Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini (ROIK: (duomenys neskelbtini) A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje bei ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2024 m. liepos 19 d., 18.50 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14, 20 punktuose numatytus reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, Pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 17-20).

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo argumentai

IV. Byloje surinkti įrodymai

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 27 d. protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda – 85,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Paskirta bauda sumokėta 2022 m. sausio 3 d. Administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. balandžio 3 d. (b. l. 13).

V. Teismo išvados

A. S.

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas neginčija, kad Nutarime nurodytomis aplinkybėmis padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau pateiktame skunde pažymi, kad nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes jis iš esmės buvo atlikęs visus įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, neatliktas buvo tik formalumas VĮ „Regitroje“. Teismas nesutinka su tokiu pastarojo teiginiu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pastebėtina, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka.

SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra organizuojamas ir vykdomas papildomas vairuotojų mokymas.

Lietuvos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 10 dalis numato, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad Aprašo 9 dalyje numatyta, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (SEAKĮ 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui, ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir 9.1, 9.2 bei 9.3 punktuose nurodytus dokumentus.

Minėto Aprašo 13 dalyje nurodoma, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjui 2021 m. gruodžio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma sumokėti 85,00 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. balandžio 3 d., nes Pareiškėjas, 2022 m. sausio 3 d., sumokėjo siūlomą 85,00 Eur baudą (b. l. 13).

Tačiau remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, taip pat akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2024 m. liepos 19 d. Pareiškėjas privalėjo būti ne tik užbaigęs papildomą vairuotojų mokymą, bet ir atlikęs minėto Aprašo III skyriuje numatytas procedūras, nes tik tokiu atveju jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones. Nors byloje nustatyta, kad Pareiškėjas mokėsi ir 2023 m. birželio 20 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2021 m. gruodžio 27 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu (b. l. 4-5), tačiau visų būtinų veiksmų neatliko ir su prašymu susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę nesikreipė į VĮ „Regitra“, todėl neatlikusi šių veiksmų jis yra laikomas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones.

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad Pareiškėjo teigimu „jis, iš esmės, buvo atlikęs visus įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, neatliktas buvo tik formalumas VĮ „Regitroje“. Taip pat pastebi, kad „<...>siekiant išvengti tokių nusižengimų apie tai, ką turi atlikti nusižengęs vairuotojas, turėtų būti išsamiau, konkrečiau pranešta protokole ar nutarime dėl nuobaudos skyrimo“.

Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas įgijęs specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones), turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo bei savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada jau gali vairuoti automobilį, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios). Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės skunde nurodyta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nebuvo pateikta informacija, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, būtina pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir kreiptis į VĮ „Regitra“ padalinį su prašymu susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas turėjo pareigą baigti ne tik mokymus, bet ir atlikti Aprašo III skyriuje numatytas procedūras, tam, kad teisė vairuoti jam būtų sugrąžinta. Neatlikusi šių veiksmų jis yra laikomas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones. Atitinkamai jo veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).

Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos bei minimalaus termino administracinio poveikio priemonės Pareiškėjui skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas neturėjo tikslo pažeisti eismo saugumo reikalavimus, sąžiningai klydo, manydamas, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui bei jam pabaigus papildomus vairuotojų mokymus, ši sugrįžo savaime, nes esant elektroninėms sistemoms, VĮ „Regitra“ gavusi visus dokumentus, be kita ko ir iš vairavimo mokyklos, pati pažymės viską sistemoje. Nors teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šiuo atveju, teismo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ankstesniu nutarimu) Pareiškėjas buvo baustas už Kelių eismo taisyklių, susijusių ir su transporto priemonių vairavimu, pažeidimus, tačiau minėti KET pažeidimai nebuvo traktuojami kaip padaryti teisės vairuoti neturinčio asmens. Tai yra netgi nuobaudas skyrusi Institucija galimai vertino, kad teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs. Visas anksčiau jam paskirtas nuobaudas jis yra įvykdęs, šiurkščių teisės pažeidimų nėra padaręs, atitinkamai, individualus Pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos atžvilgiu) pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.

Pažymėtina, kad taip pat yra sumokėtos visos ankstesnės baudos, penkerių metų laikotarpiu paskirtos už kitus padarytus KET pažeidimus, kas rodo, jog Pareiškėjas atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei. Nagrinėjamas pažeidimas, už kurį paskirta nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė, padarytas išimtinai dėl teisės aktų nežinojimo, suklydimo įtakoje, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Kaip intensyviai vairuojantis asmuo jis retkarčiais daro KET pažeidimus, daugiausiai susijusius su transporto priemonės stovėjimu neleistinose vietose ar greičio viršijimu, tačiau Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija nerodo ciniško požiūrio į eismo saugumo reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamas administracinis nusižengimas (ANK 424 straipsnio 3 dalis), už kurį buvo paskirta ginčijama nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė, pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Pareiškėjo ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai neatsargia kaltės forma.

Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei kartu teigiamai charakterizuoja Pareiškėjo asmenybę, todėl pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti sumažinant Nutarimu paskirtą baudą bei

neskiriant administracinio poveikio priemonės nei tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini (ROIK: (duomenys neskelbtini) ir A. S., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 100 Eur baudą, už Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirti 60 Eur baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, nuobaudas subendrinti, ir skirti A. S. galutinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – eII-1292-865/2024 ((duomenys neskelbtini (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.