Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ ieškinį atsakovei OÜ The Surface Company dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai dėl avanso priteisimo pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino su šiuo reikalavimu susijusių ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl avanso priteisimo pagal 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui, teismui konstatavus, jog šis reikalavimas neteismingas Kauno apylinkės teismui. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai, taip pat ar pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. tarp šalių esant sudarytam arbitražiniam susitarimui.

Dėl ieškinio reikalavimų pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose.

11. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į estų ar kitą atsakovei suprantamą kalbą arba nurodyti ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad atsakovei yra suprantama lietuvių kalba, nurodyti aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kokiu pagrindu ieškovė tapo rangove ir koks teisinis santykis ją sieja su NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA). Ieškovei pateikus paaiškinimus dėl nustatytų ieškinio trūkumų ir su tuo susijusius įrodymus, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su reikalavimais pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, ir šiuos ieškinio reikalavimus laikė nepaduotais, grąžindamas juos ieškovei.

12. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai ir konkrečiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti iš atsakovės 28 493,39 Eur avansą ir 1 115,83 Eur palūkanas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, šiuos ieškinio reikalavimus ji grindė tuo, kad ieškovei vienašališkai nutraukus 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį nuo 2023 m. liepos 17 d., atsakovė negrąžino nepanaudoto 28 493,39 Eur avanso, su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina ieškinyje nurodytas su šiais ieškinio reikalavimais susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai yra visiškai neaiškūs, faktinis ieškinio pagrindas nėra atskleistas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sutartis sudaryta dėl dangos (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimo, kurio užsakovas yra NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA), ši agentūra darbams atlikti skelbia viešuosius pirkimus, nusprendė, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartis galbūt yra viešojo pirkimo subtiekimo sutartis ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų šią pirmosios instancijos teismo prielaidą. Ieškovei nurodžius, kad ji neturi jokių teisinių santykių su NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) ir nėra dalyvavusi viešajame pirkime, ieškinio reikalavimai kildinami iš tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą nepateikė teismui viešojo pirkimo subtiekimo teisinius santykius su NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) paneigiančių rašytinių įrodymų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pirmosios instancijos teismo manymas, kad užsakovą NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA) ir subrangovę – ieškovę bei subrangovo pasitelktą atsakovę sieja viešojo pirkimo subtiekimo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ginčas neabejotinai yra kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių, kadangi byloje nėra tokią pirmosios instancijos teismo prielaidą patvirtinančių įrodymų. Byloje nesant tokių įrodymų, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovei nepaneigus, kad tokie įrodymai yra arba gali būti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė jų nepateikė, tokiu būdu per teismo nustatytą terminą nepašalindama nustatytų ieškinio trūkumų. Aplinkybę, kad šiuo metu byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių, patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti ieškinio reikalavimus pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, o šiuos ieškinio reikalavimus laikė nepaduotais ir grąžino juos ieškovei CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo įsitikinimą, jog ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių, nepateikimas nėra ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinis procesas negali prasidėti, byloje nesant duomenų, kad ginčas neabejotinai yra kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių. Visas abejones dėl šalis siejančių teisinių santykių pobūdžio ir kilmės pirmosios instancijos teismas turės galimybę išsiaiškinti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, kurioje galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškinio reikalavimus pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiam asmeniui, todėl panaikina šią skundžiamos teismo nutarties dalį ir ieškinio reikalavimų pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų pagal 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį

17. Teismas atsisako priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galimai pažeistoms subjektinėms teisėms apginti esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, be kitų atvejų, egzistuoja, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šalims susitarimu perdavus jurisdikciją kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui, teismas, kaip ginčų sprendimo institucija, neturi jurisdikcijos spręsti keliamo ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2022 m. gruodžio 25 d. sutarties 13.5 punkte šalių numatytos nuostatos, nustatančios, kad „ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, sprendžiama šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, šio teismo reglamente nustatyta tvarka“. Ieškovės vertinimu, šalys, susitardamos dėl 2022 m. gruodžio 25 d. sutarties 13.5 punkto, neišreiškė valios ginčą dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo spręsti arbitraže. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas taikomas, kai šalių arbitražinis susitarimas sudarytas dėl ginčo, kilusio iš santykių, kurių pagrindu ir reiškiamas ieškovo ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus dėl nepanaudoto avanso priteisimo iš atsakovės, ieškovei vienašališkai nutraukus 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį nuo 2023 m. liepos 20 d. Kaip nurodyta ieškinyje, 2022 m. gruodžio 25 d. sutartis nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo. Taigi, ieškovės teigimu, netinkamas sutartinių įsipareigojimų pagal 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį vykdymas sąlygoja atsakovės pareigą grąžinti dalį jai sumokėto avanso, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai patenka į 2022 m. gruodžio 25 d. sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos apimtį.

20. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ieškovės atskirojo skundo argumentą, kad teismas turėjo išsiaiškinti atsakovės valią dėl arbitražinės išlygos, kad galėtų ją taikyti. Šiuo atveju atsakovės valia dėl arbitražinės išlygos yra išreikšta 2022 m. gruodžio 25 d. sutartyje, pati ieškovė šios sutarties pagrindu prašo priteisti iš atsakovės nepanaudotą avansą, taigi pripažįsta, kad sutartis sudaryta abiem šalims sutinkant su sutartyje esančiomis sąlygomis, tarp jų – ir su sutartyje esančia arbitražine išlyga. Ieškovė neneigia, kad 2022 m. gruodžio 25 d. sutartis buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte aiškiai nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Jeigu teismas turėtų iš pradžių priimti ieškinį ir tik paskui aiškintis šalių valią dėl arbitražinės išlygos, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto atsisakymo priimti ieškinį pagrindas apkritai negalėtų būti taikomas. Ieškovei nenurodžius jokių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog 2022 m. gruodžio 25 d. sutartyje esanti arbitražinė išlyga negalioja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio reikalavimų pagal 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį neteismingumą teismui ir atsisakė juos priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su ieškinio reikalavimų pagal 2022 m. gruodžio 25 d. sutartį priėmimu susijusias faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ ieškinio reikalavimai pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. statybos subrangos sutartį Nr. 20220831-G laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiam asmeniui, ir perduoti šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.