, kad jis sergantis asmuo, jie labai seniai išsiskyrę ir ji negali paaiškinti, kur jis gali būti. Garaže ženklo, kad negalima statyti automobilio, nebuvo. Garažo patalpoje buvo stovinčių kitų automobilių.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 14 d., 22.11 val. gautas pranešimas iš K. I., eismo dalyvis praneša, kad vartus jam užstatė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali įvažiuoti. Pasipiktinęs pranešėjas prašo policijos į vietą, galimai vairuotojas gyvena (duomenys neskelbtini). Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuotos analogiškos aplinkybės toms, kurios nurodytos pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Byloje esančiose fotonuotraukose, darytose 2020 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini) užfiksuotas automobilis Renault, stovintis priekiu į garažo duris (b. l. 6-7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2021 m. sausio 18 d. tarybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. D., tačiau jo surasti ir apklausti nepavyko, kadangi nežinoma jo faktinė gyvenamoji vietai. V. D. deklaravimo įstaigai nėra pateikęs duomenų apie savo gyvenamąją vietą, paskutinė jo žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jis daugiau kaip metus laiko negyvena. Šiuo metu jis niekur nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje, nėra sulaikytas ir neatlieka laisvės atėmimo bausmės. Patikrinus VSAT duomenų bazę, jokių duomenų apie sienos kirtimus nėra. Bandant susisiekti žinomais V. D. telefono numeriais, vienas numeris yra išjungtas, o kitas veikia, tačiau skambinant niekas neatsiliepia, į SMS žinutes neatsako, sprendžiant iš kvietimo signalo abonentas tikėtina yra užsienyje. Medžiagos patikrinimo metu J. I. D. dėl minėto įvykio el. paštu papildomai pateikė savo paaiškinimą. Papildomų įvykio liudininkų nenustatyta (b. l. 8).
2020 m. sausio 13 d. liudytojos J. I. D. elektroniniu paštu pateiktame rašytiniame paaiškinime dėl 2020 m. gruodžio 14 d. įvykio nurodyta, kad garažas nuosavybės teise per pusę priklauso jai ir K. I.. K. I. 2016 m. varžytynėse įsigijo pusę garažo name, kuriame negyvena. Nuo to laiko visais būdais ją verčia jam parduoti kitą, jai priklausančią garažo dalį, kartas nuo karto daro jai įvairų spaudimą. Jos manymu, 2020 m. gruodžio 14 d. įvykis – tai dar vienas spaudimas jai, provokuojant nemalonumus ir darant gėdą prieš jos kaimynus. Ji informuoja, kad automobilio neturi, garažu nesinaudoja ir pati į garažą nevaikšto, nes nėra tam reikalo. Nuo garažo rakto neturi, K. I. jai maždaug prieš metus yra pasakęs, kad pateikė garažo raktus. Prieš porą metų ji yra mačiusi garaže savo buvusio vyro automobilį, kuriuo dar anksčiau važinėjo jos buvęs vyras V. D.. Minėto automobilio savininkas V. D. daugiau kaip metai jos bute adresu (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Nuo to laiko ji jo nematė ir nieko apie jį nežino. 2020 m. gruodžio 14 d. vakare, valandos neprisimena, pas ją atėjo laiptinės kaimynas D. K. ir paklausė, ar ji žino, kad prie jos garažo durų stovi automobilis ir taip blokuoja kaimynams pravažiavimus į savo garažus. Ji pasakė, kad nieko nežino, bet pasiūlė paskambinti K. I. ir paklausti, nes daugiau galinčių taip pasielgti ji nežino. Jie paskambino K. I., jis neatsiliepė, vėliau perskambino. Telefoninio pokalbio metu iš kalbos ji suprato, kad tai K. I. išvarė automobilį iš garažo. Dar vėliau tą vakarą du kartus pas ją buvo užėję policininkai paklausinėti apie to vakaro įvykius. Ji pati tą vakarą į garažą nėjo, apie įvykius žino tik iš jai apie tai pasakojusių asmenų (b. l. 11).
Liudytoja J. I. D., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad aptariamas automobilis priklauso jos buvusiam vyrui, jie seniai išsiskyrę, dabar vyksta teisminiai procesai. V. D. išsikraustė prieš metus, tas automobilis yra jo, ji pati automobilio neturi ir garažu visiškai nesinaudoja. 2016 m. K. I. varžytynėse nusipirko pusę garažo, neaišku, kokia ta pusė, nėra jokios naudojimosi tvarkos. Ji su buvusiu vyru visiškai nebendravo, ar K. I. turėjo su juo kažkokį pokalbį, ji nežino. Ji yra mačiusi tą automobilį tame garaže, ar dabar jis stovi garaže, ji nežino, bet mano, kad taip. Įvykio dieną ji buvo namuose, vakare į jos duris paskambino kaimynas K., paklausė, ar ji žino prie garažo stovinčią užstatytą mašiną, jis pasakė, kad nežino ir nenori dalyvauti aiškinantis apie tai. Kaimynas suprato, kad ne ji taip padarė. Jis pasakė, ar ji žino, kad visi kaimynai pyksta dėl tos mašinos ir kad ji trukdo pravažiuoti. Pagalvojus, kas tai galėjo padaryti, ji pagalvojo apie K. I., paskambino jam, jis nekėlė, po kiek laiko paskambino, ji jam paaiškino viską ir suprato, kad K. I. išstūmė tą mašiną, suprato, kad buvo iškviesta policija. Ji suprato, kad niekas kitas be K. I. negalėjo išvaryti mašinos, nes daugiau nėra kam, uždara teritorija. Ji pati automobilio vairuoti nemoka, jo raktelių neturi, garažo raktų irgi neturi. Jai nebuvo perduoti garažo raktai prie policijos. Ji nežino, kodėl automobilis dabar jau įstumtas atgal į garažą.
Iš VĮ „Regitra“ išrašo apie registruotą transporto priemonę matyti, kad automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. D. (b. l. 12).
Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos
Motyvuojamoji dalis
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šioje teisės normoje numatyta, jog toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnyje nurodyta norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 417 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia (žr., pvz., 2018-09-19 Šiaulių apygardos teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-354/2018).
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su administracinio nusižengimo protokolu, spręstina, kad K. I. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes jis išstūmė iš garažo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. D., kurį pastatė ir paliko stovėti ten, kur stovinti transporto priemonė trukdė įvažiuoti į garažą ir kliudė kitų transporto priemonių eismui. Teismų praktikoje pažymima, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK, būtina vertinti kaltininko veiksmus ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartis byloje Nr. N-444-797-11, Kauno apygardos teismo 2018-10-15 nutartis byloje Nr. AN2-421-318/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016).Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta šiais K. I. veiksmais pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas.
Teismas pažymi tai, kad atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla tik vairuotojui. KET yra nurodyta, jog vairuotojas – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiose taisyklėse apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Šiuo konkrečiu atveju K. I. automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. D. nevairavo, todėl teismas sprendžia, kad K. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nepagrįstai.
Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Įvertinus tai, kad K. I. šiuo konkrečiu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje subjektas, administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teisena K. I. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Apklaustas teisme K. I. kaltės nepripažino, nurodė, jog kvietė policiją, nes jam kaimynai skambino, kad negali pravažiuoti, jis klausė policijos, ar čia reikalinga jų pagalba. K. yra teisininkas ir pradėjo jį gąsdinti, kad taip negalima daryti. K. jam sakė, kad jo laukia garaže, tai galėjo būti nesaugu jam, todėl išsikvietė policiją konsultacijai. Jis kvietė policiją, kad jam padėtų ir gintų. Byloje esančiame K. I. 2020 m. gruodžio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis iškvietė policiją, nes negali naudotis savo turtu. Liudytojas D. K., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad K. I. jam girdint skambino policijai ir pasakė, kad rado užstatytą automobilį, t.y. liudytojas D. K. patvirtino, kad girdėjo, kad K. I. kvietė policiją dėl to, kad jo garažas yra užstatytas. Liudytojas D. A. ir liudytoja G. K. apklausti teismo posėdyje paaiškino, jog gavo iškvietimą dėl to, kad pranešėjui trukdo naudotis garažu prie vartų stovintis automobilis, nes užstatyti vartai, atvykus į įvykio vietą K. I. sakė, kad tai jo garažas ir dėl pastatyto Renault automobilio jis negali įvažiuoti, sakė, kad automobilis yra kitos bendrasavininkės vyro, su kuriuo niekaip nepavykdavo susisiekti. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 14 d., 22.11 val. gautas pranešimas iš K. I., eismo dalyvis praneša, kad vartus jam užstatė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali įvažiuoti. Nors pradžioje K. I. neigė išstūmęs iš garažo automobilį, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir aiškino, jog jis pats, nieko nepagalvodamas, patraukė automobilį už durų, bet paliko automobilį garaže, kuris yra rakinamas. Teigė, kad jis automobilį išstūmė suderinęs tai su V. D. telefonu, patraukė automobilį nieko blogo nenorėdamas ir nieko nepažeisdamas, pastatė prie durų, galvodamas, kad savininkas jį pasiims. Aplinkybes, kad K. I. be automobilio savininko leidimo pats išstūmė automobilį patvirtino teisme apklausti liudytojai J. I. D., D. K. bei pareigūnai D. A. ir G. K., kurie visi tvirtino, kad su automobilio savininku V. D. susisiekti nepavyko. Atvykus policijos pareigūnams, jiems K. I. taip pat nurodė, kad su V. D. jam nepavykdavo susiekti. Darytina išvada, kad K. I. 2020 m. gruodžio 14 d. 22.11 val. pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad jam (K. I.) kažkas užstatė automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali įvažiuoti, nepasitvirtino, nes būtent pats K. I. šį automobilį ir išstūmė. Tokiu būdu darytina išvada, kad K. I. tyčia iškvietė policiją žinodamas, kad šios specialiosios tarnybos pagalba jam nėra reikalinga. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Dėl ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos
ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia ( LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 22.11 val., (duomenys neskelbtini), K. I. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“, išstūmė iš garažo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. D.. Nors K. I. teismo posėdžio metu pradžioje tvirtino, jog ne jis išstūmė automobilį iš garažo, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir teigė, kad automobilį jis išstūmė, nes tai padaryti jam leido automobilio savininkas. Aplinkybes, kad automobilį išstūmė pats K. I. be V. D. žinios patvirtino teisme apklausti liudytojai J. I. D., D. K. bei pareigūnai D. A. ir G. K., kurie visi tvirtino, kad su automobilio savininku V. D. susisiekti nepavyko. Atvykus policijos pareigūnams, jiems K. I. taip pat nurodė, kad su V. D. jam nepavykdavo susiekti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. D. ar kitas asmuo leido (sutiko) K. I., išstumti iš jam kartu su J. I. D. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo, išstumti V. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokių duomenų teismui nepateikė ir K. I..
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad K. I., nors ir nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, tyčia, savavališkai ir nesilaikydamas įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, 769 straipsnyje) nustatytos tvarkos, neteisėtai įgyvendino savo teisę į negyvenamųjų patalpų nuosavybę, išstumdamas iš šių patalpų svetimą turtą – automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu savavaldžiavo (ANK 518 straipsnis).
Administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. I. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis automobilį išstūmė nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 769 straipsnis „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“ yra ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso norma, ši aplinkybė tikslintina, nurodant, kad K. I. 2020 m. gruodžio 14 d., 22.11 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“, išstūmė iš garažo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. D., nes toks patikslinimas neblogina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėties.
K. I. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 12-ANR_P-87-2021 (b. l. 2); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ( b. l.4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2021 m. sausio 18 d. tarybiniu pranešimu ( b.l. 5), kuriame nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės; fotonuotraukomis ( b.l. 6-7), 2020 m. gruodžio 14 d. K. I. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad negali naudotis savo turtu, nes prie jo garažo rado automobilį, prašo nubausti automobilio savininką ir išvežti automobilį į saugomą aikštelę ( b.l. 9), 2020 m. gruodžio 14 d. D. K. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad iš J. D. jis sužinojo, kad automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išstūmė K. I.( b. l.10); J. D. elektroniniu paštu pateiktais paaiškinimais ( b.l. 11) ir teisme duotais liudytojų J. I. D., D. K. bei pareigūnų D. A. bei G. K. parodymais.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog K. I. veiksmai yra kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ANK 518 straipsnis dalių neturi, todėl ši klaida taisytina, nurodant, jog K. I. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 518 straipsnį
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. I. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Dėl nuobaudos skyrimo.
Nenustatyta K. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35 ir 36 straipsniai).
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, skirdamas administracines nuobaudas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirbantis, vedęs, augina (duomenys neskelbtini) vaikus), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 13), teisės pažeidimų pobūdžius , į tai, kad nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis) bus pasiekti jam paskyrus ANK 518 straipsnio ir 493 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijų vidurkiams.
ANK 38 straipsnis numato, jog kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
K. I. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti K. I. subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teiseną K. I.atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20126747508.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.