- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 2YT-5337-291/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01454-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo M. D. skundą antstoliui A. B., suinteresuotas asmuo A. K., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. D. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, prašydamas panaikinti antstolio 2023-03-02 patvarkymą dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41-17269. Nurodo, kad skolininkė tyčia nevykdo įsiteisėjusio 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo, piktybiškai trukdo jo ir nepilnametės dukros bendravimui pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nurodydamas, kad 2023 m. vasario 10 d. (penktadienį), t. y. tą savaitgalį, kai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą Išieškotojas bendrauja su savo nepilnamete dukra S. S. D., skolininkė tyčia, piktybiškai nesudarė sąlygų Išieškotojui bendrauti su dukra. Dukra neatvyko į mokymo įstaigą (iki penktadienio vaikas lankė mokyklą ir nesirgo), Skolininkė nurodė mokytojai, kad vaikas serga, tačiau paaiškėjo, kad vaikas nebuvo registruotas pas gydytoją ir gydytojo nebuvo apžiūrėtas, pati motina tą dieną buvo darbe ir „sergančio“ vaiko neprižiūrėjo (Skolininkė dirba Šiaulių centro poliklinikoje, kuri taip pat yra vaiko gydymo įstaiga), Išieškotojas turi įrodymus, kad Skolininkė buvo darbe ir dirbo, neva „sergančio“ vaiko neprižiūrėjo, kur buvo „sergantis“ vaikas neaišku, nes vaiko jo gyvenamojoje vietoje nebuvo, Skolininkė atsisakė Išieškotojui nurodyti kur yra neva „sergantis“ vaikas, kas jį prižiūri, susisiekti telekomunikacijos priemonėmis su vaiku nebuvo galimybės. Kadangi minimas savaitgalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo Išieškotojo bendravimo su vaiku savaitgalis, o vaiko „liga“ (jei liga apskritai buvo, nes vaikui liga buvo nustatyta jos neapžiūrėjus, tik iš Skolininkės žodžių, pas gydytoją vaikas realiai buvo apžiūrėtas tik 2023-02-15, po Vaiko teisių apsaugos tarnybos apsilankymo 2023-02-14 pas Skolininkę) nebuvo tokia, dėl kurios turėtų neįvykti vaiko ir tėvo bendravimas, nedarbingumo pažymėjimas vaiko gydytojos buvo išduotas Išieškotojui, tačiau skolininkė piktybiškai atsisakė leisti vaikui bendrauti su tėvu. Taigi, Skolininkė sąmoningai, tyčia nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo - Išieškotojas negalėjo bendrauti su dukra savo bendravimo savaitgalį, Skolininkė neinformavo Išieškotojo sms žinute ar telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, Išieškotojas negalėjo (ir iki pat dabar negali) su dukra bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), nes vaiko telefone tėvo numerio nėra. Skolininkė visiškai nevykdo įsiteisėjusio 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo dalyje, kur numatyta, kad Išieškotojas su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) pirmadienį ir antradienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Skolininkė neleidžia dukrai bendrauti su tėvu (Išieškotoju) telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) - vaiko telefonas (su teismo sprendime nurodytu telefono numeriu) yra motinos žinioje, vaikas neturi teisės juo naudotis, vaikas naudojasi kitu telefonu su kitu numeriu, kuriame nėra tėvo telefono numerio, nors pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą numatytas tėvo ir vaiko bendravimas telekomunikacijų priemonėmis. Ir tai sudaro savarankišką pagrindą bausti Skolininkę už įsiteisėjusio teismo sprendimo sąmoningą, piktybinį nevykdymą. Be to, 2023 m. sausio 27 d. dukra neatvyko į mokymo įstaigą, vaiko mokytojai Skolininkė nurodė, kad dukra serga (prieš tai (iki tėvo bendravimo savaitgalio) dukra lankė mokyklą ir nesirgo), ir vyks pas gydytoją. Išieškotojui nuvykus tuo pačiu laiku, kai pas gydytoją atvyko Skolininkė su dukra, pas vaiko gydytoją, paaiškėjo, kad vaikui nėra jokių sveikatos problemų, dėl kurių ji negalėtų praleisti savaitgalio su tėčiu, todėl gydytoja nedarbingumo pažymėjimą išdavė Išieškotojui (priedas Nr. 7-8). Šiuo atveju tik Išieškotojo operatyvumo, atkaklumo dėka dukros ir tėvo bendravimas įvyko, tačiau Skolininkė jau tada sąmoningai, tyčia siekė nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo - norėjo, prisidengdama „ligos“ faktu uždrausti Išieškotojas bendrauti su jo dukra per jo bendravimo savaitgalį.
2023 m. vasario 20 d. antstolis A. B. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką, atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559 ir su 2023-02-21 lydraščiu Nr. S-23-41-14095 atsiuntė Išieškotojui. 2023 m. kovo 2 d. Išieškotojas gavo iš antstolio A. B. Patvarkymą dėl atsisakymo iš dalies tenkinti skundą Nr. S-23-41-17283, kuriame nurodyta, kad 2023-02-23 antstolio A. B. kontoroje gautas Skolininkės atstovės I. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2023-02-20 Sprendimų, įpareigojančių skolininką, atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559 ir 2023-02-20 Patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-41-13598. Patvarkyme dėl atsisakymo iš dalies tenkinti skundą Nr. S-23-41-17283 toliau nurodyta, kad kadangi pareiškimas dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, nesurašytas ir nepateiktas teismui, tai 2023-02-20 Sprendimų, įpareigojančių skolininką, atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559 galima panaikinti. 2023 m. kovo 2 d. Išieškotojas taip pat gavo iš antstolio A. B. Patvarkymą dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41-17269, kuriame nurodyta, kad antstolis naikina Sprendimų, įpareigojančių skolininką, atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41 -13559, nes A. K. pateikė pateisinančius įrodymus.
Išieškotojas mano, kad antstolis viršijo savo įgaliojimus - neteisėtai įsiterpė į teismo kompetenciją ir pats sprendė klausimus, priskirtinus teismo kompetencijai, padarė neteisėtą ir neteisingą išvadą, kad vaiko „liga“ gali būti pretekstas Skolininkei (vaiko motinai) nevykdyti įsiteisėjusio, todėl privalomai vykdytino, teismo sprendimo, antstolis nevykdė CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, pažeidė Išieškotojo ir nepilnamečio vaiko S. S. D. interesus. Skolininkė negalėjo pateikti jokių pateisinančius įrodymų ~ dukros liga (galima liga, nes vaikui liga buvo nustatyta gydytojos nuotoliniu būdu, iš motinos žodžių, vaiko realiai neapžiūrėjus) negali būti pretekstas vaiko motinai (Skolininkei) nevykdyti įsiteisėjusiame 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba piktnaudžiauti.
Antstolis A. B. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad jo kontoroje yra gautas pareiškėjo M. D. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2023-03-02 Patvarkymą dėl akto panaikinimo Nr. S- 23-41-17269. 2023-02-15 M. D. antstolio A. B. kontorai pateikė Pranešimą dėl 2021-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo nevykdymo, išdėstant sprendimo nevykdymo aplinkybes. Vadovaudamasis M. D. pranešimu, antstolis priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 2023-02-23 antstolio kontoroje gautas A. K. atstovės I. B. skundą dėl antstolio veiksmų su papildomais dokumentais (pateikta informacija iš gydymo įstaigos apie vaiko ligą, dėl kurios nebuvo galima sudaryti galimybių tėvui pasiimti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos), kuriuo buvo prašoma panaikinti 2023-02-20 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559 ir 2023-02-20 Patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-41-13598. Antstolis įvertinęs pateiktus dokumentus aktą panaikino 2023-03-02 Patvarkymu dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41- 17269.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose.
Antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/21/00530 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo Nr. e2-5236-l003/2020, pagrindu 2021-01-14 išduotą vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
2023 02 15 M. D. antstolio A. B. kontorai pateikė Pranešimą dėl 2020-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo nevykdymo, išdėstant sprendimo nevykdymo aplinkybes.
2023-02-20 antstolis A. B., vadovaudamasis M. D. pranešimu, priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
2023-02-23 antstolio A. B. kontoroje gautas A. K. atstovės I. B. skundas dėl antstolio veiksmų bei prie jo pateikti papildomi įrodymai, iš kurių matyti, kad vaikas serga, dėl kurios nebuvo galima sudaryti galimybių tėvui pasiimti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos), kuriuo buvo prašoma panaikinti 2023-02-20 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559 ir 2023-02-20 Patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-41-13598. Antstolis įvertinęs pateiktus dokumentus aktą panaikino 2023-03-02 Patvarkymu dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41-17269.
Nesutikdamas su 2023-03-02 Patvarkymu dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41-17269, pareiškėjas M. D. pateikė teismui skundą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Be to, tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).
Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas taikyti poveikio priemones skolininkei, nes ji nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia pareiškėjui matytis su dukra, jeigu laiko, kad dukra blogai jaučiasi. Minėtas procesas yra tęstinio pobūdžio. 2020 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimas nenumato, kad tėvas, šiuo atveju pareiškėjas, negali matytis su sergančia dukra, net jei dukra iš tiesų serga.
Iš skundo bei prie jo esančių papildomų duomenų matyti, kad vykdymo eigoje pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų skolininkės neigiamą įtaką dukrai ar niekuo nepagrįstą neleidimą dukrai matytis su pareiškėju. Pateikti duomenys rodo, kad 2023-02-10 pareiškėjo dukra sirgo. Tai, kad A. K. dirba Šiaulių centro poliklinikoje, kuri taip pat yra vaiko gydymo įstaiga, bei tai, kad vaikui liga buvo nustatyta gydytojos nuotoliniu būdu, iš motinos žodžių, vaiko realiai neapžiūrėjus negali būti priežastis nustatyti, kad pareiškėjo dukra buvo sveika bei turi būti surašytas sprendimo nevykdymo aktas. Nesant duomenų apie vaiko ligą, antstolis 2023-02-20 buvo surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-41-13559, tačiau gavęs papildomus duomenis apie vaiko sveikatą, aktą panaikino 2023-03-02 Patvarkymu dėl akto panaikinimo Nr. S-23-41-17269.
Nagrinėjamu atveju, matyti, kad 2023-02-10 pareiškėjo dukra sirgo, turėjo temperatūros ir negalėjo dėl sveikatos būklės bendrauti su tėvu. Byloje yra pateiktos foto nuotraukos su termometru, kuriuose matyti, kad vaiko temperatūra buvo pakilusi iki 37,7 ir iki 38,3. Taip pat pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame pažymėta, kad S. S. D. 2023 m. vasario 10 d. 12.09 val. skambino į VŠĮ Centro polikliniką, vaikui nustatytas ūminis faringitas, nepatikslintas. Vaiko tėvui apie dukros ligą buvo žinoma.
Pažymėtina ir tai, kad viena iš tėvų pareigų yra rūpintis vaikų sveikata. Bylos duomenimis, A. K., nenorėdama pabloginti vaiko sveikatos, jo neperdavė bendravimui su tėvu, tačiau, remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sutinka su antstolio teiginiu, jog A. K. elgėsi rūpestingai, atsižvelgiant į vaiko amžių, ir nepažeidė nustatytos bendravimo tvarkos.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-157-916/2021). Be to, bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėtina, jog bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, CPK 771 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija 24 punktas). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
Vykdymo eigoje antstolis nenustatė, kad A. K. priėmė sprendimą veikdama savo, o ne vaiko interesais, todėl dėl jos elgesio nėra teisinio pagrindo surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo nevykdymo aktą, todėl surašytas aktas ir buvo panaikintas.
Įvertinus antstolio atliktus vykdymo veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. D. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų netenkinti.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus..