- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-273-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10853-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Edgaras Sutkus, I. B.
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-273-538/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-10853-2014-5)
2015 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras Edgaras Sutkus, I. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti 2014-09-02 Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro Edgaro Sutkaus sprendimą Nr. S-365 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas R. B., kuris testamentu paliko jai visą savo turtą. Kiek jai žinoma, per tris mėnesius niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras E. Sutkus atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą. Skunde nurodė, kad notaras vadovavosi tik 2014-07-29 jos brolio I. B. įgaliotos atstovės Viktorijos Safošinos prašymu neišduoti A. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo po jos tėvo R. B. mirties bei nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra civilinė byla, kur I. B. ginčija N. B., mirusios (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo ji savo turtą po mirties paliko sutuoktiniui R. B., kuris yra jos tėvas, tačiau niekaip nesusijęs su I. B.. Teigia, kad byla dar yra nebaigta nagrinėti, be to, I. B. į teismą kreipėsi praėjus 16 mėnesių po mamos mirties, nors dalyvavo mamos laidotuvėse ir žinojo, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-13 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju notarui, iškilus abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą bei bet kokiu būdu gavus informacijos apie vykstančius ginčus, jis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Šiuo atveju notaras gavo raštišką atstovo prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad vyksta ginčas dėl 2013-01-16 N. B. testamento, todėl siekiant išvengti dar vieno teisminio proceso, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Nuo pareiškėjos skundo padavimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo, civilinė byla Nr. 2-7555-637/2014 yra nagrinėjama iš esmės ir šios bylos išnagrinėjamas lems, ar pareiškėja po tėvo mirties paveldės visą turtą ar mažesnė jo dalį. Pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su termino palikimui priimti praleidimu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi šis klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-7555-637/2014, kuriame vienas iš ieškinio reikalavimų ir yra prašymas atnaujinti ieškovui I. B. įstatymo nustatytą terminą po mamos N. B. mirties atsiradusiam pagal įstatymą palikimui priimti. Taip pat šio skundo nagrinėjimo dalykas nėra ir pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai dėl jos mamos N. B. veiksnumo sudarant testamentą. Šis kausimas taip pat yra sprendžiamas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, kurioje kaip minėta yra paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Visus atsikirtimus dėl šių argumentų pareiškėja turi teisę teikti civilinėje byloje Nr. 2-7555-637/2014. Nors pareiškėja nurodo, kad notaras praleido įstatymo nustatytą terminą notariniam veiksmui atlikti, tačiau teismas pažymi, kad vien trijų mėnesių termino suėjimas palikimui priimti nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad notaras visais atvejais privalo išduoti paveldėjo teisės liudijimą suėjus nustatytam terminui. Teismas pažymėjo, kad notaro pažeistas terminas nesukūrė jokių teisinių pasekmių pareiškėjai ir tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Teismas pažymėjo, kad notaras gali patvirtinti tik tokius faktus, dėl kurių nėra ginčo, tuo tarpu pareiškėjos prašomas patvirtinti faktas yra ginčytinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl notaro veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pripažino teisėtu. Aplinkybė, jog kitoje byloje suinteresuotas asmuo I. B. ginčija motinos N. B. testamentą, neturi įtakos šiai bylai, nes jis neginčija R. B. palikimo. Be to, dėl testamento ginčijimo jis kreipėsi praleidęs įstatymų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo. Notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ji negali rūpintis paveldėtu turtu bei jo prižiūrėti. Teismas nepagrįstai revizuoja bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Taip pat pažymėjo, kad notaras pažeidė įstatyme nustatytus terminus notariniam veiksmui atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiamas notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo klausimas. Pareiškėja nurodo, kad jos motinos N. B. testamento ginčijimas kitoje neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo R. B. turtą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Vienas iš notarų atliekamų veiksmų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į Notariato įstatymo apibrėžtas notarų funkcijas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo.
Pareiškėjos tėvas R. B. pagal 2013-01-16 bendrąjį sutuoktinių testamentą paveldėjo visą sutuoktinės N. B. turtą. R. B. visą turtą, įskaitant ir paveldėtą iš mirusios sutuoktinės N. B., paliko pareiškėjai, kuri kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau po to, kai pareiškėja kreipėsi į notarą, jam buvo pateikti duomenys, jog yra iškelta civilinė byla dėl N. B. testamento pripažinimo negaliojančiu. Taigi tuo atveju, jeigu N. B. testamentas, kuriuo ji visą turtą paliko R. B., būtų pripažintas negaliojančiu, galimai pasikeistų ir pareiškėjos paveldimo turto pagal R. B. testamentą masė. Esant tokioms aplinkybėms bei ginčui teisme dėl paveldimo turto, notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, iš Liteko duomenų nustatyta, jog byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-3-637/2015) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl R. B. nuosavybės teisių, įgytų į pagal 2013-01-16 testamentą paveldėtą turtą – 0,0596 ha ploto žemės sklypo, 273,00 kv. m. ploto gyvenamojo namo, 961/6484 dalies 64,84 kv. m. ploto neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); UAB „LORENCO“ 1000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, 10 Lt nominalios vertės, perleidimo draudimo. Taigi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones turtui, dėl kurio paveldėjimo pareiškėja kreipėsi į notarą, konstatuotina, kad notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su termino palikimui priimti praleidimu, su testatorės N. B. veiksnumu yra bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo dalykas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako. Konstatavus notaro veiksmų teisėtumą, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notaro pažeistas terminas išduoti arba atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nesukūrė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Apeliantė nurodo, kad notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ji negali valdyti, rūpintis, prižiūrėti paveldėto turto. Visų pirma pažymėtina, kad esant ginčui dėl paveldimo turto masės nėra aišku, kokį turtą pareiškėja turi tvarkyti ir prižiūrėti. Tuo atveju, jeigu paveldimą turtą sudaro turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises (CK 5.65 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį palikti nepakeistą.