Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui UAB „Aktoriai“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. S. ir atsakovas UAB „Aktoriai“ 2014 m. gegužės 22 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise naudotis 3 kambarių butu, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 579,24 Eur (2 000,00 Lt) plius GPM nuomos mokestį, nustatant nuomos terminą iki 2015-05-23 d. (e. b. l. 30-31). 2015-04-01 d. atsakovas perdavė ieškovui butą anksčiau termino (e. b. l. 32). Atliktiems atsakovo mokėjimams pagrįsti ieškovas taip pat pateikė savo banko sąskaitos išrašus per 2014 ir 2015 metus (e. b. l. 33-37). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas UAB „Aktoriai“ 2015-08-05 d. suformavo 598,55 Eur dydžio pavedimą ieškovui V. S., kuris buvo atliktas 2015-08-07 d. (e. b. l. 47, 50).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CPK 6.478 straipsnio 1 dalis).

Byloje nekilo ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo pareigos sumokėti ieškovui nuomos mokestį, šalys taip pat neginčija, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu už paskutinio 2015 m. kovo mėnesio nuomą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje kilo 5 proc. dydžio procesinių palūkanų pagrįstumo bei jų įskaitymo į skolos sumą klausimas, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo (t. y. dėl piniginės prievolės įvykdymo), be kitų reikalavimų, prašė priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas 2015-05-27 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditoriaus reikalavimą. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos sąlygos ieškovo reikalavimui priteisti procesines palūkanas nuo jam priteistos sumos tenkinti, o aplinkybė, kad ieškovo nurodytą 589,55 Eur įsiskolinimą atsakovas sumokėjo 2015-08-05 d., t. y. iki ieškinio ir teismo pranešimo įteikimo atsakovui dienos, neturi įtakos ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų pagrįstumui. Be to, atsakovas gavo iš teismo procesinius dokumentus, susijusius su teismo įsakymo išdavimu, 2015-06-18 d., o prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų pateikė teismui 2015-07-08 d., taigi atsakovui buvo žinoma apie jam teisme pareikštą reikalavimą dar iki 2015-08-05 d. mokėjimo pavedimo atlikimo.

Vadovaujantis minėtomis CK normomis, kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, taip pat atsižvelgiant į ieškovo, kaip kreditoriaus teisę paskirstyti gautas įmokas vykdant prievolę palūkanoms mokėti (CK 6. 54 straipsnis), sutiktina su ieškovo pozicija, jog atsakovo likusi skolos suma sudaro 0,66 Eur. Be to, kadangi faktiškai ieškovui atsakovas perdavė nuomos objektą (butą) 2015-04-01 d. 17:00 val. (e. b. l. 32), ieškovo reikalavimas dėl 19,31 Eur skolos už balandžio mėnesio 1 dieną yra pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 19,97 Eur skolos (CK 1.138 straipsnis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38, 6.63 straipsniai). Įvertinus tai, kad atsakovas likusią skolos sumą ieškovui sumokėjo, tačiau ieškovas neatsisakė ieškinio dalies sumokėtos skolos sumos apimtyje, likusi ieškovo ieškinio dalis atmestina.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, jog, skolininkui pareiškus prieštaravimus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl likusios skolos sumos - 598,55 Eur išieškojimo. Patikslintas ieškovo ieškinys buvo priimtas 2015-08-11 d., o priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo patenkintų reikalavimų dalies, t. y. priteistos 19,31 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo (patikslinto ieškinio priėmimo) teisme 2015-08-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 335,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 320,00 Eur už UAB „Lematas“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovas įvykdė dalį ieškovo reikalavimų po ieškinio teismui pateikimo, taigi, ieškovo kreipimasis į teismą buvo pagrįstas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 320,00 Eur už UAB „Lematas“ suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra nurodęs, jog CPK atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Gi atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su UAB „Lematas“ ieškovui suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios išlaidos negali būti atlygintos (priteistos). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 320,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aktoriai“, į. k. 303252372, 19,97 Eur (devyniolika eurų 97 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 19,97 Eur sumos nuo 2015-08-11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusią ieškinio dalį ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.