Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Ž. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Ž. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (mopedo vagystė) – 30 parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (L. P. dviračio vagystė) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. K. paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta galutinė bausmė – treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant Ž. K. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. B., P. B., G. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su P. ir P. B. bei G. M., 2011 m. gegužės 19 d., apie 4 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išspyrė gyvenamojo namo duris ir įsibrovė į gyvenamą patalpą – B. B. gyvenamąjį namą, iš jo slaptai pagrobė 200 Lt vertės dujų balioną ir 60 Lt vertės reduktorių, taip padarydamas nukentėjusiajai B. B. 260 Lt turtinę žalą.

Taip pat Ž. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su P. B. ir G. M., 2011 m. gegužės 19 d., apie 4.30 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), iš kiemo slaptai pagrobė A. P. priklausantį turtą – 250 Lt vertės mopedą „Delta“.

Taip pat Ž. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su P. B., 2011 m. gegužės 19 d., apie 6.30 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), iš kiemo slaptai pagrobė L. P. priklausantį turtą – 150 Lt vertės dviratį BMX.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Dėl šioje byloje Ž. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumo (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai), paskirtos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio (treji metai laisvės atėmimo) kasatoriui pagal BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas formaliai gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą dėl Ž. K. padarė pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis pradėjo dirbti, šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir labai nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, deda pastangas gyventi dorai, nors, akivaizdu, kad tai jam ne visada pavyksta, įvykdytu vienu nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, o kitos dvi padarytos veikos yra baudžiamieji nusižengimai, grąžinus pagrobtus daiktus nė vienas iš nukentėjusiųjų pretenzijų kaltinamajam nereiškė ir jam teismo posėdyje atleido.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė atsižvelgiantis į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apimtį, kaltės formą, rūšį, kaltininko vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, į tai, kad jos visos buvo padarytos tą pačią naktį. Taip pat pažymėjo, kad Ž. K. administracine tvarka metų laikotarpiu buvo baustas tris kartus, praeityje teistas septynis kartus, paskutinis teistumas neišnykęs, yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas. Tačiau į šias aplinkybes teismas atsižvelgė tik skirdamas bausmės už padarytas nusikalstamas veikas rūšį – laisvės atėmimą. Darydamas išvadą dėl galimybės taikyti Ž. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir spręsdamas, ar šis nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), teismas nepagrįstai į minėtus duomenis neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, ir BK 75 straipsnio taikymą motyvavo akcentuodamas, įvertindamas bei išskirdamas nuteistojo Ž. K. teigiamus socialinius ryšius (dirba, tvarko namus ir aplinką, laiku sumoka mokesčius, bendruomenės nariai ir kaimynai apie jį palankiai atsiliepia, stengiasi gyventi dorai ir tvarkingai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusieji nereiškia pretenzijų ir teismo posėdyje jam atleido) ir šeiminę padėtį.

Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendyje motyvuotai pasisakyta, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju negalimas, nes Ž. K. nusikalsta sistemingai, anksčiau teistas keletą kartų, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šioje byloje, padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius pažeidimus, o paties nuteistojo teiginiai apie didelį norą pasitaisyti yra deklaratyvūs.

Teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas (to nėra ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) nenustatė ir nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai Ž. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiam naujas nusikalstamas veikas asmeniui, bet ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą teismui papildomai ir kruopščiai įvertinti būtent ne tik kaltininko asmenybę, formuojant išvadą, ar kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, bet ir jo padarytų visų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei visas kitas bylos aplinkybes. Šioje byloje kaltininko asmenybę šiuo aspektu apibūdina ir jo padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos, ir išnykę teistumai. Ž. K. praeityje teistas septynis kartus, Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, šios bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams devyniems mėnesiams. Akivaizdu, kad kasatorius teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė – nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, praėjus vos daugiau nei penkiems mėnesiams nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo, vėl padarė tris nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šioje byloje.

Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o kasatoriaus nurodytos šeiminės aplinkybės tokiu atveju nėra pakankamos pakartotiniam BK 75 straipsnio taikymui. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus tiek kaltininko asmenybę, tiek veikos padarymo aplinkybes, tiek visas kitas bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas vieną kartą pritaikius jam BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo pasiektas, teisėjų kolegijos nuomone, pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones yra netikslinga, kadangi pirmesni nuosprendžiai Ž. K. nebuvo geras įspėjimas ir tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai padarė teisingą išvadą, kad, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nuteistasis Ž. K. privalo atlikti realią nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio apygardos teismas Ž. K. šioje baudžiamojoje byloje, neatidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė), nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypo, dėl to kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti šio teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. kasacinį skundą atmesti.