Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirtas laisvės atėmimas 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013-05-09 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu, bausmę atliko 2013-07-22;

3) 2015-02-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. U. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis 2015 m. kovo 29 d., apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,04 promilės alkoholio), grįžęs į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lovoje miegančiai sugyventinei I. M. sugriebė už plaukų, ištempė ją iš lovos, po ko ant grindų gulinčiai I. M. kojomis spyrė ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas ir suėmęs viena ranka I. M. už drabužių, nuo grindų ją pakėlė, o kitos rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo į nosį ir vieną kartą smūgiavo į galvos sritį. Taip kartu gyvenančiam šeimos nariui - sugyventinei I. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė kraujosruvas veide ir taip nežymiai sutrikdė I. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais Ž. U. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis Ž. U. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo drauge I. M.. Kartu gyvena tris metus. 2015-03-29 pas kaimyną jis išgėrė alkoholio: alaus, degtinės, sidro. Dienos metu jis apsipyko su I. M., buvo sudėjęs jos daiktus prie durų, kad ji išeitų. Kas įvyko vakare jis neatsimena. Atsimena nuo tada, kai jau buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ten jam pasakė, kad jis sumušė savo draugę. Taip galėjo būti, nes kaip ir nurodė, jie buvo apsipykę. Konkrečiai įvykių nepamena, rankų jam neskaudėjo. Savo veiksmus vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusios, ją myli. Anksčiau tokių atvejų nėra buvę, jie tik apsistumdydavo. Alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie abu buvo išgėrę ir susipyko. Ji išėjo iš draugų ir nuėjo miegoti. Po to parėjo Ž. U. ir jie susipyko. Jis griebė jai už plaukų ir išmetė iš lovos. Sudavė 5-6 smūgius rankom. Tiksliai įvykių nepamena, apklausta tyrimo metu davė parodymus, kuriuos patvirtina. Ji pasislėpė tualete ir iškvietė policiją. Jai skaudėjo, tačiau dabar skausmas praėjo. Kraujosruvos buvo padarytos šio įvykio metu. Ji kaltinamajam atleido, jį myli.

Nukentėjusioji I. M., 2015-03-30 apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu Ž. U., gim. 1981 m. Šį butą nuomojasi, už nuomą, kitus mokesčius moka abu. I. M. dirba parduotuvėje, Žydrūnas dirba statybose. Jų pajamos ir buitis yra bendros, vaikų neturi. Iki atsikraustymo į Vilnių jie kartu gyveno kartu pas jos gimines (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės r. Ten Žydrūnas buvo ją sumušęs, bet ji niekur nesikreipė. 2015-03-29 ryte, apie 9.00 val., ji su Žydrūnu susipyko, abu buvo neblaivūs. Žydrūnas ryte parėjo iš baro dar daugiau išgėręs ir grįžęs jai pasakė rinktis daiktus ir greičiau eiti iš namų. Žydrūnas tada fizinės jėgos nenaudojo, sukrovė jos visus daiktus maišeliuose ir pasakė, kad išmes, bet pastatė prie durų. Kas jam pasidarė, nežino. Ji išėjo iš namų pas jo mamą R. U., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek žino, Žydrūnas nuėjo pas kaimyną Ernestą, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, toliau gerti alkoholio. Tą pačią dieną apie 12.00 val. pakvietė pas save išgerti šampano. Ji su Žydrūno mama Ramune nuėjo. Žydrūnas ten taip pat buvo. Tik atėjus Žydrūnas pradėjo ją užgaulioti žodžiais, tačiau nesmurtavo. Toliau viskas buvo gerai, nors ji su Žydrūnu nesikalbėjo, bet visi gėrė alkoholį. Po kurio laiko, apie 14.00 val., Žydrūnas išėjo namo miegoti, ji liko pas kaimyną. Po to Žydrūnas atsikėlęs vėl atėjo. Tada ji išėjo namo miegoti, nieko Žydrūnui nesakė. Jis liko ten. Ji namuose jau miegojo, o tą patį vakarą Žydrūnas, grįžęs į namus, kiek buvo valandų nežino, tačiau neužilgo iki to, kai ji kvietė policiją, atėjo prie jos miegančios, sugriebė jai už galvos plaukų ir ištempė ją iš lovos. Ji pradėjo rėkti, kad jai skauda, bet Žydrūnas jai gulinčiai kelis kartus visur spyrė, dėl ko ji jaučia skausmą abiejuose šonuose, galvoje. Kiek kartų sugyventinis jai spyrė, tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau 5 kartų. Tada ranka suėmęs ją už drabužių, vos pakėlė nuo grindų ir kita ranka trenkė vieną kartą kumščiu į nosį ir antrą kartą į galvos sritį. Dėl gauto smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kuris lašėjo ant grindų. Po to, kai Žydrūnas jai trenkė, jis kažkaip nusisuko ir ji greitai nuo jo pabėgo į tualeto patalpą, kur užsirakino. Žydrūnas daužė duris, mėgino laužtis, ji iškvietė policiją telefonu. Policijos ji laukė užsirakinusi, bet netrukus išgirdo, kad Žydrūnas pats skambina policijai ir pasakė, kad neva ji bute jam paleido dujas. Tai išgirdusi, ji išbėgo iš tualeto pati prie dujų baliono čiaupo, kuris buvo atsuktas ir jį užsuko. Žydrūnas gulėjo ant žemės ir nieko nešnekėjo. Atvykus policijos pareigūnams Žydrūnas atsikėlė, greitoji jį apžiūrėjo, pasakė, kad jam nieko nėra, kad jis tik prisigėręs alkoholio. Būdamas blaivus sugyventinis prieš ją nesmurtauja, tačiau išgėrus alkoholio pasidaro agresyvus.

Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2015-03-29 apžiūros protokole. Nustatyta, kad kambaryje esančios lovos patalynė yra sujaukta, kambario viduryje ant grindų yra raudonos, panašios į kraują dėmės (b. l. 14-15).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1096-15(01) nurodyta, kad I. M. padarytos kraujosruvos veide, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-29). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui (b. l. 20).

Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, įrašytas kompaktiniame diske, buvo apžiūrėtas, duomenys fiksuoti 2015-03-31 apžiūros protokole. Įraše fiksuoti moters, prisistačiusios I. G., skambutis dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto, pranešimo metu nurodė, kad smurtą vartojo jos vyras, prašė policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat fiksuotas vyro, prisistačiusio Ž. U., skambutis, kurio metu jis pranešė apie tai, kad jo draugė jį uždarė adresu (duomenys neskelbtini) ir paliko atsuktas dujas (b. l. 22-26).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2015-03-29 22.10 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Nors kaltinamasis Ž. U. negalėjo atsiminti konkrečių savo veiksmų nagrinėjamo įvykio metu, vis tik jis patvirtino, kad toks įvykis galėjo būti, nes buvo susipykęs su sugyventine. Nukentėjusioji I. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinime įvardytus smurtinius kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu, jos teiginius patvirtino specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas. Šiuos įrodymus teismas vertina kaip patikimus ir pakankamus išvadai, kad kaltinimo faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Nustatyti smurtiniai Ž. U. veiksmai buvo įvykdyti kartu su juo 3 metus gyvenančios I. M., su kuria santuoka nėra įregistruota, atžvilgiu, jie sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tad veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamojo Ž. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: Ž. U. yra teistas tris kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šią veiką jis padarė prieš tai nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, kurie gyvena ne kartu su juo, dirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų neturi. Įvertinęs visumą šių aplinkybių teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, nustatant minimalią jos trukmę. Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė mažintina 1/3.

Ž. U. naują nusikalstą veiką padarė bausmės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrintina su 2015-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme. Neatlikta bausmės dalis skaičiuotina į atliktą bausmės laiką įskaičius minėtame nuosprendyje nurodytą Ž. U. buvimo laikinajame sulaikyme laiką nuo 2014-12-15 iki 2014-12-16. Atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes yra taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Ž. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-29 22.07 val. iki 2015-03-31 13.00 val. (b. l. 27, 41). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Pasisakant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismas pažymi, kad tiek sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas, tiek esama teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2010, 2K-338/2011, 2K-158/2012 ir kt.) leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į byloje konstatuotas minėtas atsakomybę įtakojančias aplinkybes, tame tarpe ir kaltinamojo socialinę padėtį, tačiau kartu vertina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas jau du kartus, tačiau parodytas pasitikėjimas neužtikrino, kad Ž. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą jis padarė praėjus vos pusantro mėnesio nuo tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo taikytas BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Tai leidžia spręsti, kad šio instituto taikymas visiškai nepasiteisino. Šių argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus skirtos bausmės vykdymo, todėl nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatų netaiko.

Ž. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 23,16 €. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis skirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – septynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę Ž. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-29 22.07 val. iki 2015-03-31 13.00 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. U. sulaikymo dienos.

Ž. U. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. U. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.