Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovams advokatams Sergejui Pelš ir Olegui Šibkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nevedęs, studentas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2018 m. kovo 2 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje, ties Šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, dėl menkavertės dingsties, aiškindamasis santykius dėl užstatyto pravažiavimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atidaręs vairuotojo dureles, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių vairuotojo vietoje sėdinčiam N. J., tempė šį iš automobilio, taip nukentėjusiajam N. J. sukeliant fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

P. J. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. jis 2018 m. kovo 2 d. apie 20.30 val., būdamas ties pastatu, Šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, konflikto metu nukentėjusiajam K. G. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo jam padarydamas nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, nosies nugarėlės poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį su kraujo patekimu į kairės akies vokų minkštuosius audinius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė K. G. sveikatą.

P. J. teisme parodė, kad kovo 2 d. vakare atvyko su tėčiu į parduotuvę „Aibė“. Tėtis šonu užstatė kitą automobilį, paliko avarinį signalą. Jie nuėjo į parduotuvę. Reikiamų maisto produktų nerado, todėl grįžo po 5 minučių. Išėję iš parduotuvės išgirdo automobilio signalą. Pamatė, kad garsas sklinda iš ten, kur yra užstatytas automobilis. Tėtis nubėgo patraukti automobilį. Jis ėjo iš paskos. Tėtis prabėgdamas dar palinksėjo žmogui, atsiprašė. Kai tėtis sėdo į automobilį, K. G. išlipo iš automobilio ir šaukė necenzūriniais žodžiais, kiek gali čia laukti. K. G. buvo nekultūringas. Įvyko apsižodžiavimas, nes tėtis atsikirto. Jie sėdo į automobilį. K. G. įsėdo į savo automobilį ir vėl garsiai šūkavo necenzūriniais žodžiais. Tėtis vėl išlipo. Jie vėl apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Tuo ginčas pasibaigė. Iš tos gatvelės jie išvažiavo atbuline eiga, apsisuko ir sustojo. Tėtis išsitraukė telefoną paskambinti mamai. Tuo metu K. G. užstatė jų automobilį. K. G. išlipo iš automobilio, demonstratyviai metė savo striukę į žemę ir bėgo jų automobilio link šaukdamas necenzūrinius žodžius, sakė „nesvarbu, rašykite man pareiškimą, užmušiu“. K. G. pribėgo prie tėčio automobilio durelių, jas išplėšė. Tada smūgiavo 3-4 kartus ranka ir bandė ištraukti tėtį iš automobilio. Tėtis kaip galėdamas gynėsi, bandė nusiimti akinius, dengėsi veidą, bandė alkūne, kumščiais suduoti atgal, bandė užtrenkti dureles. K. G. nesiliovė, toliau bandė tėtį traukti. Jis supratęs, kad tėčiui gresia labai didelis pavojus, norėjo atitraukti užpuoliką. Jis išlipo iš automobilio, apibėgo aplinkui, pribėgo prie K. G.. Šis į jį atsisuko, jie susikibo. Įvyko imtynės, kurios truko apie 5-10 sekundžių. Paskui K. G. paslydo. Liudininkai iškvietė policiją. Viskas pasibaigė. Jis vykus grumtynėms galėjo užkabinti K. G. bandydamas šį sugriebti. Neprisimena, ar sudavė kumščiu į veidą, nes buvo stresinė situacija. Pripažįsta, kad sužalojo K. G. grumtynių metu. Jo tikslas buvo atitraukti K. G. nuo tėčio.

Papildomai apklaustas P. J. teisme pripažino, kad sudavė vieną smūgį K. G., su kaltinimu sutinka.

Liudytojas N. J. teisme parodė, kad atvažiavo į šv. Mykolo gatvę. Buvo Kaziuko mugės diena, mugė buvo besibaigianti. Jis užstatė automobilį, įjungė avarines šviesas. Nepaliko telefono už lango, nes nepagalvojo. Po 5-6 min grįžo prie automobilio. Automobilyje sėdėjo žmogus, skleidė garsinį signalą. Eidamas pro šoną jis bandė palinksėti galva, atsiprašyti. Tas nebuvo gerai įvertinta, ir prasidėjo žodiniai konfliktai. Po to jie sėdo į automobilius. Atbuli pavažiavo iki kelio išplatėjimo, apsisuko, stabtelėjo. Jis nutarė paskambinti žmonai. Tada pamatė atbėgantį K. G., kuris atplėšė dureles, jam smūgiavo. Jis spėjo tik nusiimti akinius. Jis kiek pavyko bandė smūgiuoti durelėmis. Tada iš automobilio iššoko sūnus. Kol jis sugriebė akinius tik pamatė, kad K. G. stovi susiėmęs už veido. Liudytojai iškvietė policiją. K. G. jam smūgiavo. Tie smūgiai buvo labiau prabraukimai. Pasekmių nebuvo. Brūkštelėjimų jis neskaičiavo, jų buvo daugiau negu du. Apie 15 sekundžių praėjo nuo jo durelių atidarymo iki jis išlipo iš automobilio. Išlipęs matė K. G. sužalotą veidą. Žino, kad K. G. buvo sužalotas arba nuo jo, arba grumtynių su sūnumi metu. Jaučiasi kaltas, kad dėl tokio menko dalyko įvyko toks konfliktas. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles.

Liudytojas N. D. teisme parodė, kad ėjo su kolega M.. Prieš juos mikroautobusas aplenkė lengvąją mašiną ir sustojo. Iš mikroautobuso išlipo vairuotojas ir atidaręs lengvojo automobilio vairuotojo duris užpuolė vairuotoją. Tada iš lengvojo automobilio išlipo keleivis ir trenkė mikroautobuso vairuotojui. Prasidėjo grumtynės. Lengvojo automobilio vairuotojo paprašė iškviesti policiją. Jis iškvietė. Kiek jis suprato, lengvojo automobilio vairuotojas užstatė bromą, iš kurio turėjo išvažiuoti mikroautobuso vairuotojas. Šiam teko laukti. Jis matė, kad buvo sužalotas mikroautobuso vairuotojas, matė sužeidimą ant nosies. Daugiau sužalotų asmenų nematė. Mikroautobuso vairuotojas išlipęs priėjo prie automobilio, prie durelių, veikė trumpai. Tai buvo impulsyvi reakcija, taip pat ir lengvojo automobilio keleivio, kuris gynė. Viskas vyko apie 20 sekundžių. Muštynės galėjo trukti gal 1 minutę. Buvo ir kraujo, su sniegu valėsi nosį, nes tekėjo kraujas iš sužeistos nosies.

Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas nurodė, kad M. iškvietė policiją. Turbūt taip ir buvo, kaip sakė parodymuose.

Liudytojas M. S. Š. teisme parodė, kad buvo su N. D.. Buvo žiema. Jiems užėjus už kampo girdėjo šūkavimus. Po to pamatė, kad stumdosi du vyriškiai. Vienas iš pradžių prie mašinos kažką kalbėjo. Išlipo jaunuolis. Šie stumdosi, rėkauja. Jaunuolis „užvožia“ ir visi nustoja daryti, ką daro. Pamatę juos pasakė kvieskit policiją. Tada visi ramiai laukė policijos. Pirminis konfliktas, kurį pamatė, buvo tarp vyro, jaunuolio ir trečio vyro, kuris buvo mašinoje. Iš pradžių pamatė konfliktą tarp vyriškio ir jaunuolio. Jaunuolis sudavė į veidą. Sudavė vieną smūgį, nes po jo visi nustojo daryti ką darė. Sudavė kumščiu į veidą. Trečias vyras neįsitraukė į konfliktą. Kaip suprato, trečiasis vyras buvo tėvas. Jam atrodė, kad jaunuolis gina savo tėvą. Įtampa kilo. Visi paprašė iškviesti policiją. Jis iškvietė policiją, šios laukė 5-15 minučių. Per tą laiką matė sužalotą miniveno vairuotoją, kuriam kraujavo iš nosies. Jis davė servetėlę. Kitų sužalotų asmenų nematė. Tas momentas, kurį jie matė, realiai truko gal apie 1 minutę. Labai greitai viskas įvyko. Pradžia matymo buvo, kai jaunulis išlipo iš mašinos, grūmimasis. Lengvosios mašinos vairuotojas visą laiką per grūmimąsi buvo mašinoje, ir išlipo kai įvyko smūgis ir visi pradėjo nurimti. Fizinio kontakto tarp vairuotojų jis nematė.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad atvyko dėl konflikto. Buvo konfliktas dėl nepasidalinimo vietos. Jis matė K. G. kraujuotą veidą. Su antra puse kalbėjo jo porininkas. Po to su kolega kalbėjo, ir šis sakė, kad tas asmuo pats pradėjo pirmas. Kita pusė pasakė, kad K. G. pradėjo konfliktą. Jo porininkas buvo M. L., kuris miręs. Kitų sužalojimų be nosies nebuvo. Niekas iš kitų konflikto dalyvių nesiskundė. Kas sužalojo veidą, jis nežino.

Liudytoja M. G. teisme parodė, kad tą dieną buvo Kaziuko mugė. Ji dirbo tuo metu barmene restorane „Gabi“. K. G. yra jos tėtis. Buvo užstatyta tėčio mašina, maždaug pusvalandį. Užstatė pilka „Mercedes-Benz“. Kažkur po maždaug pusvalandžio pro langą ji pastebėjo, kad vyksta konfliktas tarp tėčio ir dviejų žmonių. Matė, kad buvo gestikuliuojami pirštais, rodomi negražūs ženklai, įvyko konfliktas. Konfliktą matė per langą. Ji matė, kad N. ir P. J. agresyviai kalbasi su jos tėčiu. Ji gal 5 minutes stebėjo konfliktą ir matė, kad mašinos išvažiuoja. Važiuojant atbulyn pamatė negražius gestus. Tada nusisuko nuo lango po gestų pamatymo. Gestus rodė mašinoje N. ir P. J. jos tėčiui. Tėtis tuo metu iš paskos važiavo mašinoje. Ji tiesiog momentą pamatė, kai buvo rodomas gestas, ir nusisukusi nuėjo nuo lango.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti K. G. pareiškimas, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 20.40 val., adresu Šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, nepažįstamas vyras jam kumščiu sudavė į veidą, dėl ko patyrė fizinį skausmą, nes buvo sumušta akis bei lūžo nosis (t. 1, b. l. 3- 4).

Iš N. J. pareiškimo matyti, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 20.30 val., adresu šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, įvyko konfliktas, nes jis užstatė kitą automobilį, kai po kurio laiko grįžo prie savo automobilio, užstatyto automobilio vairuotojas jį keikė necenzūriniais žodžiais, po to pavažiavo, išlipo iš automobilio ir atbėgo prie jo rėkdamas, atplėšė jo automobilio duris ir pradėjo grasinti, traukė iš automobilio, jis gynėsi, gavo kelis smūgius, tada sūnus išlipęs iš mašinos ėmė tą asmenį raminti, tačiau jis puolė sūnų, jis pradėjo rėkti, kad žmonės kviestų policiją (t. 2, b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti 2018 m. kovo 2 d. 20.41 val. gautas pranešimas, kad šv. Mykolo g. 12, Vilniuje, gatvėje susimušė du vyrai, kurie yra vietoje. GMP atsisakė. Pranešė praeivis, kurio paprašė iškviesti pagalbą. Laukia kartu vietoje (t. 1, b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti 2018 m. kovo 7 d. 11.20 val. gautas N. J. pranešimas, kad Šv. Mykolo g. 12, Vilniuje įvyko konfliktas su kito automobilio vairuotoju, dėl ko jie gatvėje susimušė (t. 2, b. l. 9).

- 2018 m. kovo 3 d. apžiūrėta įvykio vieta – gatvė Vilniuje, šv. Mykolo 12 – grumty­nių, kraujo žymių nepastebėta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 8 - 10);

- 2018 m. kovo 14 d. apžiūrėta įvykio vieta (t. 2, b. l. 10-15);

- garso įrašai ir jų turinys: viename jų M. S. Š. mobiliojo ryšio telefonu numeriu 112 kviečia policiją adresu Šv. Mykolo g. 12, nu­rodydamas, jog susimušė du vyrai; kitame įraše M. S. Š. mobiliojo ryšio telefonu numeriu 112 nurodo, kad reikia greitosios med. pagalbos, nes žmogus sako, kad jam yra sulaužyta nosis (t. 1, b. l. 15 - 16).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti K. G. 2018 m. kovo 2 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuoti sužalojimai – uždaras nosikaulių lūžis, sumušimas (t. 1, b. l. 24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad K. G. nustatyti sužalojimai: nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, de­šinės akies vokų, nosies nugarėlės poodinės kraujosruvos, nosikaulių lūžis su kraujo patekėjimu į kairės akies vokų minkštuosius audinius. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienmomentiškai, paveikus kietu buku daiktu, galimai 2018 m. kovo 2 d. Sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių lū­žio, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir griuvimui. Sužaloji­muose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto požymiai (t. 1, b. l. 29 - 30).

Iš parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis K. G. parodė vietą, kurioje stovė­jo automobilis ir prasidėjo konfliktas, vietą, kur stovėjo automobilis „VW Passai CC“, vietą, kur jam buvo suduotas smūgis į veidą (t. 1, b. l. 33 - 36).

Dėl K. G. veiksmų

K. G. kaltinamas padaręs viešos tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Jame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms veikti įprastu būdu.

Baudžiamajai atsakomybei pagal 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Dėl to kaltininkas atlikdamas savo veiksmus (arba susilaikydamas nuo tam tikrų veiksmų) suvokia, jog taip demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kartu numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Viešos tvarkos nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad K. G. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką.

Iš tarpusavyje atitinkančių duomenų visumos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. vakare netrukus prieš įvykį P. J. ir N. J. atvyko į šv. Mykolo gatvę, Vilniuje. N. J. prieštaraudamas Kelių eismo taisyklių nuostatoms sustabdė ir paliko stovėti vairuojamą automobilį siauroje gatvėje, dėl ko iš ten negalėjo automobiliu „VW Transporter“ išvažiuoti K. G.. Sugrįžus prie automobilio P. J. ir N. J., tarp šio ir K. G. įvyko žodinis konfliktas. Jam pasibaigus visi asmenys sėdėdami automobiliuose išvažiavo. Įvykis galimai būtų pasibaigęs jei nebūtų kilę papildomų veiksnių. Juos K. G. ir liudytoja M. G. teisme įvardijo kaip N. J. ir P. J. nepagarbius gestus ir negražius ženklus rankų pirštais vairuotojui K. G.. Netrukus įvyko konflikto tęsinys, nes K. G. sustabdė automobilį, išlipęs nusivilko striukę, priėjęs atidarė N. J. vairuojamo automobilio vairuotojo dureles ir tempė N. J. iš automobilio.

K. G. teisme nurodė, kad nesusivaldė dėl rodomų jam gestų, ir pripažino, kad traukė N. J. iš automobilio, tačiau neigė šiam sudavęs bent smūgį. Pats N. J. tyrimo metu ir teisme parodė, kad K. G. jam smūgiavo. Teisme nukentėjusysis patikslino, kad jam ginantis smūgiai buvo labiau prabraukimai. Betarpiškai įvykyje dalyvavęs P. J. teisme parodė, kad K. G. pribėgęs tėčiui smūgiavo 3-4 kartus ranka, bandė ištraukti iš automobilio tėtį, kuris kaip galėdamas gynėsi. Tyrimo metu P. J. parodė, kad K. G. ne mažiau kaip 2 kartus sudavė tėčiui (t. 1, b. l. 46) į veido sritį (t. 2, b. l. 41). Liudytojas N. D. teisme parodė, kad iš mikroautobuso išlipęs vairuotojas atidarė lengvojo automobilio vairuotojo duris ir užpuolė vairuotoją. Be to, pirminiame N. J. pareiškime, kuris parašytas tuoj po įvykio, nurodoma, kad K. G. traukė jį iš automobilio, jis gynėsi, gavo kelis smūgius (t. 2, b. l. 6).

Tokių duomenų visuma, kiekvienus parodymus įvertinant logiškai juos siejant su kitais įrodymais, verčia teismą kritiškai vertinti K. G. parodymus kaip jo teisės į gynybą realizavimo būdą ir siekimą švelninti jam gresiančią atsakomybę, bei pripažinti, kad K. G. atidaręs vairuotojo dureles ne tik tempė N. J. iš automobilio, bet ir tyčia šiam sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių, kurie dėl N. J. gynybos nesukėlė nukentėjusiajam rimtesnių padarinių.

Tokie K. G. fizinio smurto ir agresyvūs veiksmai viešoje vietoje, atlikti matant kitiems asmenims, buvo akivaizdžiai įžūlus elgesys ir nepagarbos demonstravimas aplinkiniams. K. G. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. K. G. panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, net ir įvertinus tokio jo draudžiamo elgesio paskatas, įrodo jo demonstruotą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, išsakytos frazės patvirtina jo tokio neleistino elgesio suvokimą ir nusikalstamų padarinių norėjimą veiiant nekonkretizuota tyčia. K. G. savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis, prie kurių turinio prisidėjo ir netrukus paties patirtas smurtas iš P. J., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo aplinkinių reakcija ir priverstinis policijos pareigūnų kvietimas, pasikeitęs nukentėjusiojo ir liudytojų suplanuoto ar norimo elgesio būdas. Įvertinus K. G. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl P. J. veiksmų

P. J. teisme parodė, kad supratęs apie tėčiui gresiantį didelį pavojų norėjo atitraukti K. G., dėl ko išlipo iš automobilio, apibėgo aplinkui ir su K. G. susikibo. Papildomai teisme apklaustas P. J. pripažino, kad sudavė vieną smūgį K. G. į veidą. Tokius P. J. parodymus atitinka ir K. G. parodymai, jog P. J. apėjo automobilį ir smūgiavo jam kumščiu, pataikė į nosį. Be to, apie P. J. suduotą smūgį K. G. parodė ir liudytojas N. D., kuris teisme teigė, kad iš lengvojo automobilio išlipęs keleivis trenkė mikroautobuso vairuotojui, taip pat liudytojas M. S. Š., kuris parodė, kad jaunuolis sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą vyriškiui. K. G. sužalotą veidą matė ir apie tai patvirtino tiek nukentėjusysis N. J., tiek į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas liudytojas J. P.

Apžiūrėjus K. G. 2018 m. kovo 2 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydytojas E. K. jam diagnozavo nosies sumušimą ir uždarą nosikaulių lūžį (t. 1, b. l. 24). Medicinos specialistams atlikus tyrimą pagal užduotį buvo gauta išvada, kad K. G. buvo padaryti sužalojimai, kurie visumoje dėl nosikaulių lū­žio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad P. J. tyčia suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam K. G. į nosį padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. įstatymo numatytas draudžiamas pasekmes, dėl ko jo veiksmai formaliai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar buvo galima išvengti pavojingo kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Pagal suformuotą teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, kurios nurodytos minėto 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-7-428/2010 ir kt.). Būtinoji gintis yra teisėta, kai ji atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytas gynybos teisėtumo sąlygas: 1) ginantis daroma žala arba kėsinamasi ją padaryti; 2) žala padaroma tik besikėsinančiojo teisėms ar interesams; 3) žala padaroma atremiant kėsinimąsi į įstatymo ginamus interesus ir 4) žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis K. G. priėjęs ir atidaręs lengvojo automobilio vairuotojo dureles, traukdamas vairuotoją laukan ir smūgiuodamas šiam taip realiai pasikėsino į N. J., jo sveikatą. Nėra abejonių, kad K. G. veiksmai N. J. atžvilgiu buvo realūs, pavojingi ir akivaizdūs, ką patvirtina teismo aukščiau išsakytos išvados dėl K. G. atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą.

Tokia įvykio situacija, konflikto tęsinys ir intensyvumas provokavo gynybinę reakciją, kuria tuo pačiu metu pasinaudojo tiek pats nukentėjusysis N. J., tiek šalia automobilyje sėdėjęs jo sūnus P. J., kuris išlipo ir pribėgo prie K. G.. P. J. teisme nurodė, kad supratęs apie tėčiui gresiantį didelį pavojų norėjo atitraukti užpuoliką. Tokius jo parodymus patvirtina neginčijamas faktas, kad P. J. ir K. G. pirmiausia susigrūmė susikibdami rankomis. K. G. nesustojus ir nepabaigus savo neteisėtų veiksmų P. J. jam vieną kartą sudavė į veidą, po ko viskas nurimo.

Pavojingo kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Iš įvykio dalyvių ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad K. G. kontaktas su P. J. truko keliolika sekundžių, t. y. labai trumpą laiką. P. J. fizinį smurtą prieš K. G. panaudojo šiam pradėjus pavojingą kėsinimąsi prieš jo tėvą, po to ir prieš jį patį grumtynių metu. Vienintelis smūgis į veidą K. G. buvo suduotas šiam nepabaigus pavojingo kėsinimosi, po ko situacijai kardinaliai pasikeitus P. J. savo prievartos veiksmus iškart nutraukė. Įvertinus šias reikšmingas laiko trukmės ir K. G. pavojingo kėsinimosi pradžios ir pabaigos aplinkybės teismas pripažįsta, kad P. J. savo veiksmus atliko siekdamas ginti užpultą tėvą po ko ir save.

Šį įvykį tiesiogiai matę pašaliniai asmenys, t. y. liudytojai N. D. ir M. S. Š., teisme parodė, kad P. J. reakcija į K. G. veiksmus buvo impulsyvi, gynybinė, liudytojui M. S. Š. atrodė, kad jaunuolis gina savo tėvą.

Nustačiusi minėtas įvykio aplinkybes ir įvertinus būtinosios ginties sąlygas teismas sprendžia, kad kaltininkas P. K. neturi pagrindo atsakyti pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnį dėl nukentėjusiojo K. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes jis neperžengiant būtinosios ginties ribų (nepadaręs sunkaus kūno sužalojimo ar nužudymo) nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytą formaliai nusikaltimo požymius atitinkančią veiką, tačiau tai padarė veikdamas būtinosios ginties būdu (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Būtinoji gintis yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V (penktame) skyriuje kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu egzistuojant įstatymo numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Dėl to P. J. atžvilgiu pradėtą procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia minėtu pagrindu.

P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina kaip nebereikalimnga.

Įvertinus įvykio situaciją ir N. J. veiksmus pirminio konflikto metu bei po jo, teismas mato pagrindą K. G. kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. K. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to sSkiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, K. G. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.

Sprendžiant K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas (t. 2, b. l. 74), pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme teigė kaltės nepripažįstantis, tačiau savo parodymų turiniu ją pripažino iš dalies. K. G. turimais duomenimis nėra baustas ir dėl administracinių nusižengimų (t. 2, b. l. 73), po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. G. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, pats nukentėjo įvykio metu.

Įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti K. G. kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui skiriant su laisvės suvaržymu nesusijusią mažiausio dydžio už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytą baudos bausmę, jos mokėjimo terminą nustatant įvertinus kaltininko turtinę padėtį.

Kardomoji priemonė K. G. proceso metu nebuvo paskirta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriais prašė priteisti: K. G. 5000 EUR neturtinės žalos iš P. J. (t. 2, b. l. 135-136), N. J. 2000 EUR neturtinės žalos iš K. G. (t. 2, b. l. 161-162), P. J. 100 EUR neturtinės žalos iš K. G. (t. 2, b. l. 159-160).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Spręsdamas dėl K. G. reikalavimo ir neturtinės žalos teismas nustatė, kad ieškovas nukentėjo dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė nosies kaulų lū­žiu. K. G. dėl padaryto sužalojimo buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata, atsirado laikinas nedarbingumas. K. G. teismui nurodė, kad vidinė nosies pertvarėlė negrįžo į savo vietą, dėl ko yra sudėtingiau kvėpuoti, t. y. atsirado patirtos traumos liekamųjų reiškinių. Viešoje vietoje dėl suduoto smūgio kitų asmenų akivaizdoje K. G. turėjo pagrindą jaustis pažemintu. Šios faktinės aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Kita vertus, K. G. nurodė, kad neturtinės žalos reikalavimas pagrįstas ir iš dalies prarastu uždarbiu ir pajamomis. Toks reikalavimas atitinka turtinės žalos turinį, kurios priteisti ieškovas neprašė. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertinta tai, kad pasekmės ieškovui sukeltos po to, kai jis pats atliko neteisėtus veiksmus, kaltininkui veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Šios aplinkybės yra pagrindas mažinti K. G. pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu teismas įvertina žalą padariusio P. J. turtinę padėtį, pripažįstamą žalos dydį, turtinės žalos reikalavimo nebuvimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas sprendžia, kad net ir įvertinus P. J. pripažįstamą pareikšta civilinį ieškinį K. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos turi būti tenkinamas tik iš dalies, už patirtą neturtinę žalą priteisiant 2500 eurų sumą.

Nagrinėdamas N. J. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad jis dėl nusikalstamos veikos patyrė stresą ir neigiamas emocijas, galėjo jaustis pažemintas sūnaus akivaizdoje, tačiau priešingai nei ieškovas nurodo savo ieškinyje – sveikatos sutrikdymas jam nebuvo nustatytas. Teisme N. J. nurodė, kad atsakovo suduoti smūgiai jam buvo labiau brūkštelėjimai nei akcentuotas kontaktas į kūną. Nenustatyta, kad N. J. dėl patirto smurto būtų atsiradę liekamieji reiškiniai. Šiuo atveju neturtinės žalos turinį sudaro tik ieškovo patirtos trumpalaikės neigiamos emocijos ir laikini nepatogumai. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į kaltininko K. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, tyčinės kaltės rūšį, turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia ir įvertina pripažintą paties ieškovo rizikingą ir provokuojantį elgesį įvykio metu, dėl kurio sulaukė neteisėtų atsakovo veiksmų savo atžvilgiu. Tokiu būdu atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalaujama 2000 eurų neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina pripažindamas, kad ji neturėtų viršyti 200 eurų sumą.

Kita vertus, ieškovu pripažintas P. J. reikalaudamos atlyginti patirtą 1000 eurų neturtinę žalą nepateikė neabejotinų duomenų, kad tokia žala buvo padaryta būtent dėl nusikaltimo. Šis ieškovas teigė, kad patyrė ilgo laikotarpio emocinės būklės sutrikdymus, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų (gydytojų ar specialisto išvadų, medicininių išrašų) nepateikė. Kita vertus, akivaizdu, jog neigiamas emocijas ieškovas galėjo patirti ne dėl K. G. nusikalstamos veikos, bet dėl pačiam ieškovui pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės verčia teismą šio ieškovo neturtinės žalos pretenzijas pripažinti nepagrįstomis, kas pagal privalomus baudžiamosios teisės principus visas abejones vertinant kaltininko naudai šalina galimybę ieškovo reikalavimą patenkinti. Dėl to ieškovo P. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmeta.

Proceso metu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. interesus atstovavo ir jį gynė advokatas Sergej Pelš, kurio vardu pateiktas tokio turinio advokato orderis byloje (t. 1, b. l. 49). Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 137), patvirtinantis 800 eurų sumokėjimą advokatui Sergej Pelš, kaip mokėtojas nurodytas K. G..

Proceso metu advokatas Olegas Šibkovas pateikė orderius ginti P. J. (t. 1, b. l. 51) ir atstovauti N. J. (t. 2, b. l. 34) ikiteisminio tyrimo metu. Teisme advokatas Olegas Šibkovas dalyvavo procese kaip P. J. gynėjas ir atstovas, taip pat kaip N. J. atstovas. Teismui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos N. J. dėl 698,78 EUR paslaugų apmokėjimo už teisines paslaugas (t. 2, b. l. 172-173), P. J. dėl 898,43 EUR paslaugų apmokėjimo už teisines paslaugas (t. 2, b. l. 175-176). Taip pat buvo pateiktos darbų ataskaitos dėl numatomų 247,50 EUR išlaidų N. J. (t. 2, b. l. 174) ir 247,50 EUR išlaidų P. J. (t. 2, b. l. 177), tačiau jų realumą ir garantuotą apmokėjimą patvirtinantys dokumentai teismui pateikti nebuvo.

Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsniu atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas baudžiamajame procese pateikia advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta advokatų atliktą proceso dalyvių atstovavimas kaip tinkamai įformintą.

Dėl advokatų kaip atstovų darbo apmokėjimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo statusą turėję K. G., P. J. ir N. J. patyrė išlaidas, kurias prašė priteisti. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu įstatymas numato galimybę tik pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

P. J. baigus nagrinėti bylą nėra pripažintas kaltu, jo atžvilgiu teismas procesą nutraukia dėl būtinosios ginties sąlygų. Dėl šios priežasties K. G. netenka teisės į jo apmokėtų už advokato paslaugas ir tokiu būdu patirtų proceso išlaidų atlyginimą.

Kita vertus, pripažinus K. G. kaltu teismas vertina, kad N. J. ir P. J. turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nuspręsdamas dėl jų teismas atsižvelgia į tai, kad N. J. proceso išlaidas patyrė dėl advokato kaip jo atstovo dalyvavimo, kai tuo tarpu P. J. patirto išlaidos sudaro paslaugų apmokėjimą tiek už advokato kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paslaugas, tiek už advokato kaip kaltinamojo gynėjo dalyvavimą procese. Dėl šios priežasties teismas įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – N. J. priteisia įrodytas pagal PVM sąskaitas faktūras patirtas visas proceso išlaidas, o P. J. priteisia tik tokiu pat būdu įrodytų proceso išlaidų dalį, priteisiamas įrodytas proceso išlaidas mažindamas per pusę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (CD su garso įrašu), teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. J. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nutraukti nustačius būtinąją gintį kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę.

P. J. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš K. G. priteisti: N. J. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 698,78 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt aštuonis eurocentus) proceso išlaidų, P. J. 449,21 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt vieną eurocentą) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Iš P.J. K. G. priteisti 2500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

P. J. civilinį ieškinį dėl 1000 (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su garso įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.