Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-375-210/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-17
Bylos Nr.: 2A-375-210/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: UAB „Orsita“
Ieškovas: UAB ,,Saldos prekyba“

Kategorijos

45.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-375-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05082-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 45.3.;116.4.;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Orsita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6224-883/2013 pagal ieškovo UAB ,,Saldos prekyba“ ieškinį atsakovui UAB „Orsita“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Saldos prekyba“ kreipėsi į teismą, dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Orsita“ 20088,80 Lt skolą, 6257,37 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013-07-18 preliminariu sprendimu priteisė ieškovui UAB ,,Saldos prekyba“ iš atsakovo UAB „Orsita“ 20088,80 Lt skolos, 6257,34 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (26346,14 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 395 Lt žyminį mokestį, bei 2117,50 Lt išlaidas advokato pagalbai ir grąžino ieškovui UAB ,,Saldos prekyba“ permokėtą 35 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas UAB „Orsita“ pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, prašė pakeisti preliminarų sprendimą, nustatyti ieškovui ir atsakovui terminą taikos sutarčiai sudaryti ir netenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad šalys derybų būdu buvo aptarę skolos grąžinimo klausimus ir apmokėjimo tvarką. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 4000 Lt skolos ir nesutinka su ieškovo paskaičiuotais 6257,34 Lt delspinigiais, nes jie neprotingai dideli. Mano, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, todėl delspinigiai ieškovui už 180 dienų nuo 20088,80 Lt reikalavimo sumos sudaro 723,19 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. galutiniu sprendimu priėmė ieškovo UAB ,,Saldos prekyba“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 4600 Lt skolos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-18 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė ieškovui UAB ,,Saldos prekyba“ iš atsakovo UAB „Orsita“ 15488,80 Lt skolą, 3128,67 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (18617,47 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 326 Lt žyminį mokestį ir 2964,50 Lt išlaidas advokato pagalbai.

Priteisė iš UAB „Orsita“ valstybei 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Grąžino ieškovui UAB ,,Saldos prekyba“ 86,75 Lt žyminio mokesčio.

Teismui priėmus preliminarų sprendimą, ieškovas reikalavimo dalį įvykdė, ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė, todėl teismas civilinę bylą dalyje dėl 4600 Lt skolos priteisimo nutraukė.

Bylos duomenys teismui patvirtino, kad atsakovas 15488,80 Lt skolos ieškovui iki šiol yra nesumokėjęs. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, numatančius, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, už ieškovo patiektas prekes neatsiskaitė, nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti, savo įsiskolinimą pripažino, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 15488,80 Lt skolą.

Teismo pažymėta, kad atsakovas nesutiko su ieškovo paskaičiuotais 6257,34 Lt delspinigiais teigdamas, kad jie, nors ir numatyti sutarties 5.1 punkte, bet yra neprotingai dideli. Mano, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo turėtų būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir delspinigius priteisti už 180 dienų.

Šalies argumentai

Ieškovas prašydamas priteisti šalių susitartus 0,2 procentų delspinigius nurodė, kad bylos šalys yra verslininkai, kuriems keliami aukštesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, atsakovas pasirašydamas sutartį sutiko su delspinigių dydžiu. Ieškovo veikla susijusi su prekyba, o ne gamyba, todėl savalaikis pirkėjų atsiskaitymas yra itin svarbus, nes pats ieškovas yra atsakingas už griežtą įsipareigojimų vykdymą, todėl 2013-07-10 datai paskaičiuoti 6257,34 Lt delspinigiai turėtų būti priteisti iš atsakovo ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateiktos sutarties nustatyta, kad šalys sutarties 5 punkte numatė, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir uždelsus atsiskaityti, jis ieškovui moka 0,2 procentų dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ginčo atveju sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Iš byloje esančios tiekimo sutarties teismas matė, kad ji šalių pasirašyta 2011-10-11 ir pagal PVM sąskaitas – faktūras atsakovo neatsiskaitymas už prekes prasidėjo tik nuo 2013-01-11. Pagal paskutinę ieškovo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti iki 2013-04-09. Šios aplinkybės teismui patvirtino, kad atsakovo atsiskaitymas su ieškovu sutriko ne nuo sutarties pasirašymo dienos, bet nuo 2013-01-11 ir tęsėsi 4 mėnesius. Atsakovas bandė su ieškovu susitarti dėl skolos išdėstymo bei taikos sutarties sudarymo, o ieškovui nesutikus ir prasidėjus teisminiam procesui dalį skolos ieškovui sumokėjo.

Įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, teismas tenkino atsakovo prašymą ir mažino delspinigių dydį iki 0,1 procentų už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 3128,67 Lt delspinigių.

Teismas priteisė iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (18617,47 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas, teismo posėdžio metu pareiškęs prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, savo prašymo nemotyvavo ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, todėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Orsita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sumažino iki 0,1 proc. dydžio delspinigius ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3128,67 Lt. Laiko, kad jų dydis turi būti mažinimas iki 0,02 proc. ir priteista 723,19 Lt delspinigių. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas suabsoliutino sutarties laisvės principą, o nagrinėdamas CK 6.228 str. pagrindu pareikštą reikalavimą turėjo tirti sutartyje nelygiaverčių viena kitai netesybų sąlygų atsiradimo aplinkybes. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos.

2. Apelianto įsitikinimu, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra žymiai per didelės, kadangi procesiniai dokumentai buvo surašyti šabloniškai, jų apimtis buvo iki trijų lapų, bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, nėra sudėtinga, advokatas taip pat nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, todėl laiko, kad atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą bei vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio. Prašo atsižvelgti į tai, kad šalys ne kartą derino skolos apmokėjimo tvarką ir grafikus, atsakovas įsiskolinimo nevengė, dalį jau yra apmokėjęs, todėl nustačius skolos gražinimo grafiką, t.y. skolą išdėsčius dalimis, atsakovas ir toliau mokės skolą. Šiuo metu visos įsiskolinimo sumos dėl sunkios finansinės padėties padengti negali.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Saldos prekyba“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nors atsakovas su ieškinio reikalavimu dydžiu sutiko, tačiau 15488, 80 Lt skolos ieškovui iki šiol nėra sumokėjęs. Atsakovas matydamas, kad sutartyje yra nurodyta neteisinga palūkanų norma, nuo sutarties pasirašymo dienos 3 metus jos neginčijo. Todėl manydamas, kad tokio 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, turėjo teisę ginčyti teisme reikalaudamas pakeisti sudarytos sutarties 5.1 punktą, nurodytą delspinigių normą iš 0,2 proc. į 0,02 proc., tačiau atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė. Ieškovas reikalaudamas priteisti atitinkamus delspinigius nieko nepažeidė, tik savo reikalavimu bando kompensuoti patirtus įmonės nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo veiksmų. Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl pasirašytos sutarties sąlygos turi būti vykdomos, o nesutinkant su sutarties sąlygomis, jos turi būti keičiamos šalių susitarimų. Ieškovui buvo pateikta apmokėjimui sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir ieškovas išrašytą sąskaitą apmokėjo, nes tik dėl atsakovo veiksmų tokios išlaidos buvo patirtos, todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidos dėl atsakovo išvardintų beverčių motyvų neturėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl delspinigių dydžio

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 str. 1 d., apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 str. 2 d., nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 str., įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 str. 3 d.), bei kitose teisės normose.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 str. 1 d.). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 str., reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, kad delspinigių dydis turi būti mažinimas iki 0,02 proc. ir iš atsakovo ieškovui priteista 723,19 Lt delspinigių suma.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau minėtais kriterijais ir įvertino visus reikšmingus faktorius ir padarė pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos iki 0,1 procento. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Todėl nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas suabsoliutino sutarties laisvės principą Teismas įvertino, kad atsakovas gera valia nevykdė savo prievolių, nors dalį įsiskolinimo padengė, atsiskaitymas su ieškovu užsitęsė 4 mėnesius, bandė tartis dėl taikos sutarties sudarymo ar skolos išdėstymo, tačiau kompromisas nebuvo pasiektas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamų netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną, pažymėdamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas iki minimalaus dydžio. Teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai, kadangi sumažinus netesybas daugiau nei per pusę, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai (CK 6.228 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sumažinti atsakovo atsakomybės dar labiau, nei sumažino pirmosios instancijos teismas.

Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 straipsnis. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę. Normoje nurodoma, kad teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. CK 6.228 str. 1 d. išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 dalyje – reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę šalių nelygybę. Šie pagrindai gali būti taikomi ir mažinant sutartines netesybas, jeigu jomis įtvirtinta esminė šalių nelygybė, o dėl to netesybos yra „aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.).

Apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas CK 6.228 str. pagrindu pareikštą reikalavimą turėjo tirti sutartyje nelygiaverčių viena kitai netesybų sąlygų atsiradimo aplinkybes. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas 0,1 proc. dydžio, pirmosios instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tik sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis – 0,1 proc. yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2012).

Teisėjų kolegija vertindama ginčo metu tarp šalių esamą situaciją pastebi, kad apeliantas iki šio nėra atsikaitęs su ieškovu. Argumentui, kad sunki atsakovo finansinė padėtis įtakoja savalaikį skolos apmokėjimą, pagrįsti, nepateikta jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas manydamas, kad sutarties 5.1 punkte yra nurodyta neteisinga palūkanų norma, nuo sutarties pasirašymo dienos, praėjus 3 metams, nesiekė sutarties punkto pakeitimo, jos neginčijo ir teisme. Naudodamasis sudarytos sutarties sąlygomis, įsipareigojimais, atsakovas vienašališkai savo atliekamais veiksmais darė atitinkamus nuostolius ieškovui, o nemokėdamas įsiskolinimo ieškovui naudojosi, ir šiuo metu naudojasi, jo pinigais. Atsakovo nenurodyta kitų atsiskaitymo delsimo priežasčių, nepasiektas susitarimas dėl taikos sąlygų ar skolos išdėstymo. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą mažinant delspinigius iki 0,02 proc. dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino įstatyminę teisę kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Tokiu būdu, teismas tinkamai įgyvendindamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, sumažindamas iš atsakovo reikalaujamus ieškovui nesumokėtus delspinigius nuo 6257,34 Lt sumos iki 3128,67 Lt, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą ir šalių lygiateisiškumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto įsitikinimu, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra žymiai per didelės, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio.

Išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Remiantis CPK 93 str. 4 d., teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 - 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Apeliantas teismo priteistas iš atsakovo ieškovui 2964,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, laiko per didelėmis, kadangi bylinėjimosi procesiniai dokumentai buvo surašyti šabloniškai, jų apimtis buvo iki trijų lapų, bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, nėra sudėtinga, advokatas taip pat nei viename teismo posėdyje nedalyvavo. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismui patenkinus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pateikti procesiniai dokumentai surašyti netinkamai ar neišsamiai. Antra, kolegijos vertinimu, priteista ieškovo atstovavimo išlaidų suma nustatyta, atsižvelgiant tiek į bylos sudėtingumą ir sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, tiek į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje „Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius už atliktus byloje konkrečius atstovo veiksmus. Trečia, byloje nepaneigta aplinkybė, kad būtent atsakavo nesavalaikis atsiskaitymas sąlygojo ieškovo kreipimąsi į teismą dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Apelianto argumentas, jog CPK 93 str. 4 d. pagrindu teismas paskirstytos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, atmestinas kaip pagrįstas netinkamu minėto straipsnio interpretavimu. CPK 93 str. 4 d. numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtį, jog teismas atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, turi teisę jas mažinti. Nagrinėjamu atveju ieškovo procesinis elgesys yra tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Ieškovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš apelianto nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas KursevičiusDanutė BurbulienėBirutė Simonaitienė