- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-1-557/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- L. G.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-557/2018
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. sausio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal BK 281 str. 7 d. 45 paromis arešto. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 30 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para). Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str., nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant šio automobilio rinkos vertės sumą – 1010 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis 2017-06-03, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: L. G. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,04 promilės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti arešto bausmės. Nurodo, kad jam paskirtos nuobaudos yra per griežtos. Teigia, jog yra pasitaisęs, pasimokė iš savo klaidų, alkoholio nevartoja, nevairuoja. Kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pateikė pažymas, patvirtinančias, jog jis turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, parama ir auklėjimas. Taip pat pateikė pažymas apie neįgalius tėvus ir neįgalų brolį, kuriems padeda, kiek gali, nes jiems reikalinga jo pagalba ir parama. Nurodo, jog areštas būtų kliūtis padėti artimiesiems ir jais rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis L. G. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, nurodo, kad jis prisipažino ir gailisi, kad turi pasirūpinti savo šeimos nariais (4 vaikais, neįgaliais tėvais ir broliu), be to, teigia, kad jis jau yra pasimokęs iš savo klaidų, ir dėl to jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 281 str. 7 d. numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą L. G. skyrė savo rūšimi ir savo dydžiu ne pačią griežčiausią bausmę – skirta už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d. numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė) mažesnė arešto bausmė – 45 paros arešto. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. G. anksčiau teistas 4 kartus, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir 7 kartus už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, baudų nemoka.
Išanalizavęs bylos duomenis, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. G. pasimokė iš savo praeityje padarytų klaidų ir jų nekartos, tačiau šie teiginiai yra išimtinai deklaratyvūs. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos, padaryti administraciniai nusižengimai ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, taip pat teismas atsižvelgia į kaltininko daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad L. G. nuolat pažeidinėja KET, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas kelis kartus teistas. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 81–92) matyti, jog L. G.: 2012-11-30 nutarimu baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; 2014-04-24 nutarimu baustas už tai, kad pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; 2014-05-04 nutarimu baustas už tai, kad antrą kartą per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; 2014-10-02 nutarimu baustas už tai, kad antrą kartą per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; 2015-12-15 nutarimu baustas už tai, kad antrą kartą per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir šulinį; 2016-04-07 nutarimu baustas už tai, kad antrą kartą per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; 2016-09-23 nutarimu baustas už tai, kad būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio), antrą kartą per metus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; 2016-11-11 nutarimu baustas už tai, kad pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; 2016-11-17 nutarimu baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Be to, jis kelis kartus baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, padarytus esant apsvaigus nuo alkoholio (2014-09-04, 2015-08-01, 2017-02-13 būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę).
Šios aplinkybės kartu su byloje esančiais duomenimis, jog L. G. nemoka jam paskirtų baudų, atskleidžia, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis dėl savo teisei priešingo elgesio jokių išvadų nedaro, jis per trumpą laikotarpį daugybę kartų baustas už vairavimą ne tik neturint teisės vairuoti, tačiau ir būnant neblaiviam, tačiau toliau sėda už vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, jog L. G. praeityje teistas už vagystę, nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimą. Nuteistojo L. G. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, taikytas lygtinis paleidimas, tačiau L. G. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau demonstravo teisei priešingą elgesį. Tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, L. G. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis ne kartą baustas (administracine tvarka) už teisei priešingas veikas, padarytas vairuojant automobilį apsvaigus nuo alkoholio. Akivaizdu, jog ir šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio teisei priešingas veikas jis daro ir toliau, o teismo paskirtų baudų nemoka. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės (BK 41 str. 2 d.) paskirčiai įgyvendinti švelniausios BK 281 str. 7 d. sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies – baudos – šiuo atveju nebepakanka.
Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad paskirta arešto bausmė trukdys rūpintis šeima, mažamečiais vaikais, neįgaliais tėvais ir broliu, tačiau šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai neatgrasė ir nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo, jis eilinį kartą sėdo už vairo būdamas neblaivus, žinodamas, jog tokie jo veiksmai yra priešingi teisei ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir baudžiamajame įstatyme numatytas griežtas sankcijas. Turėdamas rūpintis savo vaikais ir savo neįgaliais tėvais ir broliu, suvokdamas, kad gręsiančios sankcijos gali apriboti jo galimybes šią paramą suteikti, jis vis tiek padarė nusikalstamą veiką, todėl šios skunde nurodomos aplinkybės niekaip nešvelnina jo padėties ir nesukuria prielaidų skirti švelnesnę bausmę. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu L. G., praeityje ne kartą teistam, turinčiam neišnykusį teistumą, be to, daug kartų baustam administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, nemokančiam jam paskirtų baudų, paskyrė ir taip ganėtinai švelnią bausmę – 45 parų areštą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog pirmosios instancijos teismas, be jokios abejonės, atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, susijusias su nuteistojo šeimine padėtimi, jo pareigomis rūpintis mažamečiais vaikais ir neįgaliais šeimos nariais, buvo atsižvelgta ir į tai, jog nuteistasis prisipažino ir gailėjosi dėl savo padaryto nusikaltimo – ši aplinkybė buvo pripažinta lengvinančia jo atsakomybę. Be kita ko, pastebėtina ir tai, jog L. G. paskirta 45 parų arešto bausmė, taikant BK 64¹ str., buvo sumažinta trečdaliu ir nustatyta pakankamai švelni galutinė 30 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti iš taip švelnią nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo, kitu atveju nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai (BK 41 str. 2 d.).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam L. G. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už nusikaltimą paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo L. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.