Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-365/2015

Teisėja A. Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18167-2015-4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Reginos Pocienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nuosprendžio, kuriuo Ž. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trims mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti du mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – septyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. U. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2015 m. kovo 29 d., apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,04 promilės alkoholio), grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), lovoje miegančiai sugyventinei I. M. sugriebė už plaukų, ištempė ją iš lovos, po ko ant grindų gulinčiai I. M. kojomis spyrė ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas ir suėmęs viena ranka I. M. už drabužių, nuo grindų ją pakėlė, o kitos rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo į nosį ir vieną kartą smūgiavo į galvos sritį. Taip kartu gyvenančiam šeimos nariui - sugyventinei I. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė kraujosruvas veide ir taip nežymiai sutrikdė I. M. sveikatą. Šiais veiksmais Ž. U. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistasis prašė neskirti jam realaus laisvės atėmimo, nes turi įsipareigojimų vaikams, gyvenantiems pas skirtingas motinas, bet negalėjo paaiškinti savo elgesio, už kurį nuteistas, priežasčių.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pareiškė, jog nuteistajam atleido ir prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu Ž. U. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau Ž. U. šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, netrukus apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Reikia pažymėti ir tai, kad praeityje apeliantas teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, yra nevedęs, dirbantis. Nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą veiką paskirta pagrįstai (BK 56 str. 1 d.), juolab, kad švelnesnio pobūdžio bausmių jo kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, Ž. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad Ž. U. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, apeliantui paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra nepagrįsti.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Nagrinėjamu atveju tokios išvados, t. y. išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad Ž. U. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, padaryti negalima.net nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistasis nesugebėjo paaiškinti savo elgesio, už kurį buvo nuteistas, negalėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių nuolatos smurtauja namuose. Kaip jau aukščiau buvo minėta, nuteistasis iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, jau buvo 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka. Naują nusikalstamą veiką Ž. U. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui. Visa tai rodo, kad Ž. U. nusikalto neatsitiktinai ir kad jis nėra linkęs taisytis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus šiuos bylos duomenis, pagrįstai Ž. U. paskyrė BK 140 straipsnio 2 d. sankcijos riboje nustatytą bausmę, kuri yra adekvati ir padarytai veikai ir Ž. U. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Nors apeliantas nurodo, kad padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, dirba, turi du mažamečius vaikus su kita moterimi, kuriems moka išlaikymą, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis teiktų savo vaikams išlaikymą.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasi BK įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu Ž. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl Ž. U. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.