- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-184-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00798-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Identa Dental Material GmbH
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos linija“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Identa Dental Material GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo pagal ieškovės Identa Dental Material GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos linija“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žymens / verslo identifikatoriaus ankstesnio naudojimo teisių pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2Ap-1787, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Medicinos linija“ prekių ženklų registracijas Nr. 68068 ir 68069 pripažinti negaliojančiomis.
2. Nurodė, kad 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1787, kuriuo atmetė ieškovės protestus Nr. PNZ-270 ir PNZ-280 dėl atsakovei priklausančių grafinių prekių ženklų „i-dental“ (Reg. Nr. 68068) ir „i-dental Innovative Dental Products“ (Reg. Nr. 68069) registracijų pripažinimo negaliojančiomis. Vertino, kad skundžiamas sprendimas nėra pagristas ir motyvuotas, nes nėra pateikta išvada, kuria būtų nustatytas vizualinis lyginamų prekių ženklų panašumas (ar nepanašumas), netinkamai vizualiai palyginti ginčo ženklai, nei vienas iš akivaizdžių panašumų nebuvo analizuojamas bei nebuvo tirtas ir šių panašumų santykis su konstatuotais ženklų skirtumais, o būtent, mažu brūkšneliu ir viena pridėtine raide ,,i“ žodžio gale.
3. Pažymėjo, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nepagrįstai grafinį protestuojamų prekių ženklų dizainą manė esant svarbia aplinkybe, kuria neva sukuriamas skirtingas ženklų vizualinis vaizdas. Manė, kad protestuojamų prekių ženklai nepasižymėjo jokiu esminiu stilistiniu išpildymu, o protestuojamų ženklų šriftas taip pat nebuvo grafiškai išskirtinis. Kritikavo Valstybinio patento biuro Apeliacinio skyriaus išvadą, kad ieškovės prekių ženklo elementas ,,DENTA“ yra silpnas elementas ir nesutiko su fonetine lyginamųjų prekių ženklų analize. Atkreipė dėmesį, kad vertinant, ar lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs, prioritetas turėtų būti teikiamas fonetiniam kriterijui.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė yra Vokietijos įmonė, kuri Lietuvoje nevykdo jokios komercinės veiklos, o ieškovės prekių ženklas „IDENTA“ nebuvo ir nėra naudojamas Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu atsakovės prekių ženklai yra Lietuvos Respublikoje galiojantys prekių ženklai, kurie naudojami Lietuvoje nuo 2003 metų.
5. Pažymėjo, kad nors formaliai ieškovės prekių ženklo registracija yra ankstesnė nei atsakovės prekių ženklų, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė žymenį ,,i-dental“ kaip verslo identifikatorių naudoja nuo 2003 m., o tai reiškia, kad subjektinę teisę į žymenį ,,i-dental“ įgijo žymiai anksčiau nei ieškovė, šį žymenį naudoja daugiau kaip 13 metų ir per visą ši naudojimo laikotarpi neišaiškėjo jokie vartotojų suklaidinimo faktai.
6. Akcentavo, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime, su kuriuo atsakovė sutinka, išsamiai ir aiškiai aptarė ir nustatė lyginamų žymenų vizualų nepanašumą. Taip pat nurodė, kad semantiniu požiūriu lyginant ieškovės žymenį, kuris neturi semantinės reikšmės, su atsakovės žymeniu, kuris sukuria aiškias semantines asociacijas, todėl darytina išvada, kad semantiniu požiūriu šie prekių ženklai vartotojams atrodys skirtingi, vadinasi lyginami prekių ženklai semantiniu požiūriu taip pat nėra panašūs.
7. Vertino, kad ieškovės ženklas registruotas išimtinai odontologijos prekėms žymėti. Tuo tarpu daugybė prekių, kurios žymimos atsakovės prekių ženklais, apskritai neturi jokių sąsajų su odontologija. Ieškovės 5 klasės prekių sąraše išvardintos prekės aiškiai nurodo, kad tai yra prekės, kurias pasirenka ne vartotojai – pacientai, o profesionalūs odontologai, kurie pritaiko tas prekes galutiniams jų vartotojams. Tai nėra plataus naudojimo prekės, kurias vartotojai pirktų ir taikytų patys sau. Taigi, klaidinimo tarp prekių ženklų „IDENTA“ ir „i-dental“ tikimybė turi būti vertinama ne paprastų vidutinių vartotojų, o medicinos žinių turinčių odontologų požiūriu. Ieškovės 10 klasės prekės yra susijusios su medicinos prietaisais ir apskritai nėra panašios į farmacijos preparatus, įeinančius į 5 klasę. Taigi atsakovės prekių ženklai registruoti prekėms, kurios nėra panašios ieškovės prekių ženklo registracijos prekėms.
Šalies argumentai
8. Atsakovė UAB ,,Medicinos linija” pateikė priešieškinį dėl žymens / verslo identifikatoriaus ,,i-dental“ ankstesnio naudojimo teisių pripažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės Identa Dental Material GmbH ieškinį atsakovei UAB ,,Medicinos linija“ atmetė. Taip pat atmetė atsakovės UAB ,,Medicinos linija“ priešieškinį.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė yra tarptautinio prekių ženklo „IDENTA“ (registracijos numeris 1030764) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. ne visoms 5 klasės prekėms ir taip pat 10 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Prekės ženklo registracija 2011 m. spalio 19 d. išplėsta į Europos Sąjungą ir Lietuvos Respubliką, taigi nuo šios dienos ieškovės prekių ženklas yra saugomas Lietuvos Respublikos teritorijos lygmeniu. Ieškovės prekių ženklas atrodo taip:
IDENTA
11. Atsakovė yra nacionalinio prekių ženklo ,,i-dental“ [fig.] (registracijos numeris 68068) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2014 m. sausio 6 d. visoms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Paraiškos padavimo data 2013 m. balandžio 2 d. Atsakovės prekių ženklas atrodo taip:
12. Atsakovė taip pat yra nacionalinio prekių ženklo ,,i-dental Innovative Dental Products“ [fig.] (registracijos numeris 68069) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2014 m. sausio 6 d. visoms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Paraiškos padavimo data 2013 m. balandžio 2 d. Atsakovės prekių ženklas atrodo taip:
13. Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestus Nr. PNZ-279 ir Nr. PNZ-280 dėl UAB „Medicinos linija“ priklausančių prekių ženklo „i-dental“ registracijos Nr. 68068 ir prekių ženklo „i-dental Innovative Dental Products“ registracijos Nr. 68069 pripažinimo negaliojančiomis, nurodydama, jog užprotestuotų prekių ženklų registracijos neatitinka Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
14. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2016 m. spalio 24 d. Nr. 2Ap-1787 sprendimu protestus Nr. PNZ-279 ir Nr. PNZ-280 atmetė ir prekių ženklo „i-dental“ registraciją Nr. 68068 bei prekių ženklo „i-dental Innovative Deniai Products“ registraciją Nr. 68069 paliko galioti.
15. Teismas vertino, kad ieškovės tarptautinis prekių ženklas, dėl kurio gynybos į teismą ji kreipėsi, registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. Prekės ženklo registracija 2011 m. spalio 19 d. išplėsta į Europos Sąjungą ir Lietuvos Respubliką, taigi yra ankstesnis nei atsakovės vardu registruoti nacionaliniai prekių ženklai, kurie registruoti 2014 m. sausio 6 d. Teismas sprendė, kad prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruotas prekės ženklas, t. y. ieškovės prekės ženklas.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prekės ženklas yra galiojantis (nenuginčytas), todėl teismas konstatavo, kad yra teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai, jog faktiškai ginčo žymenį ,,i-dental“ ji naudoja nuo 2003 metų.
17. Teismas nurodė, kad ieškovės prekės ženklas „IDENTA“ yra žodinis, sudarytas vien tik iš žodžio „IDENTA“, užrašyto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Pažymėjo, kad jokių kitų skiriamųjų elementų šis prekių ženklas neturi.
18. Teismas nustatė, kad atsakovės prekių ženklas „i-dental“ yra žodinis – vaizdinis ženklas, sudarytas iš raidės „i“ bei žodinio elemento „dental“, atskirtų brūkšneliu, darinio. Pažymėjo, kad minėti elementai išpildyti mažosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis, žalia bei balta spalvomis, panaudojant kontrasto principą.
19. Teismas taip pat nurodė, kad kitame atsakovės prekių ženkle ,,i-dental Innovative Dental Products“ be išvardintų elementų, dar yra žodinis užrašas „Innovative Dental Products“, kuris išpildytas smulkesniu ir ne itin ryškiu šriftu, todėl vartotojas skirs mažesnį dėmesį minėtam prekių ženklo elementui, ir vartotojo bendrą suvokimo įspūdį formuos didesnis, pagrindinis prekių ženklo žodinis elementas „i-dental“, į kurį pirmiausia ir krypsta vertintojo dėmesys. Pažymėjo, kad smulkesniu šriftu užrašyti žodžiai „Innovative Dental Products“ teikia tam tikrą aprašomojo pobūdžio informaciją dalies registruojamų prekių atžvilgiu, todėl ypatingo išskirtinumo ženklui nesuteikia. Teismo vertinimu, papildomų elementų egzistavimas atsakovės antrajame prekių ženkle, taip pat įtakoja bendrą sukuriamą vizualinį įspūdį, o tai tik sustiprina prekių ženklų nepanašumą.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ženklų bendrą suvokimo įspūdį formuoja pagrindiniai ir dominuojantys žodiniai elementai „IDENTA“ ir „i-dental“. Vertindamas žodinius elementus „IDENTA“ ir „i-dental“ darė išvadą, jog lyginami elementai pasižymi vizualiai skirtinga struktūra: ankstesnio ženklo pagrindinis elementas yra vientisas žodinis darinys „IDENTA“, o ginčijamuose ženkluose pagrindinis elementas susideda iš raidės „i“ bei žodinio elemento „dental“, atskirtų tarpusavyje brūkšneliu. Taip pat nustatė, kad šie elementai išpildyti visiškai skirtingu šriftu ir skirtinga spalva, skirtingas ir raidžių dydis, ryškumas, ieškovės ženkle naudojamos didžiosios lotyniškos raidės, atsakovės ženkluose mažosios lotyniškos raidės, skirtingas ir prekių ženklų ilgis. Taigi, sprendė, kad tai, jog didžioji dalis ieškovės ir atsakovės pirmojo ženklo raidžių sutampa, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės prekių ženklas „IDENTA“ yra visiškai atkartojamas ginčijamuosiuose prekių ženkluose.
21. Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prekių ženklai pasižymi tam tikru grafiniu bei spalviniu išpildymu, kuris nėra nei elementarus ar standartinis, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra tapatūs, nors ir naudojami panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti. Atkreipė dėmesį, kad grafinis prekių ženklų išpildymas yra reikšmingas formuojant šių ženklų bendrą įspūdį, todėl teismas sprendė, kad ginčijami atsakovės prekių ženklai yra pakankamai originalūs ir pakankamai skirtingi nuo ieškovės ankstesnio ženklo, išpildyto standartiniu šriftu. Taigi teismas konstatavo, kad ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspūdis yra skirtingas.
22. Teismas nustatė, kad ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis „dental“, kurio reikšmė „dantinis, danties, dantų“ (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma littera, Vilnius 2010, psl. 242), tokiu būdu, dalies ieškovės ir atsakovės registruotų 5 klasės prekių ir paslaugų atžvilgiu, šis elementas teikia aprašomojo pobūdžio informaciją, taigi pripažįstamas neturinčiu skiriamojo požymio.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo vertinimu, vien tik silpno / neturinčio skiriamojo požymio elemento sutapimas negalėtų būti pagrindu pripažinti lyginamus ženklus panašiais tiek, kad jie negalėtų koegzistuoti. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė tiekia į rinką tos pačios paskirties prekes (paslaugas), savaime nelemia prekių ženklų panašumo, ar visuomenės suklaidinimo tikimybės. Nurodė, kad nesant pagrindo konstatuoti klaidinamo prekių ženklų panašumo, nėra aktualu vertinti visuomenės suklaidinimo rizikos ar klaidinamo prekių, žymimų ieškovės ir atsakovės prekių ženklais, panašumo, kadangi pagal teismų praktiką, šios sąlygos yra aktualios tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas.
24. Teismas nurodė, kad lyginami prekių ženklai nėra panašūs ir fonetiškai. Ieškovės ankstesnis ženklas tariamas taip, kaip ir yra užrašytas – „IDENTA“, kirčiuojant paskutinį skiemenį. Ginčijamų prekių ženklų sudėtyje yra anglų kalbos žodis „dental“, taigi taikant šios kalbos tarimo taisykles, jis tariamas „dentl“ (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma littera, Vilnius 2010, psl. 242). Pažymėjo, kad neatmestina, jog ginčijamus ženklus vidutiniam vartotojui suvokiant kaip sudarytus iš anglų kalbos žodžio „dental“, ir pirmoji raidė „i“ gali būti tariama taikant šios kalbos taisykles (ten pat, psl. 447), taigi ginčijami ženklai bus tariami „aidentl“, kirčiuojant antrąjį skiemenį „dentl“. Atkreipė dėmesį, kad dalis vartotojų, nežinančių anglų kalbos, gali tarti ginčijamus ženklus taip kaip jie yra pateikti – „idental“, tokiu atveju tarp lyginamųjų ženklų yra tam tikras fonetinis panašumas, tačiau šio panašumo nepakanka tam, kad galima būtų konstatuoti, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai gali klaidinti visuomenę.
25. Teismas sprendė, jog prekių ženklai „IDENTA“, „i-dental“ ir ,,i-dental Innovative Dental Products“, gali kai kuriems vartotojams kelti tam tikrų asociacijų su produktais, skirtais odontologijai. Ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis „dental“, kurio reikšmė „dantinis, danties, dantų“, ir tai aiškiai sufleruoja odontologinę ženklo prasmę, kurią dar labiau sustiprina papildomas užrašas viename iš atsakovės ženklų „Innovative Dental Products“. Nurodė, kad tai, jog Lietuvos gyventojams žodinis elementas ,,dental“ kelia prasmines asociacijas su odontologija rodo ir Valstybiniam patentų biurui pateiktų paraiškų ir galiojančių prekių ženklų su žodiniu elementu ,,dental“ skaičius. Be to, pažymėjo, kad žodis „dental“ yra kitų Lietuvoje vartojamų tarptautinių žodžių sudedamoji dalis, pavyzdžiui, žodis „dentalinis“, reiškiantis „dantinis“. Tuo tarpu ieškovės prekių ženklas IDENTA yra dirbtinis, neturintis semantinės reikšmės žodis, nors ir gali kelti tam tikras prasmines asociacijas su atsakovės prekių ženkluose esančia priesaga dent.
26. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis ženklas neteikia jokios konkrečios prasmės, tuo tarpu ginčijami ženklai, turintys savyje prasminių žodžių, suponuoja semantinį skirtingumą.
27. Teismas nurodė, kad atsakovės prekių ženklais žymimų prekių vartotojas yra specifinis, nes prekės yra skirtos profesionalams, kurie paprastai gerai informuoti apie naudojamos specifinius, šiuo atveju medicininius terminus. Teismas sprendė, kad semantiniu požiūriu lyginant ieškovės prekių ženklą, kuris neturi semantinės reikšmės, su atsakovės prekių ženklais, kurie sukuria aiškias įvardintas semantines asociacijas su odontologijos prekėmis ir paslaugomis, todėl darė išvadą, kad semantiniu požiūriu šie prekių ženklai vartotojams atrodys skirtingi.
28. Teismas apibendrindamas nustatytas aplinkybes sprendė, kad atsakovės prekių ženklai nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai, nei bendru paliekamu įspūdžiu nėra panašūs į ieškovės prekių ženklą, todėl darė išvadą, kad atsakovės prekių ženklai turi pakankamai skiriamųjų požymių, kad galėtų atlikti savo funkciją, identifikuodami jais žymimas prekes, nesukeliant klaidinamų asociacijų su ieškovės prekių ženklu, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Ieškovė Identa Dental Material GmbH apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti 2016 m. spalio 24 d. Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-1787, o atsakovės prekių ženklų registracijas Nr. 68068 ir 68069 pripažinti negaliojančiomis, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Teismas netinkamai vizualiai palygino ginčo prekių ženklus, nes teismas neanalizavo visų sutampančių elementų ir jų santykio bei kokią įtaką sutampančių elementų daugėtas turi prieš lyginamų prekių ženklų skirtumus. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovės prekių ženklas yra visiškai atkartojamas dominuojančiame ginčijamų prekių ženklų elemente, prekių ženklų žodiniai elementai skiriasi tik mažu brūkšneliu ir viena raide ,,l“ žodžio gale, ginčijamus prekių ženklus sudaro septynios raidės, o ieškovės prekių ženklą – šešios raidės. Taip pat ginčijamų prekių ženklų grafinė išraiška nėra pakankamai originali, kad būtų laikoma savarankiška ar nusakytų ženklo prasmę.
29.2. Teismo išvada dėl bendro keliamo įspūdžio yra prieštaringa, nes faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamų prekių ženklai ir ankstesnis prekių ženklas sutampa tiek silpnuose, tiek originaliuose elementuose.
Šalies argumentai
29.3. Lygindamas prekių ženklus fonetiškai, teismas netinkamai nustatė, kad ženklai nepanašūs ir fonetiškai. Teismas, atsižvelgdamas, kad lyginamų prekių ženklų ilgis yra panašus, ieškovės prekių ženklas yra visiškai atkartotas ginčijamuose prekių ženkluose ir skiriasi tik paskutine raide, skiemenys lyginamuose ženkluose yra išsidėstę identiškai bei ženkluose kirčiuojamas tas pats galinis skiemuo, turėjo daryti išvadą, kad fonetinis panašumas yra labai stiprus. Taigi didžioji visuomenės dalis Lietuvoje lyginamus prekių ženklus tars beveik identiškai.
29.4. Teismas netinkamai atliko semantinį prekių ženklų lyginimą, nes, jei teismas darė išvadą, kad vartotojui žymuo ,,dental“ kels asociacijas, turėjo konstatuoti, kad tokiu atveju lyginamų prekių ženklų semantinė prasmė yra identiška. Jei vartotojas neasocijuos šio žymens su jokia reikšme, tokiu atveju ženklai negali būti lyginami semantiškai, tačiau visais atvejais semantinė lyginamų ženklų prasmė nėra ir negali būti skirtinga.
29.5. Teismas, pažeisdamas Prekių ženklų įstatymą, nevertino prekių, kurioms ginčijami prekių ženklai registruoti, nes toks palyginimas yra vienas iš esminių žingsnių, atsakant, ar prekių ženklai yra klaidinamai panašūs. Visos prekės, kurioms yra registruotas ieškovės prekių ženklas, yra registruotos ir atsakovės, todėl šios prekės yra identiškos. Taigi, ginčijamų prekių ženklais žymimos prekės yra iš dalies identiškos, o tam tikroje dalyje panašios, todėl teismas turėjo daryti išvadą, kad galimybė supainioti ženklus dar labiau padidėja.
Šalies argumentai
29.6. Teismas suklydo atlikęs bendrą vertinimą, nes sprendime darė išvadą, kad ginčo prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs. Suklaidinimo tikimybė egzistuoja, nes lyginami prekių ženklai yra vizualiai panašūs, ginčijamų prekių ženklai atkartoja ne tik aprašomuosius elementus, bet ir visus originalius elementus, 62 proc. Lietuvos vartotojų tars lyginamus ženklus identiškai, ženklai semantiškai yra identiški, todėl ankstesnis prekės ženklas turi būti saugomas nuo jį visiškai atkartojančių ginčijamų prekių ženklų.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medicinos linija“ nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Teismas vizualiai lygindamas ginčo prekių ženklus, išsamiai motyvavo, kokie yra dominuojantys ginčo prekių ženklų elementai, aptarė vizualiai skirtingą jų struktūrą, specifinį grafinį ir spalvinį išpildymą, prekės ženklo elemento aprašomąjį pobūdį, todėl pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės prekių ženklai nėra panašūs į ieškovės prekių ženklą. Skirtingai nei teigia apeliantė, vien tik panašus žodinių elementų ilgis ar sutampančios raidės negali lemti ženklų panašumo. Ginčijamų prekių ženklai nėra pateikti standartiniu, elementariu šriftu, todėl jų grafinis išpildymas yra reikšmingas formuojant šių ženklų bendrą įspūdį, kuris yra pakankamai skirtingas nuo ankstesnio prekės ženklo, išpildyto standartiniu šriftu. Apeliantė netinkamai išskiria dominuojančią prekių ženklų dalį ir konstatuoja jų sutapimą. Ieškovės prekių ženklą sudaro vienintelis žodis ,,IDENTA”, kuris ir yra dominuojanti ieškovės prekių ženklo dalis. Atsakovės prekių ženklai yra kombinuoti prekių ženklai, kuriuos sudaro su ieškovės prekių ženklu nesutampantis dominuojantis elementas ,,i-dental“ ir ,,i-dental Innovative Dental Products“. Lyginamų prekių ženklų sutampantis elementas ,,denta“ neturi skiriamojo požymio prekėms, kurioms yra registruoti, todėl negali būti laikomas vaizdiniu elementu, nulemiančiu prekių ženklų panašumą.
Žemesnės instancijos teismas
30.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad prekės ženklai fonetiškai yra nepanašūs. Apeliantė neginčija, kad jo prekių ženklą sudarantis žodis neturi prasmės ir yra tariamas taip, kaip ir yra užrašytas, kirčiuojant paskutinį skiemenį. Tuo tarpu apeliantė nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kodėl atsakovės ženklai, kuriuos sudaro akivaizdžią prasmę turintis anglų kalbos žodis, neturėtų būti tariamas taikant šios kalbos tarimo taisykles, kirčiuojant antrąjį skiemenį. Net ir tuo atveju, jei anglų kalbos nesuprantanti visuomenės dalis perskaitytų atsakovės prekių ženklą taip kaip jis parašytas, ženklo skambesys vis tiek skirtųsi nuo ieškovės prekių ženklo skambesio.
30.3. Apeliantės argumentacija, kad semantiškai lyginami prekių ženklai yra vienodi, yra nepagrįsta, nes apeliantės prekės ženklo registracijos duomenys patvirtina, kad ženkle esantis žodis nieko nereiškia. Tuo tarpu atsakovės prekių ženklai turi ryšį su anglų kalbos žodžiu ,,dental“, reiškiančiu ,,dantinis“, ,,danties“, ,,dantų“, ir tai aiškiai pagrindžia odontologinę žodžio prasmę, kurią dar labiau sustiprina papildomas užrašas viename iš atsakovės ženklų, t.y. ,,Innovative Dental Products“.
30.4. Vertinant bendrą ginčo ženklų suvokimo įspūdį, jį formuoja skirtingi pagrindiniai ir dominuojantys elementai. Be to, reikšmingas tik atsakovės ženklams būdingas grafinis išpildymas. Saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir būtent visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas, susijusias su prekių ženklo panašumu ar, kaip yra nagrinėjamu atveju, skirtingumu.
30.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė neturintis pareigos atlikti prekių panašumo palyginimo, nes teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės prekių ženklai visais aspektais nėra panašūs. Ieškovės ženklas registruotas išimtinai odontologijos prekėms žymėti. Tuo tarpu daugybė prekių, kurios žymimos atsakovės prekių ženklais, apskritai neturi jokių sąsajų su odontologija. Ieškovės 5 klasės prekių sąraše išvardintos prekės aiškiai nurodo, kad tai yra prekės, kurias pasirenka ne vartotojai – pacientai, o profesionalūs odontologai, kurie pritaiko tas prekes galutiniams vartotojams. Taigi klaidinimo tarp lyginamų prekių ženklų tikimybė turi būti vertinama ne paprastų vidutinių vartotojų, o medicinos žinių turinčių odontologų požiūriu. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad 5 klasės prekių vartotojams yra būdingas aukštesnis nei vidutinis pastabumo lygis net ir tais atvejais, kai jie neturi specialių žinių farmacijos srityje.
30.6. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo ženklai gali koegzistuoti, t.y. nenustačius vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovės prekės ženklo „i-dental“ registraciją Nr. 68068 bei prekės ženklo „i-dental Innovative Dental Products“ registraciją Nr. 68069 negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
33. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, pažymėdama, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Anuliavimo skyrius išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl atsakovei priklausančio Europos Sąjungos prekių ženklo ,,i-dental Innovative Dental Products“ panaikinimo ir 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 000014013 C, kurio kopiją kartu su vertimu į lietuvių kalbą, atsakovė prašo priimti kaip naujus rašytinius įrodymus.
34. Atsakovė 2019 m. sausio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ieškovė nepasinaudojo suteikta teise apskųsti ESINT Anuliavimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. priimto sprendimo Nr. 000014013 C, kuriuo ieškovės reikalavimas buvo atmestas. ESINT Anuliavimo skyriaus rašto kopiją kartu su vertimu į lietuvių kalbą, atsakovė prašo priimti kaip naujus rašytinius įrodymus.
35. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei pažymėdamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 33 ir 34 punktuose, ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl prekių ženklų skiriamųjų požymių
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė yra tarptautinio prekių ženklo „IDENTA“ (registracijos numeris 1030764) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. ne visoms 5 klasės prekėms ir taip pat 10 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Prekės ženklo registracija 2011 m. spalio 19 d. išplėsta į Europos Sąjungą ir Lietuvos Respubliką, taigi nuo šios dienos ieškovės prekių ženklas yra saugomas Lietuvos Respublikos teritorijos lygmeniu. Atsakovė yra nacionalinio prekių ženklo ,,i-dental“ [fig.] (registracijos numeris 68068) savininkė. Prekių ženklas registruotas 2014 m. sausio 6 d. visoms 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti.
38. Pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamą teismų praktiką Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Apeliantė neginčija, jog ieškovės prekių ženklo registracija yra ankstesnė nei atsakovės prekių ženklų, todėl nagrinėju atveju bus vertinamas tik galimas šių prekių ženklų tapatumas ar klaidinamas panašumas, o nustačius lyginamų prekių ženklų tapatumą ar panašumą - visuomenės suklaidinimo galimybę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
40. Klausimui dėl klaidinančio panašumo išspręsti pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis) mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikomi Metodiniai nurodymai dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtinti Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau tekste – Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
Dėl vizualaus lyginamų prekių ženklų (ne)panašumo ir silpnų prekių ženklų elementų vertinimo
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės prekių ženklas yra žodinis, sudarytas vien tik iš žodžio ,,IDENTA“, užrašyto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu, ir kitų skiriamųjų elementų šis ženklas neturi. Taigi ieškovės prekių ženklą sudarantis vienintelis žodis ,,IDENTA”, kuris ir yra dominuojanti ieškovės prekių ženklo dalis.
42. Atsakovės ginčijamų prekių ženklai yra kombinuoti prekių ženklai. Ginčijamas ženklas ,,i-dental“ yra žodinis – vaizdinis ženklas, sudarytas iš raidės ,,i“ bei žodinio elemento ,,dental“, atskirtų brūkšneliu, darinio, kurie išpildyti mažosiomis lotyniškomis raidėmis, žalia bei balta spalvomis, panaudojant kontrasto principą. Taip pat, ginčijame ženkle ,,i-dental Innovative Dental Products“, be išvardintų elementų, dar yra žodinis užrašas ,,Innovative Dental Products“, kuris išpildytas smulkesniu ir ne itin ryškiu šriftu, todėl į šį žodinio užrašo elementą vartotojas gali neatkreipti dėmesio. Taigi šiuo atveju, pagrįsta daryti išvadą, kad bendrą suvokimo įspūdį formuos žodinis elementas ,,i-dental“, kuris ir yra dominuojanti atsakovės prekių ženklų dalis.
43. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vizualiai palygino ginčo prekių ženklus, nes neanalizavo lyginamų prekių ženklų sutampančių elementų, jų santykio ir įtakos lyginamų prekių ženklų skirtumams.
44. Pirmosios instancijos teismas vertindamas dominuojančius žodinius elementus „IDENTA“ ir „i-dental“ darė išvadą, jog lyginami elementai pasižymi vizualiai skirtinga struktūra: ankstesnio ženklo pagrindinis elementas yra vientisas žodinis darinys „IDENTA“, o ginčijamuose ženkluose pagrindinis elementas susideda iš raidės „i“ bei žodinio elemento „dental“, atskirtų tarpusavyje brūkšneliu. Be to, teismas nustatė, kad šie elementai išpildyti skirtingu šriftu ir skirtinga spalva, skirtingas ir raidžių dydis, ryškumas, ieškovės ženkle naudojamos didžiosios lotyniškos raidės, atsakovės ženkluose mažosios lotyniškos raidės, skirtingas ir prekių ženklų ilgis. Taigi remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybes ir įvertinęs tai, kad didžioji dalis apeliantės ir atsakovės pirmojo ženklo raidžių sutampa, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės prekių ženklas „IDENTA“ yra visiškai atkartojamas ginčijamuosiuose prekių ženkluose. Teismas nustatęs, kad atsakovės prekių ženklai taip pat pasižymi tam tikru grafiniu bei spalviniu išpildymu, kuris nėra nei elementarus ar standartinis, vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra tapatūs, nors ir naudojami panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti. Teismas pažymėjo, kad grafinis prekių ženklų išpildymas yra reikšmingas formuojant šių ženklų bendrą įspūdį, todėl konstatavo, kad ginčijami atsakovės prekių ženklai yra pakankamai originalūs ir pakankamai skirtingi nuo ieškovės ankstesnio ženklo, išpildyto standartiniu šriftu.
45. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Europos Sąjungos teisingumo teismo išaiškinimą, kuriame pažymima, kad lyginant žodinį ir sudėtinį prekių ženklus, reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Limoncello, C-334/05) ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, t. y. apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks jis yra įregistruotas. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, kas ir nulemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Taigi nagrinėjamu atveju žymens skiriamojo požymio laipsnis įvairiuose kombinuoto prekių ženklo elementuose yra svarbus kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgta atliekant prekių ženklų palyginimą
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat remiantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodyta, kad prekių ženklų teisės moksle ir teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013). Prekių ženklų teisėje laikomasi pozicijos, kad vertinimas, ar sutampantys elementai neturi skiriamojo požymio, ar turi silpną skiriamąjį požymį, turi būti atliekamas siekiant nustatyti, kokia apimti šie sutampantys elementai gali nurodyti prekių komercinę kilmę. Tai reiškia, kad vartotojas bus linkęs manyti, kad prekių ženklo silpnas ar neturintis skiriamojo požymio elementas nėra naudojamas konkrečiam ūkio subjektui identifikuoti ir atskirti vieno ūkio subjekto prekes ir paslaugas nuo kitų ūkio subjektų prekių ir paslaugų.
47. Ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis ,,dental“, kurio reikšmė ,,dantis, danties, dantų“, (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma litetera, Vilnius 2010, psl. 242), o dalies registruojamų 5 klasės prekių sąrašo atžvilgiu, šis elementas teikia aprašomojo pobūdžio informaciją, todėl laikytinas silpnu, neturinčiu skiriamojo požymio. Sutiktina su Valstybinio patentų biuro išvada, kad dalis ,,denta“ dažnai pasikartoja prekių ženkluose, kurie žymi farmacinio pobūdžio prekes bei paslaugas, teikiamas stomatologinėje srityje, todėl nėra laikytinas stipriu elementu. Nagrinėjamu atveju, kadangi lyginamų prekių ženklų savininkai naudoja skiriamojo požymio neturintį sutampantį elementą, todėl darytina išvada, kad vartotojai nėra klaidinami dėl prekių kilmės. Taigi pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženkluose sutampančios dalys turi silpną skiriamąjį požymį. Vadinasi nagrinėjamu atveju pagal bendrą ženklų suvokimo įspūdį ženklai nėra klaidinamai panašūs, kad negalėtų koegzistuoti.
48. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vizualiai lygindamas žodinį ir kombinuotus prekių ženklus, tinkamai išskyrė dominuojančius prekių ženklų elementus, analizavo jų struktūrą, lyginamų prekės ženklų sutampančią dalį, atkreipė dėmesį į sutampančias raides, grafinį išpildymą, vertino prekės ženklo elemento aprašomąjį pobūdį, bendrą ženklų suvokimo įspūdį ir remdamasis nagrinėjama ginčui aktualia Europos Sąjungos ir nacionalinio teismų praktika, pagrįstai darė išvadą, kad ginčo prekių ženklų regimasis (vaizdinis) įspūdis yra skirtingas.
Dėl fonetinio ir semantinio lyginamų prekių ženklų (ne)panašumo
49. Apeliantė nurodė, kad lygindamas prekių ženklus fonetiškai, teismas netinkamai nustatė, kad ženklai fonetiškai nepanašūs. Argumentavo, kad teismas, atsižvelgdamas, jog lyginamų prekių ženklų ilgis yra panašus, ieškovės prekių ženklas yra visiškai atkartotas ginčijamuose prekių ženkluose ir skiriasi tik paskutine raide, skiemenys lyginamuose ženkluose yra išsidėstę identiškai bei ženkluose kirčiuojamas tas pats galinis skiemuo, turėjo daryti išvadą, kad fonetinis panašumas yra labai stiprus. Su tokia apeliantės išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, remdamasi šiomis nustatytomis aplinkybėmis.
50. Ieškovės ankstesnis ženklas yra tariamas taip, kaip ir užrašytas, t.y. ,,IDENTA“, kirčiuojant paskutinį žodžio skiemenį. Ginčijamų prekių ženklų sudėtyje yra anglų kalbos žodis „dental“, ir taikant šios kalbos tarimo taisykles, jis tariamas „dentl“ (B. Piesarskas. Anglų kalbos žodynas, Alma littera, Vilnius 2010, psl. 242). Atsakovės prekės ženklus vidutiniam vartotojui suvokiant kaip sudarytus iš anglų kalbos žodžio „dental“, ir pirmoji raidė „i“ gali būti tariama taikant šios kalbos taisykles (ten pat, psl. 447), taigi ginčijami ženklai bus tariami „aidentl“, kirčiuojant antrąjį skiemenį „dentl“. Todėl nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad lyginami prekių ženklai yra taip pat tariami ir kirčiuojami. Apeliantė teigia, kad ne kiekvienas Lietuvos vartotojas supranta anglų kalbą, todėl negalima teigti, jog jie žinos anglų kalbos žodžio tarimą. Tačiau, atsižvelgiant į visuotinai žinomas Lietuvos vidurinių mokyklų programas bei darbo rinkos reikalavimus nuo 1991 m., pripažintina, kad jaunimas bei daugiau kaip pusė darbingo amžiaus žmonių tikrai turi anglų kalbos pagrindus, todėl vidutiniam vartotojui anglų kalbos žodžiai tikrai bus suvokiami, atskiriami ir žinomas jų tarimas.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kaip ginčijamus prekių ženklus tartų dalis vartotojų, nežinančių anglų kalbos, t.y. tariant juos taip kaip jie yra pateikti – „idental“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokiu atveju tarp lyginamųjų ženklų yra tam tikras fonetinis panašumas, tačiau šio panašumo nepakanka tam, kad būtų konstatuota, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai gali klaidinti visuomenę, todėl lyginamų prekių ženklai fonetiškai nėra panašūs.
52. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko semantinį prekių ženklų lyginimą, nes tuo atveju, jei vartotojui žymuo ,,dental” kels asociacijas, teismas turėjo konstatuoti, kad tokiu atveju lyginamų prekių ženklų semantinė prasmė yra identiška. Jei vartotojas neasocijuos šio žymens su jokia reikšme, tokiu atveju ženklai negali būti lyginami semantiškai, tačiau visais atvejais semantinė lyginamų ženklų prasmė nėra ir negali būti skirtinga.
53. Ginčijamuose ženkluose yra anglų kalbos žodis „dental“, kurio reikšmė „dantinis, danties, dantų“. Taip pat žodis „dental“ yra kitų Lietuvoje vartojamų tarptautinių žodžių sudedamoji dalis, pavyzdžiui, žodis „dentalinis“, reiškiantis „dantinis“. Taigi aptartos žodžio reikšmės aiškiai suponuoja odontologinę ženklo prasmę, kurią dar labiau sustiprina papildomas užrašas viename iš ginčijamų atsakovės ženklų „Innovative Dental Products“. Aplinkybė, kad Lietuvos gyventojams žodinis elementas ,,dental“ kelia prasmines asociacijas su odontologija patvirtina ir Valstybinio patentų biurui pateiktų paraiškų ir galiojančių prekių ženklų su žodiniu elementu ,,dental“ skaičius (el. b. t. III, l. 131). Tuo tarpu ieškovės prekių ženklas IDENTA yra dirbtinis, neturintis semantinės reikšmės žodis, nors ir galintis kelti tam tikras prasmines asociacijas su atsakovės prekių ženkluose esančia priesaga dent, tačiau to nepakanka tam, kad būtų konstatuota, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai gali klaidinti visuomenę. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ankstesnis ženklas, kuris neturi konkrečios prasmės ir ginčijami ženklai, turėdami savyje aptartų prasminių žodžių, suponuoja semantinį skirtingumą.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijami ženklai ,,i-dental“ ir ,,i-dental Innovative Dental Products“ nėra klaidinančiai panašūs į apeliantės prekių ženklą ,,IDENTA“, todėl nenustačius lyginamųjų ženklų panašumo, prekių, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panašumo nustatymas neturi teisinės reikšmės. Paminėtina, kad ESINT Anuliavimo skyrius, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą dėl atsakovei priklausančio Europos Sąjungos prekių ženklo ,,i-dental Innovative Dental Products“ panaikinimo, 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 000014013 C, kuriuo netenkino ieškovės reikalavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Atsakovė UAB „Medicinos linija“ patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (el. b. t. III, l. 107-110). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma yra 1 216,00 Eur, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Identa Dental Material GmbH ieškinys atsakovei UAB ,,Medicinos linija“, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Medicinos linija“ iš ieškovės Identa Dental Material GmbH 1 216,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.