Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1936-924/2018 pagal ieškovo N. Z. patikslintą ieškinį atsakovei A. N. Z. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neišsamiai vertino įrodymus dėl ieškovo turtinės padėties, remėsi tik atsakovės parodymais, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi kitų išlaikomų asmenų ir finansinių prievolių, kad jo darbovietėje buvo įvykdyta vagystė. Ieškovo mėnesinės pajamos iš VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ vidutiniškai siekia apie 20 Eur. Cirkas nuo spalio pradžios iki balandžio pradžios nerengia jokių pasirodymų. Sudarydamas sutartį ieškovas negalėjo tinkamai įvertinti savo turtinės padėties ateityje. Atsakovė jam darė didelį psichologinį spaudimą.

Atsakovė turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo. Atsakovės veikla jos cirke sėkminga. Atsakovė išsimokėtinai įgijo naują automobilį, nekilnojamąjį turtą, vyko atostogauti į užsienį. Atsakovė su vaikais L. Z. ir M. Z. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šio namo dalį ieškovas atidavė šeimai. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis didesnis už ieškovo. Atsakovė teismui nurodė, kad jos turtinė padėtis pagerėjo, antrame darbe ji parodo tik ½ etato, kad sutaupytų mokesčių. Tai reiškia, kad faktiškai ji galėtų parodyti ir didesnį darbo užmokestį.

Teismas nesiaiškino ir nevertino vaiko poreikių. Nebuvo pateikta tikslių skaičiavimų, kurie atspindėtų nepilnametės dukros poreikius. Nepagrįstas teismo teiginys, jog vaikams augant poreikiai tik didėja. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Teismas neįvertino, kad tėvo skiriamo išlaikymo faktiškai užtenka dukros mėnesio poreikiams patenkinti, motinai faktiškai nebereikia skirti lėšų. Nors atsakovė nurodė, kad dukros poreikiams reikia daugiau nei 800 Eur, tačiau negalėjo paaiškinti nei ½ dalies sumos. Gyvenant kartu vaiko poreikiai nepareikalaudavo 600-800 Eur. Šalių sutarta išlaikymo suma 600 Eur beveik du kartus didesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl vaiko išlaikymo dydžio.

Ieškovas ieškinį grindžia pablogėjusia savo turtine padėtimi, ne pasikeitusiais vaiko poreikiais, todėl vaiko poreikiai nėra šios bylos objektas. Teismas teisingai aiškinosi dėl vienos sąlygos, t. y. iš esmės pablogėjusios ieškovo turtinės padėties, ieškovas neįrodinėja pasikeitusių vaiko poreikių. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovo gyvenime per 5 mėnesius neįvyko nieko, ko jis nežinojo pasirašydamas sutartį. Ieškovas melagingai nurodo, kad sudarant sutartį jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Šių teiginių nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais. Vertindamas ieškovo pajamas, išlaikytinius ir kitus faktus teismas įvertino, ar kiekviena aplinkybė atsirado po sutarties dėl išlaikymo pasirašymo ir ar ji iš esmės pablogino ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas, būdamas vadovu, turi pareigą ir galimybę veikti taip, kad gautų kuo daugiau pajamų. Tai, kad cirkas nuo spalio iki balandžio mėn. nerengia pasirodymų, neužkerta kelio imtis kitos papildomos tos srities veiklos pajamoms gauti. Ieškovui pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo atiteko ne tik finansinis įsipareigojimas UAB „WG Investments“, bet ir nekilnojamasis turtas, todėl finansiniai įsipareigojimai nerodo sunkios ieškovo turtinės padėties. Atsakovės turtinė padėtis nėra pagrindas sumažinti ieškovui tenkančią išlaikymo dalį. Atsakovė naudoja įmonei priklausančią transporto priemonę. Turimas nekilnojamasis turtas įgytas iki ištuokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo turtinės padėties pokyčio nebuvimą ir nusprendė nesumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7745-775/2017 nutraukė A. N. Z. ir N. Z. santuoką. Patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:

Šalys sutiko, kad nepilnamečio sūnaus L. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiai sudaro apie 600 Eur per mėnesį, todėl N. Z. (ieškovas) įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. N. Z. įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui bendrai mokėti kiekvieną mėnesį po 600 Eur, pervedant šias lėšas į vaikų motinos A. N. Z. banko sąskaitą. A.N. Z. gautas vaikų išlaikymui lėšas tvarko uzufrukto teise. Tokį išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nustatė nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d., todėl N. Z. turi pareigą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą nuo šios datos. Šalys patvirtino, jog 2017 m. kovo 31 d. N. Z. įsiskolinimas už vaikų išlaikymą yra 4 100 Eur (400 Eur buvo sumokėti). Papildomai šalys susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio N. Z. dukros M. Z. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 400 Eur kiekvieną mėnesį. Įsiskolinimą 4 100 Eur N. Z. įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. spalio 30 d.

Šalys susitarė santuokoje įgytą turtą pasidalinti ir sutiko, kad nurodomas turtas atitenka N. Z. nuosavybės teise: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat automobilis Mitshubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba JOHN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis MAN 18.192, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba MMZ, 81024, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškiukų cirkas“ dalys.

A. N. Z. neprašė jokios kompensacijos už turto dalį, kuri atiteko N. Z., kadangi pastarasis prisiima visą atsakomybę asmeninėmis lėšomis dengti visą likusį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui.

A. N. Z. asmeninės nuosavybės teise atiteko šis turtas: viešosios įstaigos „Cirko sala“ dalys ir UAB „VIP grupė“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų.

Šalys pareiškė, jog žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso A. N. Z. asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas. N. Z. dėl to pretenzijų neturėjo.

Šalys patvirtino, kad jie turi šiuos kreditorinius įsiskolinimus tretiesiems asmenims: kredito sutartis Nr. BP2039051080-P-2 su AB „Swedbank“ banku; įsiskolinimas UAB „WG Investments“, juridinio asmens kodas 302758000. Sutarė, kad prievolė AB „Swedbank“ bus vykdoma abiejų šalių solidariai. Šalių kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui UAB „WG Investments“ sudarė 61 303,60 Eur. Kreditorinis įsiskolinimas UAB „WG Investments“ bus vykdomas asmeniškai N. Z. ir prievolė tapo tik N. Z..

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai savaime dar nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bylos Nr. 3K-7-24/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų sumažinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo.

Apskųstame sprendime įvertinti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (CPK 185 straipsnis). Nuo 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškovas eina direktoriaus pareigas VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ (c. b. e2YT-7745-775/2017, t.1, puslapis. 44). Iš VSDFV 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 26 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog apelianto draudžiamąsias pajamas 2017 m. sausio–spalio mėn. įmonėje sudarė apie 405,48 Eur darbo užmokesčio ir 250,59 Eur – 266 Eur senatvės pensija, 2017 m. lapkričio–2018 m. sausio mėn. sudarė 20 Eur darbo užmokestis ir 266 Eur–295,01 Eur senatvės pensija, 2018 m. vasario–gegužės mėn. darbo užmokesčio negavo, išmokėta 295,01 senatvės pensija (2018 m. vasario 1 d.–kovo 10 d., gegužės, birželio mėnesiais buvo nedraudiminiame laikotarpyje). Taigi, priėmus 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir pirminio ieškinio pateikimo 2017 rugsėjo 22 dieną ieškovo pajamos iš darbinės veiklos buvo stabilios, sudarė 405,48 Eur, jos ženkliai sumažėjo bylą nagrinėjant teisme, t. y. 2017 m. lapkričio mėn. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas kaip įmonės direktorius pats nusistato gaunamo darbo užmokesčio dydį, dėl ko gali neatskleisti savo realios turtinės padėties. Ieškovo galimybes teikti priteistą išlaikymą vaikui rodo ir ieškovo veiksmai, kuomet 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu įsipareigojo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti po 600 Eur, nuo 2017 m. gegužės mėn. dukros išlaikymui – po 400 Eur, tačiau tuo metu jo pajamas sudarė tik apie 620 Eur (atskaičius mokesčius). Palyginus ieškovo nurodomas pajamas su jo paties prisiimtomis išlaikymo galimybėmis akivaizdu, kad šios pajamos nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teisingai vertino vaiko naudai. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, geranoriškai prisiėmė 400 Eur dydžio išlaikymo prievolę susitardamas dėl jos vykdymo, kurią teismas patvirtino; taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Ieškovo finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Šiuo aspektu ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, nes finansiniai įsipareigojimai egzistavo 2017 m. balandžio 19 d. Be to, svarbi aplinkybė, kad buvę sutuoktiniai įvertino aplinkybę, jog už ieškovui tenkantį turtą atsakovei nebus mokama kompensacija. Ieškovas nepagrįstai remiasi viešojoje įstaigoje „Ąžuolyno meškučių cirkas“ 2017 m. gegužės 28 d. įvykdyta vagyste, kadangi ji neapibrėžia ieškovo turtinės padėties. Ieškovas teigdamas, kad dėl vagystės patyrė didelių nuostolių, jų niekaip nedetalizuoja ir nepagrindžia (CPK 178 straipsnis). Šiuo laikotarpiu ieškovo turtinė padėtis buvo stabili, po šio įvykio darbo užmokestis liko nepakitęs dar 6 mėnesius. Be to, viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), už atsiradusias prievoles (mokesčius, skolas, padarytą žalą) atsako tik savo turtu. Dėl to ieškovo asmeninių prievolių vykdymo iš esmės negali paveikti įmonės galimai patirti nuostoliai. Ieškovas nurodė, kad jo darbas cirke yra sezoninis, kiekvienais metais nuo spalio iki balandžio cirkas nerengia pasirodymų (2018 m. sausio 11 d. garso įrašo 11:00 min.), dirbant kartu su atsakove įmonės veikla buvo pelninga, jai išėjus patiria nuostolius; šiuo metu dirba 1 valandą į dieną, nieko neuždirba (2018 m. kovo 5 d. garso įrašo 14:40 min., 16:20 min.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas turi galimybių užsidirbti dirbdamas visą darbo dieną (ieškovas nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi darbo našumui pakelti). Be to, nėra pagrindo spręsti apie iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes po 2017 m. balandžio 19 d., kadangi darbo sezoniškumas, ieškovo planuotas gauti uždarbis, aplinkybė, kad atsakovė kartu nebedirbs, egzistavo ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl laikytina, kad jos buvo įvertintos. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Teigdamas apie sunkią turtinę padėtį, apeliantas nepagrįstai remiasi pilnamečio sūnaus N. Z. išlaikymo pareiga. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1263-375/2018 ieškovo pilnametis sūnus N. Z. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jam mokama 193,00 Eur neįgaliojo pensija (duomenys iš civilinės bylos Nr. e2YT-6723-375/2018, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neįrodinėjo, kad sūnaus gaunamų pajamų nepakanka padengti išlaidoms, susijusioms su jo priežiūra. Patikrinus teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad išlaikymas iš ieškovo pilnamečiam vaikui nėra priteistas. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas apskritai teikia jam paramą (CPK 178 straipsnis) (apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad jo buvusi sutuoktinė prašo paremti sūnų N. Z. nors 50-100 Eur). Kita vertus, po 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo šalių sūnui L. tapus pilnamečiu, ieškovui pasibaigė pareiga teikti 300 Eur išlaikymą. Nenustačius, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė (pablogėjo) ir sumažėjus išlaikytinių skaičiui nėra pagrindo manyti, kad jam neužtektų lėšų mažesne suma paremti ir pilnametį ribotai neveiksnų sūnų, jei jis pageidautų tokią paramą teikti.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės gaunamą 600 Eur darbo užmokestį, turimą nekilnojamąjį turtą, naudojamą darbovietei priklausantį automobilį. Po santuokos nutraukimo atsakovė naujo turto neįgijo. Pažymėtina, kad su ja gyvena ir pilnametis šalių sūnus, lankantis vidurinę mokyklą. Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovas sūnui išlaikymo neteikia, taigi iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą, materialiai jis yra visiškai priklausomas nuo motinos. Be to, kartu gyvenant su dviem vaikais, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurias motina privalo padengti, o tėvas paprastai prie jų neprisideda.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesiaiškino ir nevertino vaiko poreikių. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas nustato tokios sąlygos (sąlygų) buvimą, ir tik tada sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Apeliantas išlaikymo pakeitimą iš esmės motyvavo pablogėjusia savo ir pagerėjusia atsakovės turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo po to, kai teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas, taip pat kad nėra duomenų apie vaiko poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, deklaratyviai rėmėsi teismų praktika), todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio apeliantas nekvestionuoja įstatymų nustatyta tvarka, todėl jo argumentai apie atsakovės darytą psichologinį spaudimą sudarant šią sutartį nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio netenkinimo (CPK 18 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovei priteistina 400 Eur suma advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 884,80 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.