- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-41/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis Urmas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno fonas“
- Advokatai
- Vilija Viešūnaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-560/2008 pagal ieškovų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis Urmas“ dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo bei kompensacijos sumokėjimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno fonas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau – LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (toliau – AGATA) kreipėsi į teismą, prašydami:
1. priteisti iš atsakovo UAB „Prekybos miestelis Urmas“ ieškovui LATGA-A 130 000 Lt už kūrinių viešą atlikimą ir ieškovui AGATA 130 000 Lt už fonogramų ar jų kopijų viešą paskelbimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos;
2. uždrausti atsakovui savo veikloje prekybos centro „Urmas“ viduje ir/ar prekybos centro teritorijoje lauke naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius, nesudarius sutarties su ieškovu LATGA-A ir/ar nemokant atlyginimo;
3. uždrausti atsakovui savo veikloje prekybos centro „Urmas“ viduje ir/ar prekybos centro teritorijoje lauke naudoti gretutinių teisių objektus – viešai skelbti fonogramas ir/ar jų kopijas, nesudarius sutarties su ieškovu AGATA ir/ar nemokant atlyginimo;
4. priteisti iš atsakovo ieškovams 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas;
5. įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“;
6. priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodo, kad atsakovas savo nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), kur įsikūręs prekybos centras „Urmas“, naudoja muzikinius kūrinius, pažeisdamas autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises. Teisė viešai atlikti kūrinį ir viešai skelbti kūrinį yra autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė. Naudodamas savo veikloje autorių ir gretutinių teisių objektus, atsakovas privalo mokėti atlyginimą už šių objektų naudojimą. Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 70 straipsniu, kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai taip pat privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau atsakovas tokių sutarčių nėra sudaręs. Ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovą, ragindami jį geruoju pasirašyti sutartį dėl kūrinių naudojimo atsakovo veikloje ir už tai mokėti atlyginimą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo. Atsakovas, naudodamas autorių teisių ir gretutinių teisių objektus nesant sutarties ir nemokėdamas už tai atlyginimo, pažeidžia teisės aktų saugomas autorių teises ar gretutines teises. Teigia, kad praktiškai beveik visada pats autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas de facto reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių subjektas praranda dalį jam priklausančių pajamų, gali būti pakenkta jo reputacijai, vardui, o teisių pažeidėjas iš to pasipelno. Ieškovai mano, kad kompensacija už neteisėtą autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą po 130 000 Lt už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, yra teisinga ir protinga bei pagrįsta kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą ir skelbimą tarifais, prekybos plotu, kuriame skamba muzika, neteisėtos veiklos laikotarpiu, daromo teisės pažeidimo pobūdžiu, atsakovo veiksmais, išimtinai komercine veikla bei gaunamomis pajamomis ir kitomis aplinkybėmis. Bendras prekybos centro „Urmas“ plotas sudaro daugiau kaip 60 000 kv. m., todėl atsakovas privalėtų mokėti ieškovui LATGA-A atlyginimą, kurio dydis būtų apie 102 150 Lt per metus, o ieškovui AGATA – apie 60 050 Lt per metus. Pažymi, kad pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją. Atsakovas neteisėtus veiksmus atlieka jau ilgą laiką, žinodamas apie savo pareigą mokėti atlyginimą už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, tačiau ją ignoruodamas. Ieškovai, vadovaudamiesi ATGTĮ 77 straipsniu, prašo teismą įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Prašydami pagal ATGTĮ 85 straipsniu teismo įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“, ieškovai mano, kad tokiu būdu bus išnaudota papildoma pažeistų teisių atstatymo priemonė, o taip pat teismo sprendimas pasitarnaus kaip atgrasinanti ir informacinė priemonė kitiems ūkio subjektams ir visai visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas nustatė, kad pastatai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „SEB VB lizingas“ bei UAB „Univesa“. Pastatas – sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip paaiškino atsakovo atstovas, yra įrengta vietinė radijo stotis, nuosavybės teise priklauso UAB „SEB VB lizingas“. Šias patalpas pagal lizingo (finansinės veiklos) sutartį iš UAB „SEB VB lizingas“ nuomojasi UAB „Univesa“, o iš UAB „Univesa“ šias patalpas nuomojasi UAB „Prekybos miestelis Urmas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Gernoma“). Atsakovas 2005 m. gegužės 17 d. su UAB „Kauno fonas“ sudarė negyvenamųjų patalpų ir įrangos subnuomos sutartį Nr. 07 OF150-10, pagal kurią atsakovas perdavė subnuomininkui laikinai naudotis 13,40 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), 2 aukšte, 215 kab., radijo studijos veiklai vykdyti, bei garsinės sistemos ir aparatinės įrangą pagal pridedamus sąrašus. Tokiu būdu UAB „Kauno fonas“ buvo išnuomota tiek patalpos, tiek įgarsinimo sistema, kad pastaroji ją galėtų eksploatuoti ir rengti laidas. Subnuomos sutarties 3.6 p. subnuomininkas įsipareigojo savo sąskaita ir pastangomis gauti leidimus ir suderinimus vykdomai veiklai iš higienos centro ir kitų tarnybų, o vykdant veiklą nesant leidimų bei privalomų suderinimų, atsakomybę už tai prisiėmė pats subnuomininkas, t. y. UAB „Kauno fonas“. Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatė, kad kūrinius viešai skelbė ne atsakovas, o UAB „Kauno fonas“. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas subnuomojo patalpas UAB „Kauno fonas“ nereiškia, kad ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalies prasme jis galėtų būti priskiriamas prie kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojų. Subnuomininkas pagal subnuomos sutartį neprivalo atsiskaityti subnuomotojui dėl savo vykdomos veiklos, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs kitas sutartis su UAB „Kauno fonas“, kuriomis būtų užsakęs atlikti vienokius ar kitokius muzikos kūrinius per vietinę radijo stotį. Teismas taip pat nurodė, kad, nagrinėjant šią bylą, negali būti vadovaujamasi ieškovų nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotomis taisyklėmis, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, nagrinėjamu atveju atsakovas nesinaudoja jokiomis UAB „Kauno fonas“ suteikiamomis teisėmis į kūrinius, o pats perka iš trečiojo asmens paslaugas – reklamos transliavimą per prekybos centre įrengtą garso skleidimo tinklą. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos įstatymo saugomos minėtos autorių ar gretutinės teisės, jis pats kūrinių viešai neskelbė, tiek autorių teisių, tiek gretutinių teisių objektus naudojo ir viešai skelbė UAB „Kauno fonas“, todėl ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovui UAB „Prekybos miestelis Urmas“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai LATGA-A ir AGATA prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalį atsakovas negali būti laikomas kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotoju, todėl nėra pagrindo reikalauti iš jo atlyginimo už kūrinio viešą atlikimą ir viešą paskelbimą. Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai (Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 2001/29/EB 2001 m. gegužės 22 d.), todėl naudotojo sąvoką autorių ir gretutinių teisių apsaugos kontekste privaloma aiškinti kaip galima plačiau, kad užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų interesus. Bet kuris kūrinių naudojimo tam tikrą asmeninę ar komercinę naudą gaunantis asmuo autorių bei gretutinių teisių prasme yra laikytinas naudotoju. Atsakovu autorių ir gretutinių teisių pažeidimo bylose yra laikomas kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, kuris tam tikru būdu prisideda prie teisės pažeidimo, tai yra ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis teisių pažeidėjas. Autorių ir gretutinių teisių gynimo reikalavimai gali būti pareikšti kiekvienam adekvačiai prisidėjusiam prie pažeidimo, kurių nurodymu ar dėl kurių veiklos kūrinys atliekamas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, patalpų, kuriose įsikūręs prekybos centras „Urmas“, esančių (duomenys neskelbtini), naudotoju yra įregistruotas atsakovas. Tiek minėtose patalpose, tiek lauke nuolat girdėti skambanti muzika. Atsakovas yra pagrindinis naudos, sukuriamos neteisėtai naudojant kūrinius bei gretutinių teisių objektus, gavėju, taigi jis yra ir asmuo, atsakingas už įstatymo saugomų teisių pažeidimą.
2. Trečiajam asmeniui pagal subnuomos sutartį yra perduota tik dalis patalpų bei garsinė sistema ir aparatinė įranga. Garsinė sistema yra susijusi su patalpomis ir funkcionuoja tik patalpų ribose. Subnuomos sutarties tikslas yra muzikos ir reklamos pateikimo patalpose užsakymas ir organizavimas, tai yra atsakovas, siekdamas užtikrinti muzikos sklaidą patalpose, suteikė sąlygas tai daryti profesionalui – UAB „Kauno fonas“, kuris teikia tik techninio pobūdžio paslaugas ir kuris veikia ne kaip radijo stotis. Tokį sutarties tikslą patvirtina ir subnuomos sutarties sąlygos – vieno lito per mėnesį subnuomos kaina, susitarimas nemokamai skelbti prekybos centro „Urmas“ viešąją informaciją, nereklamuoti kitų prekybos centrų, turgaviečių, suderinti nuomininkų norimą skelbti informaciją su reklamos ir marketingo skyriaus darbuotojais. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visiškai kontroliuoja radijo studijos patalpas bei įrangą, o jas subnuomodamas sudaro galimybę daryti teisės pažeidimą.
3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atsakovu bylose dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimų yra ne tik asmenys, faktiškai atlikę pažeidimo veiksmą, bet ir asmenys, prisidėję prie teisę pažeidžiančių veiksmų. Atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys kūrinius. Teismas kūrinio naudotoju yra pripažinęs ne tik kūrinio plagiatorių, bet ir užsakovą, taip pat organizatorių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta naudotojo ir pažeidėjo bei tinkamo atsakovo bylose dėl autorių bei gretutinių teisių pažeidimo samprata turi būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Prekybos miestelis Urmas“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas naudoja autorių teisių ar gretutinių teisių objektus. Kūrinius prekybos centro „Urmas“ teritorijoje viešai skelbia UAB „Kauno fonas“, todėl pastaroji bendrovė ir laikytina naudotoju. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 2001/29/EB 2001 m. gegužės 22 d. nuostatos numato, jog autorių teisių ir gretutinių teisių gynimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, dėl ko naudotojo sąvoka autorių ir gretutinių teisių apsaugos kontekste turi būti grindžiama aukšto lygio apsauga, o naudotojo sąvoka turi būti aiškinama plačiau. Konstitucijoje yra įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, todėl visų asmenų teisės turi būti ginamos vienodai. Be to, iš patalpų subnuomos sutarties matyti, kad atsakovas subnuomojo patalpas ir įrangą, todėl šios sutarties tikslas, priešingai nei nurodė apeliantai, yra subnuoma, o ne muzikos užsakymas. Pagal minėtą sutartį atsakovas negalėjo daryti įtakos trečiojo asmens rengiamų laidų turiniui, nes trečiasis asmuo turėjo su atsakovu derinti tik tą informaciją, kuri nėra susijusi su prekybos centro „Urmas“ nuomininkais bei skelbti prekybos centro „Urmas“ viešą informaciją. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis prekybos centre „Urmas“ nevykdo jokios prekybos, o tik subnuomoja patalpas prekybą vykdantiems asmenims. Atsakovas iš skelbiamų kūrinių jokios naudos neturi, o naudą gauna tik turėdamas galimybę skelbti informaciją. Atsakovas nuomoja tik dalį prekybos centro „Urmas“ patalpų, o kitą dalį nuomoja ar subnuomoja kiti asmenys. Trečiasis asmuo UAB „Kauno fonas“ buvo įsipareigojusi savo sąskaita ir pastangomis gauti visus leidimus ir suderinimus veiklai, todėl sutartis su ieškovais turėjo sudaryti būtent trečiasis asmuo. Be to, ieškovai savo apeliaciniame skunde keičia ieškinio pagrindą, nes pirmosios instancijos teisme savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas naudoja autorių teisių ir gretutinių teisių objektus nesudaręs licencinės sutarties, o apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas prisideda prie kitų asmenų daromų pažeidimų ir dėl to jam kyla atsakomybė. Ieškovai ieškinio pagrindą galėjo keisti tik pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą teismo posėdyje, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su prisidėjimu prie daromo pažeidimo, turi būti nenagrinėjami ir atmetami. Atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Kauno fonas“ leidimus ir suderinimus gauna savo sąskaita. Byloje nebuvo aiškinamasi ir tiriama, ar trečiasis asmuo teisėtai naudojosi autorių ir gretutinių teisių objektais, o pagal teisės aktus atsakovas neturi pareigos tikrinti, ar subnuomotojai laikosi teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Viena iš autorių, atlikėjų fonogramų gamintojų turtinių teisių yra teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) (ATGTĮ 15 str. 1 d., 53 str. 7 ir 8 punktai, 54 str.). Išimtinis autoriaus turtinių teisių pobūdis pasireiškia tuo, kad šios teisės priklauso tik autoriui ir jas įgyvendinti gali tik autorius arba autoriaus pavedimu kiti asmenys arba autoriaus teisių perėmėjas. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai turi teisę gauti atlyginimą už kūrinio panaudojimo būdą (ATGTĮ 15 str. 3 d., 55 str. 1 d.).
ATGTĮ 2 straipsnio 20 dalyje apibūdinta, kas yra kūrinio, gretutinių teisių ir sui generis teisių objekto naudotojas. Tai yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, perduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui. Asmenys, pažeidę ATGTĮ saugomas autorių, gretutinių teisių ir sui generis teises, privalo atsakyti į pareikštus nukentėjusiojo reikalavimus (ATGTĮ 73, 77, 82, 88, 84 str.). Ieškovai atsakovo atsakomybę už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą kildina iš atsakovo veiksmų viešai atliekant ir viešai skelbiant muzikinius kūrinius prekybos centre ,,Urmas“, įsikūrusiame (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad prekybinėse patalpose, prie įėjimų į prekybos sales iš visų prekybos miestelyje sumontuotų garso kolonėlių sklinda muzika, konstatuotos 2006 m. rugsėjo 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 25-27, t. 1). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuojant tuo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, autorių teisių ir gretutinių teisių objektus (muzikinius kūrinius) naudojo tretysis asmuo UAB ,,Kauno fonas“, o ne atsakovas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2005 m. gegužės 17 d. subnuomos sutarties pagrindu subnuomoja trečiajam asmeniui UAB ,,Kauno fonas“ 13,40 kv. m. ploto patalpas (duomenys neskelbtini), radijo studijos veiklai vykdyti bei garsinės sistemos ir aparatinės įrangą (b. l. 89-92, t. 1). Tretysis asmuo UAB ,,Kauno fonas“ yra sudaręs su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra licencinę sutartį dėl teisės naudoti radijo stoties transliacijoms LATGA-A repertuaro kūrinius (b. l. 109-115, t. 1). Pagal šią sutartį tretysis asmuo turi teisę transliuoti kūrinius, priklausančius LATGA-A repertuarui, antžeminio transliavimo būdu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu prekybos centro ,,Urmas“ patalpose ir teritorijoje muzikiniai kūriniai yra skleidžiami laidinio ryšio priemonėmis. Nei tretysis asmuo, nei atsakovas neturi licencinės sutarties dėl muzikinių kūrinių naudojimo. Tretysis asmuo apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad muzikiniai kūriniai yra naudojami (skleidžiami laidinio ryšio priemonėmis) atsakovo iniciatyva. Pagal patalpų ir įrangos subnuomos sutarties sąlygas tretysis asmuo įsipareigojo atsakovui skleisti jo pateiktą informaciją, o veiklai vykdyti gauti reikiamus leidimus. Atsakovo manymu, jis nėra atsakingas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, nes pagal sutarties sąlygas turėjo teisę iš trečiojo asmens reikalauti skelbti viešą informaciją, o kai informacija skelbiama ne prekybos miestelio nuomininkams, reikalauti skelbiamą informaciją suderinti ir, kad tretysis asmuo veiklai vykdyti turėjo gauti visus leidimus.
Nukentėjusysis reikalavimą taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo būdą gali pareikšti kiekvienam asmeniui, padariusiam jo teisių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsakovui UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“. Asmenys, atsakingi už autorių teisių, gretutinių teisių pažeidimus, yra fiziniai ir juridiniai asmenys tiesiogiai pažeidę teises ir tie, kurie prisideda prie teisę pažeidžiančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007).
Atsakovas užsiima patalpų, skirtų vykdyti prekybą, subnuoma. Nuomos sutarties pagrindu valdomose ir prekybinei veiklai subnomuojamose patalpose, kuriose vyksta prekyba, viešai atliekami ir skelbiami muzikiniai kūriniai, atsakovui neturint licencijos dėl kūrinių naudojimo. Atsakovas, trečiajam asmeniui UAB ,,Kauno fonas“ subnuomos sutarties pagrindu suteikęs patalpas radijo studijos veiklai bei garsinės sistemos ir aparatūros įrangą, turėjo elgtis taip, kad jo nuomos pagrindu valdomosiose patalpose, kur tuo pačiu metu gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, būtų išvengta autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų pažeidimų. Minėta, atsakovas teigia, kad jis pagal subnuomos su trečiuoju asmeniu UAB ,,Kauno fonas“ sutartį nėra atsakingas ir ieškovo nurodytus autorinių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus. Su šiais atsakovo argumentais negalima sutikti. Muzikiniai kūriniai viešai atliekami ir viešai skelbiami atsakovo valdomosiose patalpose, kurias jis subnuomoja ir iš subnuomos gauna naudą. Todėl atsakovas, turėjo būti tikras, kad jo valdomose patalpose viešai atliekami ir skelbiami autorių kūriniai yra naudojami teisėtai, nepriklausomai nuo sąlygų, numatytų sutartyje su trečiuoju asmeniu. Atsakovo, kaip patalpų valdytojo, atsargumas ir rūpestingumas, ar teisėtai naudojamasi autorių ir gretutinių teisių objektais, lemia atsakovo kaltę autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo atveju.
ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš asmenų, pažeidusių autorių teises ir gretutinių teisių subjektų teises, vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo nukentėję asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 MGL nustato teismas. Ieškovai prašo priteisti kiekvienam po 1 000 MGL dydžio kompensaciją. Teismas kompensacijos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais ATGTĮ saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Pagal ieškovų paskaičiavimus atsakovas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą turėtų ieškovams per metus mokėti: LATGA – 102 150 Lt , AGATA – 60 050 Lt. Teisėjų kolegija, nustatydama kompetencijos dydį, atsižvelgia į atlyginimo dydį, kurį atsakovas turėtų mokėti ieškovams, jeigu būtų teisėtai naudojęsis autorių gretutinių teisių objektais, į pažeidimo trukmę (pažeidimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas 2006 m. rugsėjo 14 d., ieškinys pareikštas 2007 m. lapkričio 28 d.), į aplinkybę, kad atsakovas į ieškovų 2005 m. lapkričio 15 d. ir 2006 m. balandžio 24 d. raginimus sudaryti licencines sutartis apskritai nereagavo, į aplinkybę, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes nei atsakovas, nei tretysis asmuo neneigia autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimo fakto, sprendžia, kad kompensacija 1 000 MGL dydžio atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir minėto dydžio kompensacijas priteisia iš atsakovo ieškovų naudai iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2007 m. lapkričio 28 d. (ATGTĮ 83 str. 4 d.).
Neteisėtų veiksmų nutraukimas, kaip vienas iš autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių gynimo būdų, numatytas ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šis teisių gynimo būdas gali būti taikomas kartu su žalos atlyginimu. Įpareigojimu nutraukti neteisėtus veiksmus siekiama pašalinti esamą pažeidimą ir užkirsti kelią naujiems teisių pažeidimams, be to, šis teisių gynimo būdas yra taikomas nepriklausomai nuo asmens, atliekančio veiksmus, kaltės. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 dalyje numatytas teisių gynimo būdas uždrausti atlikti veiksmus dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala. Ieškovai, motyvuojant tuo, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, prašo taikyti bendrą teisių gynimo būdą – įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – uždraudžiant atsakovui savo veikloje prekybos centro ,,Urmas“ viduje ir prekybos centro teritorijoje naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius ir viešai skelbti fonogramas ir/ar jų kopijas, nesudarius sutarties su ieškovais ir nemokant atlyginimo. Tačiau rezoliucinėje ieškinio pareiškimo dalyje nurodo tik reikalavimą uždrausti atlikti neteisėtus veiksmus. Paprastai reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus (prevencinis ieškinys) yra reiškiamas, kai yra realus teisės pažeidimo arba žalos atsiradimo pavojus (CK 6.255 str.). Nagrinėjamoje byloje pažeidimas jau yra padarytas ir yra tęstinio pobūdžio.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant užkirsti kelią autorių teisių ir gretutinių teisių tolimesniems pažeidimams, atsakovui taikyti draudimą be sutarčių su ieškovais ir nemokant atlyginimo naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių objektus prekybos centre ,,Urmas“, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, uždraudimas atlikti veiksmus tuo pačiu nutraukia ir neteisėtų veiksmų atlikimą.
Sprendimą dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu (ATGTĮ 85 str.). Teismo sprendimo paskelbimas tai dar vienas teisių gynimo būdas taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovai yra kolektyvinio administravimo asociacijos, kurios dėl atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus (ATGTĮ 86 str.). Ieškovai, kaip turintys įgaliojimus įgyvendinti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises, siekia pašalinti autorių teisę pažeidžiančius veiksmus. Teismo sprendimo paskelbimas informuoja visuomenę apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą ir yra dar viena iš priemonių, užtikrinanti veiksmingesnį autorių teisių gynimą. Todėl ieškovų prašymas paskelbti teismo sprendimą dienraštyje ,,Verslo žinios“ tenkintinas.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.210 str. 2 d. nurodyta, kad kai abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metines palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 7 600 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo šio ieškovo naudai priteisiama 7 600 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 7 600 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo šio ieškovo naudai priteisiama 7 600 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Už advokato pagalbą Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra sumokėjo 5 697,13 Lt, Lietuvos gretutinių teisių asociacija – 5 519,83 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų ieškovų ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tais pačiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovų išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos, ruošiant dviejų ieškovų ieškinio reikalavimus ir juos abu atstovaujant teisme, nepadvigubėjo. Todėl ieškovų naudai priteisiamos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, yra mažinamos ir iš atsakovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros naudai priteisiama 2 848,56 Lt, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos naudai - 2759,91 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 99 str. 2 d.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 27,93 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti. Ieškovų Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieškinį patenkinti.
Priteisti iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ (į. k. 300069152) Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūros naudai (į. k. 110061038) 130 000 Lt kompensaciją už kūrinių viešą atlikimą už laikotarpį iki 2007 m. lapkričio 28 d. Priteisti iš UAB „Prekybos miestelis Urmas“ (į. k. 300069152) Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (į. k. 124690361) naudai 130 000 Lt kompensaciją už fonogramų ir/ar jų kopijų viešą paskelbimą už laikotarpį iki 2007 m. lapkričio 28 d.
Uždrausti UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ prekybos centro ,,Urmas“ ((duomenys neskelbtini)) patalpose ir teritorijoje naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius nesudarius sutarties su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra ir nemokant atlyginimo.
Uždrausti UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ prekybos centro ,,Urmas“ ((duomenys neskelbtini)) patalpose ir prekybos centro teritorijoje naudoti gretutinių teisių objektus – viešai skelbti fonogramas ir/ar jų kopijas, nesudarius sutarties su Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir nemokant atlyginimo.
Įpareigoti UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ savo lėšomis per 15 dienų po teismo sprendimo priėmimo paskelbti informaciją apie Lietuvos apeliacinio teismo priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalį dienraštyje ,,Verslo žinios“.
Priteisti iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ ieškovų Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. gruodžio 3 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūros naudai 7 600 Lt žyminio mokesčio ir 2 848,56 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ Lietuvos gretutinių teisių asociacijos naudai 7 600 litų žyminio mokesčio ir 2 759,91 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“ valstybės naudai 27,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.