- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- e2-26969-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21589-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 849,10 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ADB „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu dėl elektros įtampos svyravimų sugedo vartų automatika. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą. Žalos bylos administravimo metu Draudikas gavo UAB „PYTO“ defektinį aktą kuriame buvo nurodyta, kad atliekant automatinių kiemo vartų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad kiemo vartų automatika neveikia, bei sugadinta nepataisomai. Numanoma pažeidimo priežastis – viršįtampiai elektros tinkle (elektros įtampos svyravimai). Atsižvelgdama į tai, ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dėl ko buvo išmokėta 849,10 Eur draudimo išmoka. Atsakovei kaip atsakingam už žalą asmeniui buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ADB „Gjensidige“ reikalavimo netenkino. Pabrėžė, kad atsakovė įsipareigojo vartotojams teikti kokybišką elektros energiją, tačiau ginčo atveju kokybiško elektros energijos tiekimo neužtikrino – įrenginių gedimai susiję būtent su elektros įtampos svyravimais, kas, ieškovės vertinimu, įrodo esant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Žalos dydį pagrindžia apžiūrų/defektų aktai, informacija apie tokių įrenginių kainas rinkoje, ADB „Gjensidige“ sprendimai dėl draudimo išmokų mokėjimo, mokėjimo pavedimai, nuotraukos, todėl yra visos sąlygos, reikalingos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, būdama įrenginių, kurie nurodomi kaip žalos šaltinis, savininkė ir prižiūrėtoja veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėjo, kad atsakovei priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, dėl gedimo 10 kV tinkle atjungė elektros energijos persiuntimą, dėl šio gedimo nutrūko elektros energijos tiekimas 2335 vartotojų. Elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją, nuvirto medžiai už augantys už apsaugos zonos ribų ir nutraukė 10 kV OL L-200 iš TP Ekranas laidus. Gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėtina, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo/nesąlygoja Klientų elektros įrenginių gedimo. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 2335 vartotojų, tačiau kitų elektros energijos vartotojų, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovės nurodomo įvykio metu atsakovė negavo. Ieškovei teigiant, kad Klientų turtas buvo sugadintas, nes nebuvo užtikrintas kokybiškas elektros energijos tiekimas, būtent ieškovei ir tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas Objektui buvo visiškai atstatytas per 1,42 val. (priedas Nr. 1). Ši aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. Pažymėjo, kad ieškovė kartu su Ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Klientų turto gedimo priežastis buvo – nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Ieškovė į bylą nepateikė defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Į bylą pateiktas vienas Defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad numanoma gedimo priežastis – viršįtampiai elektros tinkle (elektros įtampos svyravimai). Nėra pateiktų įtampos matavimų, kurie rodytų, jog tinkle buvo įtampos svyravimai ir jie buvo neleistini. Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta, numanoma gedimo priežastis. Defektiniame akte pateikta tik hipotetinė, o ne tikroji elektros įrangos gedimo priežastis. Elektros tinklo gedimas nebūtinai sąlygoja (dažniausiai nesąlygoja) iškrovas, įtampos svyravimus ar viršįtampius, kadangi elektros tinklo gedimų gali būti įvairių, ir tokiems esant, elektros energijos persiuntimas nutrūksta (atsijungia) suveikus automatikai. Defektiniame akte nieko nenurodyta apie tai, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą. Pažymėjo, kad gedimas galėjo būti ne tik atsakovės valdomame tinkle, bet ir Kliento vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Taisyklių reikalavimus turėjo tai padaryti). Vertina, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o būtent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva, o tai pagal sutartį yra ieškovės pareiga.
Ieškovė pateiktu dubliku iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad buvo fiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai. Atsakovės 2021-02-11 elektroninis laiškas įrodo fiksuotus energijos tiekimo sutrikimus. Minėtame laiške atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle, sutrikimo priežastis – force majeure. Draudėjas pastebėjo, kad gedimas įvyko būtent po fiksuotų elektros energijos sutrikimų. Remonto įmonė, vertinusi prietaiso gedimo priežastį nustatė, kad gedimas įvyko būtent dėl elektros energijos sutrikimų. Taip pat atsakovė patvirtino, kad buvo fiksuoti elektros energijos sutrikimai. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog gedimai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių nei nurodo ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu tripliku iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai nurodė, kad neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami net ir tuo atveju, jei ieškovė teigia, jog atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas visais atvejais privalo įrodyti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog civilinės atsakomybės sąlygos kumuliatyvios, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo, pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei. (duomenys neskelbtini) el. laišku ieškovė buvo informuota, kad elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atjungimo 10 kV tinkle. Pažymėtina, jog elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją, kai nuvirto medžiai augantys už apsaugos zonos ribų ir nutraukė 10 kV OL L-200 iš TP Ekranas laidus. Atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti. 10 kV elektros linijomis buitiniams vartotojams tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama, o transformatoriuose iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama vartotojams. Kiekvienu atveju yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti atsakovės įrenginiuose. Ieškovė nurodo, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad draudėjo tinkle įvyko gedimas, tačiau ieškovė neįrodė, kad kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Iekšovė nurodė, jog ji vadovavosi UAB „PYTO“ defektiniu aktu. Pažymėjo, jog defektiniai aktai turi būti išsamūs, pagrįsti faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis. Nagrinėjamu atveju akte nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu elektros energijos pertrūkis nulėmė kliento įrenginio gedimą. Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta numanoma gedimo priežastis – viršįtampiai elektros tinkle (elektros įtampos svyravimai). Akte nėra nurodyta, kuriame tinkle buvo viršįtampiai bei ar jie buvo neleistini, nenurodyta nei jų kilimo data, nei laikas, nei priežastis. Atkreipė dėmesį, jog staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti gedimai paties vartotojo elektros tinkle arba vartotojo vidaus tinkle įjungiamos per didelės apkrovos. Atsakovė už elektros energijos kokybę yra atsakinga tik iki nuosavybės ribos ir nėra atsakingas už vartotojo vidaus tinklus. Ieškovė, siekdama realizuoti subrogacijos teisę, privalėjo imtis būtinų veiksmų, jos manymu, atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovės, civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti – prietaiso gedimo priežasčiai nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu dėl galimai elektros įtampos svyravimų sugedo vartų automatika. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą. Žalos bylos administravimo metu Draudikas gavo UAB „PYTO“ defektinį aktą kuriame buvo nurodyta, kad atliekant automatinių kiemo vartų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) sav. buvo nustatyta, kad kiemo vartų automatika neveikia, bei sugadinta nepataisomai. Numanoma pažeidimo priežastis – viršįtampiai elektros tinkle (elektros įtampos svyravimai). Atsižvelgdama į tai, ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dėl ko buvo išmokėta 849,10 Eur draudimo išmoka.
Nustatyta, kad atsakovei priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, dėl gedimo 10 kV tinkle buvo atjungtas elektros energijos persiuntimas, dėl šio gedimo nutrūko elektros energijos tiekimas 2 335 vartotojų. Elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją, kai nuvirto medžiai augantys už apsaugos zonos ribų ir nutraukė 10 kV OL L-200 iš TP Ekranas laidus. Gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Atsakovė teigia, kad vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo/nesąlygoja klientų elektros įrenginių gedimo. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 2 335 vartotojų, tačiau kitų elektros energijos vartotojų, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovės nurodomo įvykio metu atsakovės negavo. Įvykio metu, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (Taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas Objektui buvo visiškai atstatytas per 1,42 val. Ši aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. Į bylą pateiktas defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad numanoma gedimo priežastis – viršįtampiai elektros tinkle (elektros įtampos svyravimai). Nėra pateiktų įtampos matavimų, kurie rodytų, jog tinkle buvo įtampos svyravimai ir jie buvo neleistini. Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta, numanoma gedimo priežastis. Defektiniame akte nenurodyta, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą, todėl vertintina, kad gedimas galėjo būti ne tik atsakovės valdomame tinkle, bet ir kliento vidaus tinkle. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad elektros tinklo gedimas nebūtinai sąlygoja iškrovas, įtampos svyravimus ar viršįtampius, kadangi elektros tinklo gedimų gali būti įvairių, ir tokiems esant, elektros energijos persiuntimas nutrūksta (atsijungia) suveikus automatikai. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad klientui tiekiama elektros energija yra iš 0,4 kV tinklo, tai reiškia, jog iš 10 kV tinklo (vidutinės įtampos) elektra transformuojama į 0,4 kV (žemos įtampos). Kiekvienu atveju yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti atsakovės įrenginiuose.
Vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau - Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Atsakovei nei sutartimi nei teisės aktais nėra numatytos pareigos elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) el. laišku ieškovė buvo informuota, jog elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atjungimo 10 kV tinkle. Atsakovės laiškas nurodo, jog elektros energijos sutrikimas užfiksuotas dėl gamtinio poveikio susiklosčiusios ekstremalios situacijos. Elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją, kai nuvirto medžiai už augantys už apsaugos zonos ribų ir nutraukė 10 kV OL L-200 iš TP Ekranas laidus. Ieškovė teikė ieškinį grindė teikdama UAB „PYTO“ defektinį aktą, tačiau akcentuotina, kad akte nėra nurodyta, kuriame tinkle fiksuoti viršįtampiai, ar jie buvo neleistini, nenurodyta nei jų kilimo data, nei laikas, nei priežastis. UAB „PYTO“ netyrė kur kilo šis vartus sugadinęs viršįtampis – atsakovei priklausančiame elektros energijos tinkle iki Ribų akte nustatytos atsakomybės ribos ir/ar ne atsakovei priklausančiame elektros energijos tinkle, tokių aplinkybių nenustatė, jų niekaip (nei faktinėmis aplinkybėmis, nei specialiomis žiniomis) nepagrindė. Konstatuotina, kad duomenų, kokios faktinės aplinkybės ir/ ar specialios žinios lėmė UAB „PYTO“ surašytame akte nurodytą vartų gedimo priežastį – viršįtampį, byloje nėra. Todėl sieti draudėjo patirtą žalą su atsakovės neteisėtais veiksmais nėra jokio pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti, elektros energijos svyravimo fakto buvimą bei dėl to kilusius padarinius tenka ieškovei. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė, ieškinį grįsdama aplinkybe, jog draudėjo vartų gedimo priežastimi buvo įvykio metu atsakovei priklausančiame tinkle buvę elektros energijos svyravimai (viršįtampiai), šiai aplinkybei pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.