- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2-1936-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18910-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- A. N. Z.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. patikslintą ieškinį atsakovei A. N. Z. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu M. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., priteisto išlaikymo dydį, priteisinat iš ieškovo dukros išlaikymui po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys bendru sutuoktinių sutarimu nutraukė santuoką. Sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Papildomai sutuoktiniai susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio jis dukros išlaikymui skirs po 400,00 Eur kiekvieną mėnesį. Iš esmės pasikeitus jo finansinei padėčiai prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu priteisto išlaikymo M. Z. dydį. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad po santuokos nutraukimo pagal 2017 m. sausio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 68 000,00 Eur kreditorinis įsipareigojimas už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimą tapo jo asmenine prievole. Jis dirba VšĮ „ Ąžuolyno meškučių cirkas“, jo pajamos 2017 metais siekia vidutiniškai tik 405,48 Eur, 2018 metais sumažėjo iki 20,00 Eur, jo vardu registruotos transporto priemonės yra tos pačios kaip ir skyrybų procesu metu. Po skyrybų 2017m gegužės 28 d. buvęs VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ darbuotojas apvogė įstaigos-cirko kasą, sugadino turtą, pavogė kitą turtą ir padarė ieškovui bei įstaigai apie 34 000,00 Eur žalą. Ieškovas turi pilnametį sūnų iš pirmosios santuokos, kuris 2018 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, todėl ieškovas priverstas aplinkybių, žmogiškumo, moralės normų ir sąžiningumo teikti jam finansinę paramą. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu buvusios žmonos finansinė padėtis yra žymiai geresnė. Ji su šalių vaikais gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio namo dalį ieškovas atidavė šeimai, kad jie turėtų didelį prabangų gyvenamą namą Kaune. Atsakovės veikla jos cirke sėkminga, kiek žinoma ieškovui, ji yra išsimokėtinai įgijusi naują automobilį, nekilnojamą turtą, vyko atostogauti į užsienį. Kadangi jos materialinė ir finansinė padėtis pagerėjo, o ieškovo pablogėjo, todėl ji turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Pagal 2017 m. sausio 23 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas turi kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui bendrai sudėjus skirti 700,00 Eur, tačiau tokio įsipareigojimo šiuo metu vykdyti negali.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovas paaiškino, kad priteisto išlaikymo mokėti negali dėl pablogėjusios jo finansinės padėties, šiuo metu gaunamos pajamos siekia tik 20,00 Eur, todėl jam išgyventi ir išlaikyti verslą padeda draugai. Išlaikymo suma, kurią atsakovas turi mokėti dukrai yra per didelė, kokio dydžio turi būti teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai įvardinti negali.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu nepilnametės dukros poreikiai nėra pasikeitę, nesutiko su ieškovo išdėstytais argumentais, kad iš esmės jo turtinė padėtis pablogėjo, o jos turtinė padėtis žymiai pagerėjo. Kaip nurodė ieškovas po santuokos nutraukimo, pagal 2017 m. sausio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovui liko 68 000,00 Eur kreditorinis įsipareigojimas už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimą, tačiau ieškovas nenurodė, kad jam kartu su finansiniais įsipareigojimais atiteko ir pats nekilnojamasis turtas. Todėl atsakovės nuomone ši nurodyta faktinė aplinkybė dėl po santuokos nutraukimo atsiradusio kreditorinio įsipareigojimo nėra ta, kuri esminiai pablogino ieškovo turtinę padėtį, nes ir nurodytas turtas, ir nurodyta prievolė buvo sutarties dėl santuokos nutraukimo objektu. Tos pačios sutarties objektu buvo ir nepilnametei dukrai mokėtinas išlaikymo dydis, todėl akivaizdu, kad ieškovas pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įvertino savo galimybes mokėti tokį išlaikymą dukrai ir vykdyti finansinę prievolę kreditoriui UAB „WG Investments“. Ieškovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos 2017 metais siekia vidutiniškai tik 405,48 Eur, tačiau įrodinėdamas šią aplinkybę pateikė teismui dokumentą, kurio data 2017 m. gegužės 25 d., jame yra nurodytas atlyginimas nuo 2017 m. sausio iki 2017 balandžio mėn. Šis dokumentas patvirtina faktą, kokias pajamas ieškovas gavo tuo metu, kai teisme buvo sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėtinos sumos priteisimo. Pateiktas dokumentas nepatvirtina fakto, kad po sprendimo priėmimo, t. y. po (duomenys neskelbtini) jo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo, tai yra darbovietėje gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo.
Atsakovė taip pat mano, kad ieškovo darbovietėje įvykusi vagystė nėra esminė aplinkybė, kuri taptų pagrindu likusius 4 metus iki dukros pilnametystės mokėti mažesnį išlaikymą. Ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu turi tas pačias transporto priemones kaip ir skyrybų proceso metu, tikrai nereiškia, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, kadangi nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos praėjo 5 mėnesiai. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie jo sūnaus N. Z. ligą jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį, finansinė parama jam buvo reikalinga jau tuo metu, todėl sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovas galėjo įvertinti savo galimybes teikti vaikams priteisto išlaikymo sumą.
Atsakovė nurodė, kad šiuo metu su vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį ieškovo teigimu jis šeimai atidavė. Tačiau jau nutraukiant santuoką buvo nurodyta, kad šis turtas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas. Šis turtas atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytas, remiantis 2008 m. gegužės 6 d. turto padalijimo sutartimi. Ieškovas dėl to pretenzijų neturėjo, nutraukiant santuoką šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos. Atsakovės pateikti dokumentai apie gaunamas pajamas patvirtina, kad po santuokos nutraukimo jos gaunamos pajamos ženkliai nepadidėjo, jog jai būtų nustatyta pareiga daugiau už sutuoktinį prisidėti prie vaiko išlaikymo. Automobilį, kurio neįvardija ieškovas, lizingo pagrindu valdo VšĮ „Cirko sala“, kurioje atsakovė dirba, todėl nurodytu automobiliu tik naudojasi. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal 2017 m. sausio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi kas mėnesį vaikų išlaikymui skirti 700,00 Eur, tuo tarpu jo pajamos vidutiniškai siekia 405,00 Eur. Tačiau teismui nenurodo, kad sūnus, kuriam pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą taip pat buvo priteistas išlaikymas, (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis, todėl ieškinio padavimo dieną ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą tik dukrai, mokėdamas 400,00 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė paaiškino, kad jos šiuo metu gaunamos pajamos 600,00 Eur, jos turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo ženkliai nepagerėjo. Dukros išlaikymui per mėnesį skiria 800,00 Eur į kuriuos įskaičiuoja būsto išlaikymo sąnaudas, maistą, avalynę, drabužius, mokestį už būrelius, laisvalaikio praleidimą, pramogas, keliones į mokyklą ir iš jos.
Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Padrėzienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko išvadą, kuri pateikta byloje, skyriaus nuomone mažinti priteisto išlaikymo dydį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. Z., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra ieškovo ir atsakovės dukra. Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo taip pat patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėtoje sutartyje šalys sutarė, kad ieškovas šalių nepilnametei dukrai teiks 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymą per mėnesį, papildomai šalys susitarė, jog nuo 2017 m. gegužės mėnesio ieškovas dukros M. Z. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 400,00 Eur kiekvieną mėnesį.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pastarasis turi nurodyti faktines aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus, kurie buvo nulemti ne paties ieškovo veiksmų, bei pateikti teismui įrodymus apie esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar yra susijęs su jo darbingumo netekimu.
CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Taigi, teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 str. įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą (šiuo atveju šalių sutartą) išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija savo pareigos mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau prašo sumažinti sutarto išlaikymo dydį dėl pasikeitusios jo finansinės padėties. Ieškovas nurodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, nes (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką įsiskolinimas kreditoriui UAB „WG Investments“ liko jo asmenine prievole, sumažėjo gaunamas darbo užmokestis, darbovietėje VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, kurioje dirba ir yra jos direktorius įvyko vagystė dėl kurios padaryta tiek įmonei, tiek jam asmeniškai apie 34 000,00 Eur žala, reikalinga teikti finansinę paramą sūnui iš pirmosios santuokos, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu sumažinti priteistą išlaikymą, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jos finansinė padėtis nuo santuokos nutraukimo iš esmės nepakito. Ieškovas mano, kad sutartas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai yra per didelis, tačiau tikslios sumos, kuri būtų tinkama tenkinti nepilnametės dukros poreikius įvardinti negalėjo. Atsakovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad dukros išlaikymui išleidžia apie 800,00 Eur per mėnesį, į kurią įskaičiuojama būsto išlaikymo sąnaudos, mokestis už būrelius, maistas, avalynė, vaistai, pramogos, laisvalaikis, kelionė į mokyklą ir iš jos.
CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukros M. Z. poreikiai sudaro apie 600 Eur per mėnesį, todėl N. Z. kiekvieną mėnesį įsipareigoja dukros M. Z. išlaikymui mokėti po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, 2.6. punktu šalys papildomai susitarė, jog nuo 2017 m. gegužės mėnesio N. Z. dukros M. Z. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 400,00 Eur kiekvieną mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, taigi ieškovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo labai neilgas laiko tarpas – tik 5 mėnesiai, todėl nepilnametės dukters (kuri neturėjo ir neturi specialių poreikių) poreikiai negalėjo iš esmės pasikeisti, o be to, vaikams augant poreikiai tik didėja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra ženkliai pablogėjusi, lyginant su 2017 metų balandžio mėnesiu, kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo mokėti 300,00 Eur, o nuo 2017 m. gegužės mėnesio nepilnametės dukros išlaikymui papildomai susitarė mokėti 400,00 Eur materialinį išlaikymą. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 405,48 Eur, gaunama senatvės pensija 251,70 Eur. Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad senatvės pensijos negauna, kadangi ji visa nurašoma banko kreditoriniam įsiskolinimui dengti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas taip pat pateikė teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais sudaro 20,00 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovas yra VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, kurioje dirba direktorius, todėl pats gali nusistatyti gaunamo darbo užmokesčio dydį ir taip neatskleisti realios savo turtinės padėties. Ieškovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto ir automobilius, kuris nuo santuokos nutraukimo iki šio ieškinio pateikimo dienos nepakito. Ieškovo argumentai, kad priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti sumažintas atsižvelgiant ir į tai, kad VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ buvo įvykdyta vagystė, dėl ko tiek ieškovas, tiek pati įmonė patyrė žalą bei į tai, kad jo pilnamečiam sūnui, kurį teismas pripažino ribotai veiksniu, reikalinga finansinė parama, laikomi nepagrįstais, kadangi šios aplinkybės neturi jokio ryšio sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepilnamečiam vaikui. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimas, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą (šiuo atveju šalių sutartą) išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, į kurį atsižvelgus būtų galima sumažinti vaikui skirtą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas 2018-01-11 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės A. N. Z. turtinė padėtis po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo iš esmės nepagerėjo. Nustatyta, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis 600,00 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojasi VšĮ „Cirko sala“, priklausančiu automobiliu. Vertinant šalių turtinę padėtį, svarbu įvertinti ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikai jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, o atsakovės – pagerėjo, ar tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų sutartas išlaikymo dydis būtų iš esmės sumažėjęs. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų sumažintas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą, todėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,11 Eur, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,11 Eur (keturių eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.