Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-410/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-23
Bylos Nr.: 2A-410/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02450-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Restoranų grupė FORTAS“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltvista“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė ,,Volfas Engelman“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Civilinė byla Nr. 2A-410/2014Proceso Nr. 2-55-3-02450-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Restoranų grupė FORTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-560/2013 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltvista“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo (tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Volfas Engelman“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Baltvista“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, prašė uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“ pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo reikmėms (toliau - Nicos klasifikacija; Klasės), priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1000 Lt nuostolių, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje ,,Lietuvos rytas“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1 – 7 b. l., II b. t., 7 – 12 b. l.).

Nurodė, kad ieškovui priklauso grupė prekių ženklų su žodžiu ,,FORTAS“, įskaitant žodinį prekių ženklą ,,FORTAS“ (registracijos Nr. 49415) bei figūrinius prekių ženklus ,,FORTAS“ (fig., registracijos Nr. 36733), ,,FORTAS“ (fig., registracijos Nr. 46089) ir ,,FORTAS PICERIJA RESTORANAS BARAS VILNIUS ALGIRDO G.17 VILNIUS“ (fig., registracijos Nr. 46561), paraiška prekių ženklui ,,FORTAS“ (fig., paraiškos Nr. 96-2067, registracijos Nr. 36733) registruoti paduota 1996 m. rugpjūčio 28 d. Pasak ieškovo, jo prekių ženklai, be kitų, registruoti ir 43 klasės paslaugoms; ieškovas yra Lietuvoje žinomas ir vartotojų atpažįstamas restoranų, barų, kavinių, picerijų savininkas; šiuo metu ieškovui priklauso 5 restoranai ,,FORTAS“ (Vilniuje ir Šiauliuose), 8 lietuviškų patiekalų restoranai ,,FORTO DVARAS“ (Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Panevėžyje) ir restoranas TERRAZZA“ (Vilniuje), pirmasis ieškovo restoranas ,,FORTAS“ įkurtas 1996 m. Vilniuje, Algirdo gatvėje. Ieškovo teigimu, remiantis visuomenės apklausos rezultatais, FORTO restoranus pagal spontaninį paminėjimą žino 23 procentai respondentų ir tai yra antras pagal žinomumą restoranams, kavinėms, barams skirtas prekių ženklas, o pagal primintinį žinomumą šį prekių ženklą žino beveik 90 procentų respondentų; atsakovas yra Kaune, K. Donelaičio g. 65 įsikūrusio klubo ,,Irish pub FORTAS“ savininkas, kuris žodį ,,fortas“ aktyviai naudoja savo veikloje (baro pavadinime, reklaminėje iškaboje ant pastato sienos, ant durų, meniu, internete), tuo pažeisdamas ieškovo teises į prekių ženklus ir sąžiningos konkurencijos principus.

Pažymėjo, kad tiek ieškovo prekių ženkluose, tiek atsakovo naudojamame žymenyje sutampa pagrindinis ir dominuojantis elementas – FORTAS, todėl atsakovo naudojamas žymuo klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus; atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovo prekių ženklų reputacija, tuo pažeisdamas ieškovo kaip prekių ženklų savininko teises, teisėtus interesus bei sąžiningos konkurencijos principus. Be to, paslaugos, kurioms žymėti yra registruoti ieškovo prekių ženklai, yra tapačios paslaugoms, kurioms žymėti naudojamas atsakovo žymuo, todėl egzistuoja vartotojų suklaidinimo tikimybė, kurią patvirtina ir tai, kad pagal paiešką internete ,,FORTAS RESTORANAS“ yra pateikiami tiek ieškovo, tiek atsakovo duomenys ir tai įrodo, kad vartotojams pateikiama klaidinga informacija.

Nurodė, kad ieškovas nuo 1996 m. vykdo veiklą, kurioje naudojamas ginčo žymuo, be to, atsakovo naudojamas žodis ,,fortas“ yra klaidinamai panašus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą, kadangi juose visiškai sutampa žodis ,,fortas“, o atsakovas žinojo apie ilgalaikį, intensyvų ieškovo prekių ženklų naudojimą, ieškovo buvo ne kartą informuotas apie daromą teisių pažeidimą, tačiau atsakovas nenutraukė veiksmų, todėl klaidinamai panašaus žymens naudojimas yra nesąžiningas bei neteisėtas.

Ieškovo teigimu, naudodamas klaidinančiai panašų žymenį, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.42 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą; atsakovui priklausančio klubo lankytojai pagrįstai gali manyti, kad šis klubas yra vienas iš ieškovo valdomų restoranų, tai kenkia ieškovo reputacijai ir geram vardui, o atsakovas naudojasi ieškovo bei jam priklausančių prekių ženklų reputacija, siekdamas galimos finansinės naudos. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gana ilgą laiką neteisėtai naudoja ginčo žymenį, pažeisdamas prekių ženklo savininko teises, teismo sprendimas PŽĮ 51¹ straipsnio pagrindu paskelbtinas visuomenės informavimo priemonėse.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas tyčia atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu ir tokiu būdu padarė žalą, taigi PŽĮ 50, 51 straipsnių bei KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi atlyginti nuostolius; be to, jei atsakovas būtų teisėtai naudojęsis ieškovo prekių ženklais, minimalus mėnesinis mokestis, ieškovo sudaromų franšizės sutarčių pagrindu, būtų 2000 Lt, iš viso už laikotarpį nuo atsakovo veiklos pradžios 2011 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d. – 8000 Lt. Papildomai atsakovas turėtų mokėti vienkartinį 50 000 Lt franšizės mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai naudoja tik ieškovo prekių ženklus ir nesinaudoja atsakovo sukurta verslo sistema, prašė priteisti iš atsakovo 1000 Lt nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Baltvista“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti sutrumpintą 3 mėnesių bei 10 metų ieškinio senaties terminus (I b. t., 100 – 109 b. l., II b. t., 51 – 52 b. l.). Nurodė, kad ieškovo prekių ženklai neatitinka absoliučių PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 6 straipsnio 2 dalyje prekių ženklo registracijai numatytų pagrindų: žodis ,,fortas“ yra bendrinis arba prekybos praktikoje tapęs bendriniu. Teigė, kad atsakovas naudoja stilizuotą logotipą, susidedantį iš grafinių elementų bei trijų žodžių derinio – ,,Irish pub FORTAS“, o iš pareikšto ieškinio nėra žinoma, kuo teises į kurį konkretų ieškovo prekių ženklą pažeidžia atsakovo naudojamas žymuo. Atsakovo teigimu, baras ,,Irish pub FORTAS“ buvo įkurtas 1996 m., veiklą atnaujino 2011 m., tapo gerai žinomu baru, todėl vien bendrinio žodžio ,,fortas“ sutapimas ieškovo juridinio asmens pavadinime ir ieškovo ženkluose negali būti laikomas teisių pažeidimu, nors formaliai sutampa ginčo šalių vykdoma veikla, tačiau atsakovo klubo lankytojų ratas ir veiklos koncepcija skiriasi: ieškovo restoranai ir kavinės priskirtini lietuviškų patiekalų ar greito maisto įstaigoms, tuo tarpu atsakovo klube dažniausiai renkasi baikeriai, skamba roko ir kita sunkioji muzika, organizuojami koncertai, parodos, rengiami sportinio pokerio ar greitųjų šachmatų turnyrai. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė teiginių dėl žalos, daromos ieškovo reputacijai, atsakovui naudojant ginčo žymenį. Atsakovo manymu, ieškovas reikalauja uždrausti atsakovui naudoti ginčo žymenį tik todėl, kad atsakovo klube yra prekiaujama AB ,,Volfas Engelman“ (AB ,,Ragutis“ teisių perėmėjo; I b. t., 155 – 159 b. l.) gaminamu ,,Forto“ alumi, dėl kurio pavadinimo vyksta ginčas tarp ieškovo ir AB ,,Volfas Engelman“. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminus, kadangi, sužinojęs apie atsakovo klubo veiklos atnaujinimą, turėjo kreiptis dėl atsakovo veiklos leidimo bei licencijų, išduotų ,,Irish pub FORTAS“, panaikinimo, be to, nors ieškovo prekių ženklas registruotas 2000 m., į teismą ieškovas kreipėsi tik 2011 m., taigi praleidęs tiek specialųjį, sutrumpintą, tiek ir bendrąjį senaties terminus.

Trečiasis asmuo AB ,,Volfas Engelman“ atsiliepime į ieškinį (I b. t., 185 – 194 b. l., II b. t., 55 – 67 b. l.) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Trečiojo asmens teigimu, atsakovo naudojamas žymuo dėl jame esančių papildomų žodžių bei grafinių elementų, vizualiai, fonetiškai ir semantiškai skiriasi nuo ieškovo prekių ženklų, todėl nėra panašus į ieškovo prekių ženklus, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Be to, uždraudus atsakovui naudoti žymenį ,,fortas“ savo veikloje, būtų neteisėtai uždrausta atsakovui prekiauti alumi, pažymėtu AB ,,Volfas Engelman“ prekių ženklais su žodžiu ,,fortas“; reikalavimas uždrausti naudoti žymenį komercinėje veikloje neatitinka PŽĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalių, numatančių baigtinį veiksmų sąrašą, reikalavimų.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Baltvista“ priešieškiniu, pareikšt apygardos teisme (II b. t., 70 – 76 b. l.), prašė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų bei 6 straipsnio 2 dalies pagrindais pripažinti negaliojančiomis ieškovo prekių ženklų ,,FORTAS“ (fig., registracijos Nr. 36733), ,,FORTAS“ (fig., registracijos Nr. 46089), ,,FORTAS PICERIJA RESTORANAS BARAS VILNIUS ALGIRDO G.17 VILNIUS“ (fig., registracijos Nr. 46561) ir ,,FORTAS“ (registracijos Nr. 49415) registracijas bei atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą.

Ieškovas UAB ,,Restoranų grupė FORTAS“ prašė atmesti priešieškinį bei įtraukti į bylą Valstybinį patentų biurą trečiuoju asmeniu (II b. t., 88 – 93 b. l., 109 – 110 b. l.).

Trečiasis asmuo AB ,,Volfas Engelman“ dėl atsakovo priešieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra (II b. t., 104 – 105 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (II b. t., 125 – 126 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ieškinį bei atsakovo UAB ,,Baltvista“ priešieškinį, priteisė iš šalių valstybei po 42,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (III b. t., 34 – 44 b. l.).

Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl senaties taikymo, nurodė, kad prekių ženklo savininkas išimtines teises uždrausti kitiems asmenims naudoti žymenį, kai toks naudojimas įstatymo pripažįstamas neteisėtu, turi visą prekių ženklo registracijos galiojimo laikotarpį (PŽĮ 3 str. 1 d., 38 str., CK 1.126 str. 5 d.).

Pasak teismo, sprendžiant dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo bei uždraudimo kitam asmeniui naudoti tapatų žymenį bei tuo pagrindu vertinant, ar atsakovo naudojamas žymuo ,,fortas“ ir ieškovo prekių ženklai yra panašūs, būtina atsižvelgti į atsakovo naudojamo žymens, kuriame naudojamas žodinis elementas ,,fortas“, visumą, o ne tik atskiro žodinio žymens elemento ir ieškovo prekių ženklų panašumą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklų ir atsakovo naudojamo žymens su elementu ,,fortas“ palyginimas leidžia konstatuoti jų panašumą, nes juose pasikartoja žodis ,,fortas“, šis žodis lyginamuosiuose ženkluose nėra pagrindinis ir dominuojantis, kadangi šis sutampantis žodis ieškovo prekių ženkluose ir atsakovo naudojamame žymenyje yra užrašytas skirtingais šriftais, skirtingo dydžio raidėmis bei skirtingomis spalvomis, grafiniai elementai taip pat skiriasi, o papildomi žodžiai ,,Irish pub“ atsakovo naudojamame žymenyje suteikia atsakovo naudojamam žymeniui papildomą semantinę reikšmę bei papildomus vizualius ir fonetinius skirtumus, lyginant su ieškovo prekių ženklais.

Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo veikla, žymima lyginamaisiais prekių ženklais ir žymeniu, yra skirta skirtingoms vartotojų kategorijoms: ieškovo prekių ženklai naudojami kasdienių ar verslo susitikimų restoranams žymėti, o atsakovo žymuo – kavinei - naktiniam alaus barui.

Teismas nurodė, kad į bylą pateiktoje ekspertės M. K. išvadoje teigiama jog, vertinant lyginamuosius prekių ženklus ir žymenį kaip grafinių elementų visumą, jie yra skirtingi, o suklaidinimo tikimybė gali būti konstatuojama tik vertinant žodinį elementą atskirai, tačiau atskiro žodinio elemento dalies išskyrimas iš žymens gali dirbtinai sustiprinti arba sumažinti lyginamų prekių ženklų ir žymens panašumo laipsnį. Teismas ekspertės išvadą dėl suklaidinimo tikimybės laikė abejotina ir sprendė, kad dėl reikšmingų vizualių, fonetinių ir semantinių skirtumų nėra pagrindo žodį ,,fortas“ laikyti pagrindiniu, dominuojančiu ir lemiančiu tokį lyginamų prekių ženklų ir žymens panašumą, kuris leistų konstatuoti visuomenės suklaidinimo tikimybę. Nurodė, kad ieškovo pateikta visuomenės nuomonės apklausa nepaneigia šios išvados, nes apklausti tik Vilniaus gyventojai, tuo tarpu atsakovas veiklą vykdo ir žymenį naudoja Kaune, be to, apklausoje nenurodyti klaidinimo atvejai; taigi apklausa gali būti reikšminga, sprendžiant apie ieškovo naudojamo žymens žinomumo laipsnį, tačiau neturi įrodomosios vertės, sprendžiant dėl vartotojų suklaidinimo tikimybės, jos nepatvirtina ir ieškovo argumentai dėl paieškos internete, nes jai atlikti naudotas žodis ,,fortas“, dėl nurodytų teismo išvadų nelaikytinas pagrindinių lyginamų prekių ženklų ir žymens elementu, bei neįrodo vartotojų suklaidinimo galimybės. Teismas sprendė, kad atmetamas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui naudoti žodį ,,fortas“ komercinėje veikloje.

Be to, teismas nurodė, kad ieškovo juridinio asmens pavadinime ,,Restoranų grupė FORTAS“ ir atsakovo kavinės pavadinime ,,Irish pub Fortas“ sutampa tik vienas iš trijų žodžių, atsakovo naudojamas žymuo turi vaizdinį savitumą, žodis ,,fortas“ jame nelaikytinas pagrindiniu ir dominuojančiu, bylos duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti siekio pasinaudoti ieškovo reputacija. Teismo teigimu, nenustačius visuomenės suklaidinimo galimybės dėl ieškovo juridinio asmens pavadinimo ir atsakovo naudojamo žymens panašumo bei nenustačius savanaudiškų atsakovo tikslų, naudojant žymenyje tapatų bendrinį žodį ,,fortas“, atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti žymens ,,fortas“ naudojimą prieštaraujančiu CK 2.42 straipsnio 1 daliai; be to, nenustačius visuomenės klaidinimo bei nesąžiningo ieškovo reputacijos pasinaudojimo faktų, nėra pagrindo konstatuoti ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei taikyti KĮ 16 straipsnyje numatytus teisių gynimo būdus; juolab kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl naudojimosi ieškovo reputacija ir kenkimo jai.

Teismas nurodė, kad netenkinus ieškovo reikalavimų, nėra pagrindo spręsti žalos ieškovui atlyginimo klausimo.

Teismas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovo prekių ženklų ,,FORTAS“ (fig., registracija Nr. 36733), ,,FORTAS“ (fig., registracija Nr. 46089), ,,FORTAS PICERIJA RESTORANAS BARAS VILNIUS ALGIRDO G.17 VILNIUS“ (fig., registracija Nr. 46561) ir ,,FORTAS“ (registracija Nr. 49415) registracijas negaliojančiomis dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 11 punktuose numatytų absoliučių prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindų bei dėl klaidinamo panašumo į ženklą, pripažintą plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad priešieškinys netenkinamas nei vienu iš šių pagrindų; byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog ,,žodis ,,fortas“ būtų tapęs bendriniu konkrečioms restoranų, kavinių, viešbučių paslaugoms žymėti ar apibūdintų šių paslaugų charakteristikas; nėra pagrindo pripažinti, jog žodis ,,fortas“ yra vietovardis, todėl jis negali būti laikomas geografine ar kilmės vietos nuoroda ir nepripažintinas klaidinančiu visuomenę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo naudojamas žymuo teismo tvarka būtų pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio reikalavimo taip pat nereiškė ir nėra sprendžiamas klausimas dėl žymenų skiriamojo požymio įgijimo, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bei taikyti ir PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį, o netenkinus priešieškinio reikalavimų, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovo ieškinį (III b. t., 47 – 55 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad žodis ,,fortas“ atsakovo naudojamame žymenyje negali būti laikomas pagrindiniu ir dominuojančiu bei nelemia ieškovo prekių ženklų bei atsakovo naudojamo žymens klaidinamo panašumo;Teismas nevertino, kad atsakovas žodį ,,fortas“ savo veikloje naudoja įvairiose kompozicijose – ne tik kartu su skirtingais grafiniais elementais, bet ir vieną žodį iškaboje;Teismas prieštaringai vertino eksperto išvadą dėl lyginamųjų ženklų panašumo, iškraipydamas jos esmę bei galutines išvadas;Teismas nepagrįstai atmetė visuomenės nuomonės apklausą kaip netinkamą įrodymą, kadangi Vilniaus gyventojai lankosi ir Kaune bei šiame mieste esančiose maitinimo įstaigose;Teismas klaidingai sprendė, kad ieškovas neįrodė suklaidinimo tikimybės, kadangi suklaidinimo tikimybė yra ne faktinio supainiojimo konstatavimas, o teorinės tikimybės vertinimas;Teismas nepagrįstai sprendė, kad, nenustačius ieškovo juridinio asmens pavadinimo ir atsakovo naudojamo žymens panašumo, netenkintinas ir ieškinio reikalavimas pripažinti, jog atsakovas ginčo žymenį naudoja neteisėtai;Teismas, konstatavęs, kad atsakovo naudojamas žymuo nėra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus, nepagrįstai netaikė ir KĮ 15 ir 16 straipsnių dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo;Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus dėl bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsiradusių naujų atsakovo žymens naudojimo pavyzdžių, todėl šie įrodymai teikiami kartu su apeliaciniu skundu ir prašoma juos prijungti prie bylos

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Baltvista“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti (III b. t., 46 – 47 b. l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog atsakovo naudojamas žymuo nėra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus. Atsakovo teigimu, Kaune kavinė-klubas pavadinimu ,,Fortas“ veikia nuo 1996 m., o ieškovo restoranai tuo metu dar nebuvo atidaryti, be to, skiriasi ginčo šalių vykdomos veiklos pobūdis, todėl vartotojai nesuklys, rinkdamiesi tarp ginčo šalių valdomų maitinimo įstaigų.

Trečiasis asmuo AB ,,Volfas Engelman“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (III b. t., 42 – 45 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl naujų įrodymų

Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti įrodymus dėl naujų atsakovo naudojamo žymens pavyzdžių, nurodęs, kad šie įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė juos priimti (III b. t., 57 – 59 b. l.).

Bylos duomenimis, ieškovas jo apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus (III b. t., 57 – 59 b. l.) teikė pirmosios instancijos teismui su 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymu (II b. t., 130 – 132 b. l.), išsakydamas prašymą dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos ir 2012 m. rugsėjo 28 d. apygardos teismo posėdžio metu, o apygardos teismas išsprendė šį prašymą protokoline nutartimi, prijungdamas šiuos įrodymus prie bylos (II b. t., 151 – 157 b. l.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliacinės instancijos teisme pakartotinai priimti įrodymus, kurie jau buvo prijungti prie bylos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodyto atsisakytina priimti ieškovo apeliaciniam teismui pateiktus įrodymus, kurie jau yra pridėti nagrinėjamoje byloje (CPK 314 str.; II b. t., 130 – 132 b. l., 151 – 157 b. l.).

Dėl uždraudimo naudoti žymenį komercinėje veikloje

Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

CK 2.42 straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis, o 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, be kitų reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žodį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“ grindė CK 2.42 straipsnio 1 dalies pagrindu, remdamasis teise į juridinio asmens pavadinimą, bei PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, remdamasis keturiomis jam priklausančiomis prekių ženklų registracijomis: ,,FORTAS“ (fig., registracija Nr. 36733, paraiškos padavimo data 1996 m. rugpjūčio 28 d., ženklas registruotas 42 klasės paslaugoms ,,restoranai, kavinės, viešbučiai“); ,,FORTAS“ (fig., registracija Nr. 46089, paraiškos padavimo data 2002 m. balandžio 12 d., be kitų, ženklas registruotas 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“); ,,FORTAS PICERIJA RESTORANAS BARAS VILNIUS ALGIRDO G.17 VILNIUS“ (fig., registracija Nr. 46561, paraiškos padavimo data 2002 m. balandžio 12 d., be kitų, ženklas registruotas 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“); ,,FORTAS“ (registracija Nr. 49415, paraiškos padavimo data 2003 m. rugsėjo 12 d., be kitų, ženklas registruotas 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“).

Nustatyta, kad atsakovas žodį ,,fortas“ savo veikloje naudoja klubo ,,Irish pub Fortas“, veikiančio adresu Kaunas, K. Donelaičio g. 65, pavadinime, reklaminėje iškaboje, ant įėjimo į klubą durų, meniu apipavidalinime bei reklamoje internete (I b. t., 43 – 65 b. l.).

Apygardos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žodį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“, pareikšto CK 2.42 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ieškovas neįrodė šio reikalavimo ieškinyje pareikštu pagrindu. Juolab kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, nuo kada ieškovas įgijo teises į juridinio asmens pavadinimą, bei juridinio asmens pavadinimo registraciją patvirtinančių duomenų; tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje būtina lyginamus žymenis vertinti ne kaip atskirus elementus (žodis ,,fortas“, grafiniai lyginamųjų žymenų elementai), bet sistemiškai kaip visumą, t. y. aukščiau nurodytus ieškovo prekių ženklus ir atsakovo naudojamą grafinį žymenį ,,Irish pub Fortas“. Toks vertinimas būtų reikalingas, jei būtų nagrinėjamas reikalavimas uždrausti naudoti visą žymenį, sudarytą iš žodinių bei grafinių elementų derinio, tačiau, sprendžiant dėl pagrįstumo ieškovo pareikšto reikalavimo dėl uždraudimo naudoti atsakovo komercinėje veikloje žodį ,,fortas“, o ne visą atsakovo naudojamą žymenį, vertintina, ar ieškovas turi teisę jam priklausančių prekių ženklų registracijų pagrindu drausti kitiems asmenims jų komercinėje veikloje naudoti žodį ,,fortas“.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad ieškovas ginče remiasi keturiomis prekių ženklų registracijomis, visose jų pasikartoja žodis ,,Fortas“, trijuose ženkluose šis žodis užrašytas skirtingu šriftu, su skirtingais grafiniais elementais, tačiau ieškovui priklauso ir žodinis prekių ženklas ,,FORTAS“ (reg. Nr. 49415), išimtines teises į kurį ieškovas įgijo nuo 2003 m. rugsėjo 12 d.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nurodo ginčo žymenį pradėjęs naudoti nuo 2011 m. gegužės 7 d., dėl to laikytina, kad ieškovui priklauso pirmumo teisė į žymenį ,,fortas“ žymėti restoranų, kavinių, viešbučių paslaugoms (pirmoji ieškovo paraiška buvo paduota 1996 m. rugpjūčio 28 d. registruoti prekių ženklui ,,FORTAS“ (fig., reg. Nr. 36733; I b. t., 9 – 15 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, kad žymuo ,,fortas“ buvo naudojamas Kaune nuo 1996 m. kavinei žymėti, kadangi ne atsakovas naudojo pavadinimą ,,Fortas“ ir vykdė nurodomos kavinės veiklą, o ieškovo prekių ženklų registracijos, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovui, nėra nuginčytos ir galioja, prekių ženklai įregistruoti paslaugoms, tapačioms atsakovo vykdomai veiklai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pasakyto apygardos teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikydamas ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklų savininkų teisių gynimą PŽĮ ir KĮ pagrindu, ir be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“ ieškinyje pareikštais PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais. Todėl pakeistinas apygardos teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas nurodytas ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ aukščiau nurodytoms 43 klasės paslaugoms, patenkinant šį ieškovo reikalavimą PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo ir teismo sprendimo paskelbimo

Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo atmetęs ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui naudoti žymenį ,,fortas“ komercinėje veikloje 43 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“, nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo spręsti žalos ieškovui atlyginimo klausimo bei nesprendė dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą paskelbti teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“ ženklų registravimo reikmėms, išnagrinėtini ir ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei teismo sprendimo paskelbimo, dėl kurių paduotas ir apeliacinis skundas.

PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

PŽĮ 51 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos atlyginimą. Pagal PŽĮ 51 straipsnio 1 dalį, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir PŽĮ, o pagal PŽĮ 51 straipsnio 2 dalį, nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. PŽĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatomis, PŽĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su, be kitų reikalavimų, ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendrais žalos atlyginimo principais. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis; tai gali būti nukentėjusiojo turėtos išlaidos, t. y. tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos. Vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-66/2005).

Nors ieškovas ieškinyje nenurodė, kuria PŽĮ 51 straipsnio nuostata grindžia savo reikalavimą, tačiau pagal procesinių dokumentų motyvus matyti, kad ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia PŽĮ 51 straipsnio 3 dalimi, be to, šį reikalavimą jis grindė ir KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Bylos duomenimis, atsakovas ginčo žymenį naudoja nuo 2011 m. gegužės 7 d., ieškovas su pretenzija dėl žodžio ,,fortas“ naudojimo nutraukimo į atsakovą kreipėsi 2011 m. gegužės 24 d., o 2011 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I b. t., 1 – 7, 66 – 68, 100 - 109 b. l.). Nors ieškovas teigia, kad atsakovas tyčia atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, tokiu būdu padarė žalą ir privalo atlyginti nuostolius už laikotarpį nuo žymens naudojimo pradžios 2011 m. gegužės 7 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos 2011 m. rugsėjo 5 d., t. y. už 4 mėnesius, o, nustatydamas prašomų priteisti nuostolių dydį, ieškovas remiasi 2007 m. franšizės sutartimi, tačiau šis įrodymas nėra pakankamas pagrįsti jo teiginius dėl žalos, patirtos dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškinyje nurodytu pagrindu (CPK 178 str.; PŽĮ 51 str. 3 d., KĮ 16 str. 1 d. 2 p.).

Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovas tyčia pažeidė ieškovo teises, be to, byloje pateikta franšizės sutartis, kuria remdamasis ieškovas įrodinėja patirtus nuostolius, sudaryta 2007 m. balandžio 25 d. tarp ieškovo ir UAB ,,Dzūkijos Arnika“ dėl dviejų ieškovo prekių ženklų ir rinkodaros sistemos (II b. t., 17 – 21 b. l.), nagrinėjamu atveju negali būti pakankama padaryti išvadai dėl žalos, susijusios su ieškovo nurodytais nuostoliais; juolab kad nėra įrodymų apie ieškovo taikomą franšizės mokestį atsakovo ginčo žymens naudojimo laikotarpiu iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu (nuo 2011 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d.) arba pagrįstų argumentų dėl ieškovo nuostolių dydžio skaičiavimo pagal kitą nei atsakovo ginčo žymens naudojimo laikotarpiu ieškovo taikytą franšizės mokestį; tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Be to, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo dienraštyje ,,Lietuvos rytas“.

PŽĮ 51¹ straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl PŽĮ nustatytų teisių pažeidimo PŽĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismo sprendimo paskelbimas tai dar vienas teisių gynimo būdas, taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais; teismo sprendimo paskelbimas informuoja visuomenę apie teisių pažeidimą ir yra dar viena iš priemonių, užtikrinanti veiksmingesnį teisių gynimą. <...> Teismo sprendimo paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse yra svarbus ieškovui dėl jo reputacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-41/2010, 2011 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-90/2011).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neįrodžius, jog atsakovo veiksmai pasireiškė tyčia, jog jais ketinta pakenkti ar buvo pakenkta ieškovo reputacijai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ginčo žymuo iki ieškinio padavimo buvo naudojamas tik 4 mėnesius vienos konkrečios kavinės veiklai žymėti, netenkinamas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo paskelbimo dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ (PŽĮ 51¹ str.; CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies aukščiau nurodyti būdu (panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ nurodytoms 43 klasės paslaugoms ir patenkinant šį reikalavimą), perskirstytinos ir bylos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Apygardos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį, priteisė valstybei iš šalių lygiomis dalimis – po 42,90 Lt - išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, netenkindamas šalių prašymų dėl kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina dalis ieškovo pirmoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 170 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (I b. t., 8 b. l.) ir 7926,77 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (III b. t., 6 l.).

Pagal CPK 98 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.2 punktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir protinga nustatyti 5 000 Lt ieškovo išlaidų dydį, reikalingą apmokėti advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Tačiau, turint omenyje, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas aukščiau nurodyti būdu, patenkinat vieną (esminį) ieškovo reikalavimą, bei atsižvelgiant į tai, kad atmestas atsakovo priešieškinis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir dalis žyminio mokesčio už ieškinio padavimą – 142 Lt; be to, perskirstytinos ir valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiant valstybei iš ieškovo 20 Lt, o iš atsakovo – 65, 80 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str., Rekomendacijų 2, 8.2 p.).

Be to, patenkinus dalį apeliacinio skundo reikalavimų aukščiau nurodytu būdu, ieškovui atlygintina dalis apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 358 Lt žyminio mokesčio (III b. t., 56 b. l.) ir 2 631,75 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (III b. t., 51 b. l.)

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu bei Rekomendacijų 8.10 punktu, teisinga ir protinga nustatyti 2 000 Lt ieškovo išlaidų dydį, reikalingą apmokėti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., Rekomendacijų 2, 8.10 p.). Tačiau, turint omenyje, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinant dalies ieškinio reikalavimų, nurodyta išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sumažintina iki 1300 Lt, priteistina žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą dalis – iki 142 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str., Rekomendacijų 2, 8.10 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Restoranų grupė FORTAS“ ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltvista“ (juridinio asmens kodas 302430441) komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo reikmėms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“ ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovui komercinėje veikloje naudoti žymenį ,,fortas“ 43 klasės paslaugoms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo reikmėms ,,maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltvista“ (juridinio asmens kodas 302430441) ieškovo UAB ,,Restoranų grupė FORTAS“ (juridinio asmens kodas 122639457) naudai 142 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt du litai) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) išlaidų advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir valstybei 65, 80 Lt (šešiasdešimt penkis litus 80 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Restoranų grupė FORTAS“ valstybės naudai 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltvista“ ieškovo UAB ,,Restoranų grupė FORTAS“ naudai 142 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt du litai) žyminio mokesčio ir 1 300 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai litų) išlaidų, turėtų apmokėti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas