Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės B. K. įmonės „Mamos virtuvė“ atstovei pagal pavedimą advokatei Editai Ivanauskienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvė“ atstovui pagal pavedimą advokatui Rokui Kaireliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės B. K. įmonės „Mamos virtuvė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mamos virtuvė“ dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą, domeno vardą ir prekių ženklą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojami žodžiai „mamos“ ir / ar „virtuvė“; 2) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“; 3) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atšaukti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ paraišką (paraiškos numeris 2016 0325); 4) pripažinti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ (paraiškos numeris 2016 0325) registraciją negaliojančia; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą; 6) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ teismo sprendimo rezoliucinę dalį; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 (šešių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas).Ieškiniu nurodoma, kad ieškovės pavadinimas, susidedantis iš žodžių junginio „Mamos virtuvė“, buvo įregistruotas 2002 m. lapkričio 4 d. Ieškovei nuo 2012 m. spalio 12 d. priklauso domeno vardas „mamosvirtuve.lt“. Ieškovė 2016 m. sausio 20 d. pateikė paraišką žodiniam prekių ženklui „MAMOS VIRTUVĖ“ registruoti. Prašymas dėl atsakovės įregistravimo pateiktas 2015 m. liepos 3 d. Atsakovės vardu 2015 m. rugpjūčio 5 d. registruotas domeno vardas „uabmamosvirtuve.lt“. Atsakovė 2016 m. vasario 7 d. pateikė paraišką kombinuotam prekių ženklui „Mamos Virtuvė“ registruoti. Atsakovės pavadinimas yra tapatus ieškovės anksčiau registruotam pavadinimui. Atsakovei priklausančio domeno vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovės anksčiau registruoto domeno vardą. Be to, ir atsakovės prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą. Taip atsakovė pažeidžia ieškovės teises į pavadinimą, domeno vardą ir prekių ženklą. Be to, atsakovė, naudodama šiuos žymenis, pažeidžia ir sąžiningos konkurencijos principus. Ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl neteisėto pavadinimo, domeno vardo ir prekių ženklo naudojimo, sudaro 1 000 Eur. Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog skiriasi šalių teisinės formos, be to, ieškovės pavadinime yra savininkės vardo pirmoji raidė ir pavardė. Sprendimas įpareigoti pakeisti juridinio asmens pavadinimą gali būti priimtas, jeigu nustatomos tokios aplinkybės: 1) juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs; 2) juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje; 3) tretieji asmenys (paslaugų gavėjai ir tiekėjai) painioja juridinius asmenis; 4) pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas. Šalių pavadinimai yra panašūs, tačiau pavadinimų panašumas savaime nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei taikyti ir ieškiniui tenkinti. Be to, šalys veikia skirtingose rinkose: ieškovė pristato save kaip kaimo turizmo paslaugų teikėją, o atsakovė organizuoja maitinimą ugdymo įstaigoms, pobūviams, šventiniams užsakymams ir išvažiuojamiesiems renginiams. Dar daugiau, atsakovė neturi ir neturėjo tikslo prisidengti ieškovės vardu ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. Ieškovės pavadinimas nėra tiek plačiai žinomas, kad prisidengimas šiuo pavadinimu sukurtų naudą. Atsiliepimu į ieškinį taip pat nurodoma, jog nėra sąlygų prekių ženklo registracijai negaliojančia pripažinti. Ieškovė yra pateikusi paraišką žodiniam prekių ženklui registruoti, atsakovė – kombinuotam prekių ženklui registruoti, kas leidžia aiškiai atskirti vieną ženklą nuo kito ženklo. Šalys veikia skirtinguose verslo sektoriuose. Todėl, atsakovės nuomone, jos pateiktas registruoti prekių ženklas neklaidina ir negali klaidinti visuomenės. Atsakovės domeno vardas atspindi atsakovės pavadinimą. Atsakovei priklauso jos pavadinimas, todėl ji turi teisę registruoti ginčo domeno vardą. Be to, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, jog atsakovės domeno vardo registracija pažeidžia ieškovės teises, negalėtų būtų taikomas ieškovės reikalaujamas teisių gynimo būdas. Vienintelis galimas teisių gynimo būdas – domeno vardo išregistravimas. Atsakovė nepažeidžia ieškovės nurodomų teisių. Be to, ieškovė nepagrindė žalos fakto ir dydžio. Todėl nėra pagrindo ieškovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo tenkinti. Ieškovė dubliku nurodo, jog atsakovės nurodomi argumentai dėl faktinio ir realaus juridinių asmenų pavadinimų supainiojimo, veikimo toje pačioje rinkoje ir draudimo nesąžiningai konkuruoti pažeidimo nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo. Skiriasi šalių teisinės formos, be to, ieškovės pavadinime yra savininkės vardo pirmoji raidė ir pavardė, tačiau taip nėra paneigiamas pavadinimų klaidinantis panašumas. Pati atsakovė nurodo, jog teisinių formų skirtumas neturi lemiamos reikšmės juridinių asmenų pavadinimų klaidinančiam panašumui nustatyti. Atsakovės nurodomi argumentai nepaneigia prekių ženklų klaidinančio panašumo aplinkybės. Sutampa dominuojantis ženklų elementas, ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai panašūs. Ieškovė turi ankstesnes teises, todėl atsakovė neturėjo teisės registruoti ginčo domeno. Tripliku nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo pateikti atsiliepimu į ieškinį. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, prašo teismo nuožiūra priimti sprendimą. Šalys teisme palaikė argumentus, pateiktus procesiniais dokumentais. Atsakovė papildomai atsikirto, jog ieškovė nėra domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ savininkė. Todėl negali kelti klausimo dėl teisės į šį domeno vardą pažeidimo.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl reikalavimo įpareigoti atšaukti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ paraišką atsisakymo

Ieškovė pareiškė, jog atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę atšaukti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ paraišką. Proceso įstatymas numato teisę atsisakyti materialinio subjektinio reikalavimo (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Ieškovei yra žinomos procesinės materialinio subjektinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. Todėl teismas priima reikalavimo atsisakymą ir šio reikalavimo apimtimi nutraukia bylą (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo

Ieškovės pavadinimo, teisei į kurį apginti yra pareikštas ieškinys, pakeitimas registruotas 2002 m. lapkričio 4 d. Ieškovės pavadinimą (B. K. įmonė „Mamos virtuvė“) sudaro bendrinė dalis (B. K. įmonė), nusakanti ieškovės teisinę formą (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), ir tikrinis pavadinimas („Mamos virtuvė“). Atsakovė ir kartu jos pavadinimas yra registruoti 2015 m. liepos 8 d. Atsakovės pavadinimą (UAB „Mamos virtuvė“) sudaro bendrinė dalis (UAB), nusakanti atsakovės teisinę formą (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), ir tikrinė dalis („Mamos virtuvė“). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovės pavadinimą, reikalauja įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą. Tokį teisės į juridinio asmens pavadinimą gynimo būdą numato Civilinio kodekso 2.42 straipsnio 2 dalis. Teisė į pavadinimą ieškovės reikalaujamu būdu ginama, jeigu: 1) juridinio asmens pavadinimas yra panašus į anksčiau registruoto juridinio asmens pavadinimą; 2) juridinių asmenų pavadinimų panašumas yra klaidinantis, tai yra egzistuoja visuomenės suklydimo, siekiant, kaip numato Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 1 dalis, atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito juridinio asmens, galimybė (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atsikirsdama nurodo, jog teisei į pavadinimą ieškovės reikalaujamu būdu apginti yra būtinos dvi papildomos sąlygos – juridinių asmenų veikimo rinkos aspektu sutaptis ir sąžiningos konkurencijos principo pažeidimas. Atsakovės argumentas dėl pastarosios sąlygos privalomumo yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir vartojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia nesąžiningos konkurencijos, o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (Civilinio kodekso 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014). Atsakovės argumentas dėl juridinių asmenų veikimo rinkos aspektu sutapties yra pagrįstas tik tiek, kiek juridinių asmenų veiklų panašumas galėtų turėti įtakos vertinant kitą sąlygą, tai yra visuomenės suklaidinimo galimybę juridinių asmenų pavadinimų kontekste. Kasacinis teismas nurodo, jog didesnis juridinių asmenų veiklų panašumo laipsnis sustiprintų juridinių asmenų panašumo laipsnį ir atvirkščiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015). Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi Nr. 3K-3-208/2009 šioje byloje teismas nesivadovauja, kadangi atsakovo nurodomoje byloje buvo sprendžiami ne tik skirtingų teisinių formų, bet ir netapačius žymenis pavadinimo dalyse, kurios nenusako teisinės formos, turinčių juridinių asmenų ginčas, t.y. skiriasi bylų ratio decidenti.Šalių pavadinimų panašumui įvertinti pagal analogiją, atsižvelgiant į skirtingų santykių ypatumus taikomi Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Ieškovės pavadinimas – B. K. įmonė „Mamos virtuvė“, atsakovės pavadinimas – UAB „Mamos virtuvė“. Sprendimu jau buvo atskleista šalių pavadinimų struktūra (sprendimo 15 punktas). Stiprusis (dominuojantis) šalių pavadinimų elementas – pavadinimų tikrinės dalys, kurios susideda iš tapataus žodžių junginio „Mamos virtuvė“. Kaip nustatyta, skiriasi pavadinimų bendrinės dalys ir kartu šalių teisinės formos. Atsakovė pagrįstai nurodo, jog, sprendžiant klausimą dėl juridinių asmenų, turinčių skirtingas teisines formas, pavadinimų klaidinančio panašumo, teisinė forma, nors ir neturi lemiamos įtakos, vertintina pavadinimo visumos kontekste (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009). Visgi šalių pavadinimų bendrinės dalys, nusakančios šalių teisines formas, netgi atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pavadinimo teisinę formą nusakanti dalis turi tikrinių elementų, yra silpnieji pavadinimų elementai, kurie, visiškai sutampant dominuojantiems elementams, neturi reikšmingos įtakos bendram suvokimo įspūdžiui apie pavadinimus, kaip elementų visumą, susiformuoti. Be to, abi teisinės formos yra skirtos privačių juridinių asmenų, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus, vykdyti verslą ir taip gauti pelną, veiklai įforminti (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 3 dalis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Šalių tikrinių pavadinimų dalių sutaptis ir teisinių formų (plačiąja – interesų tenkinimo – prasme) panašumas gali sudaryti įspūdį, jog ieškovė yra pertvarkyta į atsakovę (Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnis) arba šalys yra kitaip susijusios ir taip klaidinti visuomenę. Be to, šalys vykdo panašias ūkines komercines veiklas, kurios yra susijusios su maitinimo paslaugų teikimu. Dėl to yra dar didesnė tikimybė vien dėl atsakovo pavadinimo klaidingai susieti šalis ir neatskirti jų kaip juridinių asmenų, nepriklausomai nuo atsakovo argumentų, kad maitinimo paslaugos šalių teikiamos skirtingu būdu. Juridinių asmenų pavadinimai labai dažnai naudojami be nuorodos į teisines formas. Dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovė paprastai būtų vadinamos ir įsimenamos tiesiog kaip „įmonė Mamos virtuvė“. Nustatytos aplinkybės – pavadinimų stipriųjų (dominuojančių) elementų tapatumas, šalių teisinių formų (plačiąja – interesų tenkinimo – prasme) ir vykdomų veiklų panašumai – sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalių pavadinimai yra klaidinančiai panašūs. Todėl yra labai reikšminga galimybė suklysti ir neatskirti ieškovės, kaip juridinio asmenį, nuo atsakovės, kaip juridinio asmens. Ieškovės pavadinimas, kuriam apginti yra pareikštas ieškinys, yra registruotas anksčiau, negu buvo registruota atsakovė. Vadinasi, egzistuoja sąlygos pripažinti, jog atsakovė, kurios pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovės pavadinimą, pažeidė ieškovės teisę į pavadinimą. Klaidinimas CK 2.39str.3d. prasme neturi būti suprantamas kaip nustatytas realus (faktinis) suklaidinimas, o kaip suklaidinimo galimybė – tokia ar labai panašia prasme, kokia suklaidinimo galimybė suprantama ir vertinama pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-512/2014). Ieškovė, kaip minėta, reikalauja įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojami žodžiai „mamos“ ir / ar „virtuvė“. Kaip nustatyta, egzistuoja pagrindas ieškovės teisei į pavadinimą tokiu būdu apginti (sprendimo 16-17 punktai). Tačiau atsakovės teisė pasirinkti kitą pavadinimą negali būti apribota labiau, negu reikia pažeistai ieškovės teisei į pavadinimą apginti. Apsauga yra taikoma ieškovės pavadinimui, kaip tokiam, tai yra elementų, sudarančių pavadinimą, visumai, o ne atskiroms (sudėtinėms) pavadinimo dalims. Todėl ieškovės teisė į pavadinimą ginama sprendžiant dėl viso pavadinimo koks yra, o ne dėl jo atskirų dalių. Ribojimo pasirinkti (keičiant pavadinimą) vieną ar kitą žodį, sudarantį ieškovės pavadinimą, nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovės teisę pasirinkti kitą pavadinimą, be to, šioje byloje ieškovės nėra pareikšta ir teismas šioje byloje nenagrinėja argumentų dėl atsakovės pavadinimo atskirų dalių naudojimo kaip ieškovės teisių pažeidimo. Todėl teismas, iš esmės tenkindamas ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą, įpareigoja atsakovę aukščiau nurodytu terminu pakeisti pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojamas žodžių junginys „Mamos virtuvė“.

Dėl teisės į domeno vardą (ir teisės į juridinio asmens pavadinimą) pažeidimo

Ieškovės savininkė yra domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ savininkė. Šis domeno vardas registruotas 2012 m. spalio 12 d. Atsakovė yra domeno vardo „uabmamosvirtuve.lt“ savininkė. Pastarasis domeno vardas registruotas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovė pagrįstai atsikerta, jog ieškovė nėra domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ savininkė. Tačiau šis domeno vardas yra naudojamas ieškovės vykdomai ūkinei komercinei veiklai pristatyti ir reklamuoti. Kitaip tariant, domeno vardas yra naudojamas ieškovės interesais, tai yra kaip ieškovės vykdomos veiklos – verslo – identifikatorius. Vadinasi, ieškovei yra perduota teisė naudoti domeno vardą. Dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra iškelta ginčo. Prekių ženklų įstatymo, kuris mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikomas pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis), 50 straipsnis numato, jog tiek prekių ženklo savininkas, tiek ir kitas prekių ženklo teisėtas naudotojas (licenciatas) turi teisę ginti jiems suteiktas teises. Todėl ieškovė, kaip teisėta domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ naudotoja, priešingai negu nurodo atsakovė, turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginant teisę į domeno vardą. Be to, ieškovė pareikštu ieškiniu gina ir kitą pramoninės nuosavybės objektą – savo pavadinimą. Ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas šioje byloje grindžiamas ir atsakovės registruoto domeno, kurio dalį sudaro žymuo, tapatus ieškovės pavadinimo daliai, naudojimu. Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“ gali būti kvalifikuojamas ir reikalavimu, pareikštu teisei į juridinio asmens pavadinimą apginti.Ginčui dėl atsakovės domeno vardo registracijos teisėtumo spręsti pagal analogiją taikomas Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, „nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 21 straipsnio 1 dalis numato, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalies numatyta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas, pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Reglamento 10 straipsnio 1 dalis numato, jog ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią. „Ankstesnės teisės“, be kita ko, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos (Europos Sąjungos) prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Vadinasi, domeno vardo registracijai neteisėta pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į anksčiau pradėtą saugoti vardą, pavadinimą ar kitą žymenį; 2) savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų arba domeno vardas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Žymenų panašumui įvertinti vėlgi pagal analogiją ir su būtinaisiais pakeitimais taikomi minėti Metodiniai nurodymai. Ieškovės domeno vardo „mamosvirtuve.lt“ (ir ieškovės pavadinimas) naudojimas Reglamento 10 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies prasme yra ankstesnė teisė negu atsakovės domeno vardo „uabmamosvirtuve.lt“ (sprendimo 19 (ir 15) punktas). Ieškovės naudojamas domeno vardas susideda iš žodžių junginio „mamos virtuvė“ ir santrumpos „.lt“. Ieškovės pavadinimo struktūra atskleista sprendimo 15 punktu. Atsakovės domeno vardą sudaro raidžių junginys „uab“, žodžių junginys „mamos virtuvė“ ir aukščiausio lygio domeno vardo - ženklų „.lt“. Stiprieji (dominuojantys) abiejų domenų vardų (ir ieškovės pavadinimo; sprendimo 17 punktas) elementai – žodžių junginys „mamos virtuvė“. Aukščiausio lygio domenas „.lt“ yra bendra abiejų domenų vardų sudedamoji dalis. Raidžių junginys „uab“, kuris, be jau nurodytų elementų, sudaro atsakovės domeno vardą, žymi atsakovės teisinę formą. Pastarieji du („.lt“ ir „uab“) elementai yra silpnieji domenų vardų elementai. Tai yra šie elementai nesukuria domenų vardams išskirtinumo ir neturi reikšmingos įtakos bendram įspūdžiui apie domenų vardus, kaip įvardytų elementų visumą, susiformuoti. Dominuojančių domenų vardų (ir ieškovės pavadinimo) elementų sutaptis sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės domeno vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovės naudojamą domeno vardą (ir ieškovės pavadinimą). Žvelgiant iš trečiojo asmens perspektyvos, egzistuoja reikšminga reali galimybė suklysti, siekiant atskirti, kurio juridinio asmens veiklai – verslui – identifikuoti yra naudojami domenų vardai. Atsakovė atsikerta, jog jos, kaip juridinio asmens, teisė į pavadinimą suteikia teisę registruoti domeno vardą, sutampantį su jos pavadinimu. Juridinis asmuo, registruodamas domeno vardą, sutampantį su jo pavadinimu, Reglamento 10 ir 21 straipsnių prasme būtų laikomas asmeniu, turinčiu teisę į tokį domeno vardą. Tačiau, kaip jau pripažinta, atsakovės pavadinimas yra klaidinančiai panašus į anksčiau registruotą ieškovės pavadinimą. Tokio pavadinimo turėjimas ir naudojimas nesuteikia teisės į ginčo domeno vardą. Teismas, atmesdamas atsakovės atsikirtimą, pripažįsta, jog atsakovė neturi teisės ar teisėto intereso domeno vardo atžvilgiu.Nustatytos aplinkybės – atsakovės domeno vardo klaidinantis panašumas į anksčiau registruotą, ieškovės naudojamą domeno vardą (ir ieškovės pavadinimą) ir teisės / teisėto intereso domeno vardo atžvilgiu neturėjimas – sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės domeno vardo registracija yra neteisėta. Ieškovė įrodinėja ir domeno vardo nesąžiningos registracijos aplinkybę. Ši aplinkybė, nustačius, jog atsakovė neturi teisės / teisėto intereso domeno vardo atžvilgiu, neturi teisinės reikšmės klausimui dėl atsakovės domeno vardo registracijos teisėtumo išspręsti. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovės domeno vardas įregistruotas su teisinės formos trumpiniu („uab“), esant registruotam ieškovės pavadinimui ir domenui, teismo vertinimu, yra pakankama ir patvirtinanti, kad atsakovė žinojo apie anksčiau registruotą ieškovės domeną ir ne atsitiktinai, bet sąmoningai pasirinko į ieškovės klaidinamai panašų domeno pavadinimą, todėl šalių teisių į domenų vardus konfliktas yra ne atsitiktinis, o atsakovės sąmoningai sukurtas. Dėl to konstatuojamas atsakovės nesąžiningumas, kaip viena iš sąlygų pripažįstant ieškovės reikalavimą šia dalimi pagrįstu.Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę perleisti jai domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“. Atsakovė atsikerta, jog nėra numatytas toks teisių gynimo būdas, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Nacionaliniai teisės aktai nenumato tokio teisių gynimo būdo. Tačiau Reglamento 22 straipsnio 11 dalis numato domeno vardo perdavimo ieškovui, šiam pateikus tokį prašymą, galimybę. Kitaip tariant, taikytina teisė numato tokį teisių gynimo būdą, kokį reikalauja taikyti ieškovė. Perdavimą numato ir Kauno technologijos universiteto, administruojančio domeno .lt registravimą, .LT domeno procedūrinis reglamentas, kurio X skirsnis nustato domeno perdavimo ne domeno turėtojo laisva valia techninę-procedūrinę tvarką. Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, tenkinamas ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl įpareigojimo perduoti jai domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“. Byloje nesant ginčo dėl ieškovės teisės naudoti domeno vardą su žymeniu „mamosvirtuve“, teismas netiria ieškovės intereso valdyti tokį domeną pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl prekių ženklo savininko teisių (ir teisės į juridinio asmens pavadinimą) gynimo

Ieškovė yra žodinio prekių ženklo „MAMOS VIRTUVĖ“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (aprūpinimas maistu ir gėrimais bei kita) žymėti, savininkė. Ieškovės prekių ženklas registruotas 2016 m. liepos 28 d. Atsakovė yra kombinuoto prekių ženklo „Mamos Virtuvė“, registruoto 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti, savininkė. Atsakovės prekių ženklas registruotas 2016 m. rugsėjo 14 d. Atsakovės prekių ženklas atrodo taip:

Ieškovė reikalauja pripažinti atsakovės prekių ženklo registraciją negaliojančia. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu ženklas yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) prekių ženklas, teisėms į kurį apginti yra pareikštas reikalavimas dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, yra ankstesnis už ginčijamą prekių ženklą; 2) prekės / paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji ženklai, yra tapačios ir (ar) panašios; 3) lyginamieji ženklai yra klaidinančiai panašūs ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.Ieškovės prekių ženklas registruotas anksčiau negu atsakovės prekių ženklas. Abu prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos) žymėti. Teismas toliau pasisako dėl trečiosios sąlygos prekių ženklo registracijai negaliojančia pripažinti. Trečiajai sąlygai įvertinti taikomi Metodiniai nurodymai. Ieškovės prekių ženklą sudaro žodžių junginys „MAMOS VIRTUVĖ“, kuris yra perteiktas spausdintomis didžiosiomis lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Atsakovės prekių ženklas yra kombinuotas – susideda iš žodinio elemento, kurį sudaro žodžių junginys „Mamos Virtuvė“, ir vaizdinio (grafinio) elemento – automobilio, kuriame yra atvaizduotas ir maisto patiekimą (pateikimą) žymintis simbolis – padėklas su dangčiu. Atsakovės prekių ženklo žodiniam elementui atvaizduoti yra panaudota ruda spalva, grafiniam elementui atvaizduoti yra panaudos šviesiai pilka ir ruda spalvos. Žodžių junginys, sudarantis atsakovės prekių ženklo žodinį elementą, yra perteiktas spausdintomis (pirmosios žodžių raidės yra didžiosios, kitos – mažosios) lotyniškomis raidėmis, išdėstytomis standartiniu šriftu. Stiprusis (dominuojantis) atsakovės prekių ženklo elementas – žodinis elementas. Būtent per šį elementą ir atsiskleidžia ženklo skiriamasis požymis. Vaizdinis ženklo elementas yra silpnasis viso ženklo elementas. Vaizdinis elementas – automobilis, kuriame kartu yra atvaizduotas ir maisto padėklas su dangčiu – yra aprašomojo pobūdžio žymuo, simbolizuojantis maisto pristatymo (pateikimo) paslaugą. Šio elemento įkomponavimas į prekių ženklą nesukuria išskirtinumo visam ženklui ir neturi reikšmingos įtakos bendram suvokimo įspūdžiui susiformuoti. Ieškovės prekių ženklas „MAMOS VIRTUVĖ“ ir atsakovės prekių ženklo žodinis elementas „Mamos Virtuvė“ nėra tapatūs: skiriasi kai kurių raidžių dydžiai, spalvos, kuriomis yra atvaizduotos raidės. Tačiau šie skirtumai yra nežymūs todėl nereikšmingi atliekamam panašumo vertinimui ir kartu nėra pakankami prekių ženklams bendru regimuoju įspūdžiu atskirti. Žvelgiant iš trečiojo asmens – vidutiniškai informuoto vartotojo – perspektyvos, ieškovės prekių ženklo ir atsakovės prekių ženklo dominuojančio elemento sutaptis sudaro galimybę suklysti, siekiant identifikuoti, kurio asmens ir kokioms paslaugoms žymėti yra registruoti lyginamieji prekių ženklai. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog atsakovės prekių ženklas yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą. Vadinasi, egzistuoja sąlygos atsakovės prekių ženklo registracijai negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažinti. Be to, atsakovės prekių ženklas (sprendimo 30 punktas) yra klaidinančiai panašus į anksčiau registruotą ieškovės pavadinimą (sprendimo 17 punktas). Todėl egzistuoja ir alternatyvus pagrindas atsakovės prekių ženklo registracijai negaliojančia pripažinti (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, tenkina ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Ieškovė teigia, jog atsakovė, naudodama žymenį „Mamos virtuvė“, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovė atsikerta, kad ji neturi ir neturėjo tikslo prisidengti ieškovės pavadinimu ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Šios straipsnio dalies pirmasis-septintasis punktai numato veiksmų, kurie laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pavyzdinį (nebaigtinį) sąrašą. Tokiais veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstami savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Sprendimu jau buvo nustatytas atsakovės naudojamo žymens „Mamos virtuvė“ panašumas į kelis ankstesnius pramoninės nuosavybės objektus, tarp jų – ir į ieškovės pavadinimą. Be to, buvo pripažintas klaidinantis žymenų panašumas, kas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme reiškia, jog tokio žymens naudojimas sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su ieškove (per pavadinimo prizmę) ir jos veikla (per domeno vardo ir prekių ženklo prizmę). Ieškovė nėra davusi atsakovei sutikimo žymeniui „Mamos virtuvė“ naudoti. Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog atsakovė, naudodama žymenį „Mamos virtuvė“, atlieka (atliko) nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovės atsikirtimas dėl tikslo pasinaudoti ieškovės reputacija nebuvimo nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant, buvo ar ne atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Ketinimai pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija yra alternatyvioji, bet ne būtinoji sąlyga veiksmams nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažinti.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovė pažeistoms teisėms apginti taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodo, jog tokie nuostoliai patirti, atsakovei neteisėtai naudojant ieškovės pavadinimą, domeno vardą ir prekių ženklą.Materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti egzistuoja trys teisiniai pagrindai – Civilinio kodekso 2.42 straipsnio 2 dalis, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas (ir 51 straipsnis), Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Būtinoji tokio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimo (visais pagrindais) sąlyga – žala (žalos padarymo faktas ir dydis). Ieškovė nepagrindė žalos patyrimo fakto ir kartu dydžio. Todėl teismas atmeta ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, teismo vertinimu, ieškovės teisių pažeidimų pripažinimas ir pažeistų teisių sprendimu jau numatytais būdais apgynimas yra pakankama satisfakcija. Kartu yra atmetamas ir materialinis subjektinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo

Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Šio reikalavimo teisinis pagrindas – Prekių ženklų įstatymo 51¹ straipsnis. Ši teisės norma, be kita ko, numato, jog teismas, priimantis sprendimą dėl Prekių ženklų įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies numatytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Šis (specialusis) pažeistų teisių gynimo būdas gali būti taikomas tik ieškovės teisėms į prekių ženklą apginti. Galima išskirti dvejopus šio teisių gynimo būdo taikymo tikslus: 1) privatiems interesams, tai yra suinteresuoto asmens, reiškiančio tokį reikalavimą, interesams, susijusiems su, kaip nurodo Lietuvos apeliacinis teismas, prekių ženklo reputacijos gynimu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-41/2010; 2011 m. kovo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-90/2011; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-410/2014), užtikrinti; 2) viešiesiems interesams, susijusiems su pažeidimų prevencija ir visuomenės švietimu, užtikrinti (Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/48/EB „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ preambulės 27 punktas). Paraiška ieškovės prekių ženklui registruoti paduota 2016 m. sausio 20 d., prekių ženklas registruotas 2016 m. liepos 28 d. Paraiška atsakovės prekių ženklui registruoti paduota 2016 m. vasario 7 d., prekių ženklas registruotas 2016 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė neįrodė, jog jos prekių ženklas tokiu santykinai trumpu naudojimo laikotarpiu įgijo ar žymuo, sudarantis prekių ženklą, iki paraiškos prekių ženklui registruoti padavimo dienos buvo įgijęs tokią reputaciją, kuriai apsaugoti turėtų būti taikomas šis specifinis ir kartu papildomas pažeistų teisių gynimo būdas. Kartu ieškovė neįrodė, kad atsakovės prekių ženklo registracija ir naudojimas taip sumenkino ieškovės prekių ženklo reputaciją, kad reputacijai atkurti turėtų būti taikomas aptariamas teisių gynimo būdas. Be to, ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kaip teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymo pripažinti atsakovės prekių ženklo registraciją negaliojančia paskelbimas prisidėtų prie pažeidimų prevencijos ir visuomenės švietimo tikslų užtikrinimo. Taip pat nenustatyta, kad ieškovės pareikštas reikalavimas susijęs su jos teisių į visuomenei plačiai žinomų žymenų naudojimą gynimą ir dėl to sprendimo paskelbimas būtų efektyvus būdas ieškovo teisėms ginti. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmeta ieškovės reikalavimą dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo. Teismo vertinimu, ieškovės pažeistoms teisėms į prekių ženklą apginti yra pakankamas sprendimu jau numatytas taikyti teisių gynimo būdas – atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškiniu pareikšti 6 (šeši) materialiniai subjektiniai reikalavimai – 5 (penki) neturtiniai reikalavimai ir 1 (vienas) turtinis reikalavimas. Ieškovė atsisakė vieno neturtinio reikalavimo ir teismas priėmė reikalavimo atsisakymą. Todėl ieškovei grąžinamos trys ketvirtosios žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytąjį reikalavimą, dalys, tai yra 23 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 147 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 3 717,13 Eur išlaidas už advokatės pagalbą. Atsakovė, savo ruožtu, patyrė 1 330 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Be to, patyrė 300 Eur išlaidas už išvados dėl šalių prekių ženklų ir pavadinimų tapatumo tyrimo ir rezultatų parengimą. Išlaidos už išvados parengimą yra realios, šioms išlaidoms pagrįsti yra pateikti atitinkami faktiniai duomenys. Tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos nėra būtinosios išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu, kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidomis. Teismas nepaskirsto šių išlaidų. Sprendimu yra patenkinti trys neturtiniai reikalavimai, atmesti vienas neturtinis ir turtinis reikalavimai. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina ir į reikalavimo atsisakymą, kurį apsprendė atsakovės prekių ženklo įregistravimas (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, laiko, jog patenkinta ieškinio dalis (turint omenyje ir reikalavimo atsisakymą, kuris bylos laimėjimo aspektu vertintinas ieškovės naudai) sudaro 67 procentus, atmesta ieškinio dalis – 33 procentus. Vadinasi, ieškovei priklauso 2 588,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei – 438,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas paskirsto šalims priklausančius bylinėjimosi išlaidų atlyginimus taip: priteisia ieškovei iš atsakovės 2 150,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Mamos virtuvė“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą kitu pavadinimu, kuriame nebūtų naudojamas žodžių junginys „Mamos virtuvė“;

įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Mamos virtuvė“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti B. K. įmonei „Mamos virtuvė“ domeno vardą „uabmamosvirtuve.lt“;

pripažinti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ registraciją (numeris 74217) negaliojančia;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti B. K. įmonės „Mamos virtuvė“ reikalavimo įpareigoti atšaukti prekių ženklo „Mamos Virtuvė“ paraišką atsisakymą ir šio reikalavimo apimtimi nutraukti bylą.

Priteisti B. K. įmonei „Mamos virtuvė“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvė“ 2 150,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti B. K. įmonei „Mamos virtuvė“ žyminio mokesčio dalį, kuri sudaro 23 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.