Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. Š., institucijos teikiančios išvadą atstovei E. B., nedalyvaujant atsakovei R. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei R. E. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-19 civilinėje byloje Nr. 2-270-776/2014 teismo sprendimu priteisė iš atsakovės R. E. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 1 MGL (130 Lt). Šiuo metu MGL dydis vadinamas Baziniu socialinės išmokos dydžiu (BSI) bei nuo 2021-01-01 siekia 40 Eur. Ieškovas akcentavo, kad vaikams yra reikalinga didesnė suma nei yra priteista. Ieškovas pažymėjo, kad per tą laiką keitėsi šalies ekonominė situacija, didėjo MMA, didėjo kainos, taip pat augant vaikams didėjo ir jų poreikiai - per pastaruosius septynerius metus būtinos išlaidos vaikų poreikių tenkinimui išaugo keleriopai ne tik dėl pakilusių kainų, bet ir dėl vaikų amžiaus, kuris įtakoja jų poreikius išmaniosioms technologijoms įsigyti, mokslų ir laisvalaikio praleidimo, kurių, deja, ne visada ieškovas išgali patenkinti.

Vaikų poreikiams pagrįsti ieškovas pateikė vaikų poreikių apskaičiavimo suvestinę, kurioje nurodė pinigų sumas, reikalingas vaikų maitinimui, rūbams, buities ir higienos priemonėms, jų lavinimui ir ugdymui.

Atsakovė R. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ar kokia nors kita forma savo pozicijos į jai pareikštą ieškinį neišreiškė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje buvo apklausta šalių duktė K. Š., kuri paaiškino apie savo ir brolių buitines bei gyvenimo sąlygas, apie vaikų poreikius. K. Š. nurodė pozityvius tėvo ir vaikų santykius ir tėvo pastangas aprūpinti vaikus patenkinant jų interesus, tačiau akcentavo ir tai, kad tėvas vienas visų vaikų poreikių negalintis patenkinti. Tėvas vaikus aprūpina kasdienėmis priemonėmis, maistu, tačiau reikalingos ir didesnės išlaidos – reikalinga atlikti brolių E. ir M. kambario remontą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys iš esmės turėtų būti tenkinamas, tačiau vertinant atsakovės turtinę padėtį, vertinant jos kitus turimus išlaikytinius, neturėtų būti priteista ieškovo prašoma suma. Suma turėtų būti mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas V. Š. ir atsakovė R. E. yra susilaukę trijų vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-270-776/2014, buvo nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei R. E. jos nepilnamečių vaikų – K. Š., E. Š., M. Š. ir J. Š. atžvilgiu. Taip pat teismo sprendimu nuspręsta laikinai apriboti tėvo valdžią ir šios bylos ieškovui V. Š. jo nepilnamečių vaikų K. Š., E. Š. ir M. Š. atžvilgiu nustatant dviejų metų apribojimo terminą. Vaikams nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta.

2020 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-245-1119/2020, nuspręsta panaikinti atsakovui V. Š. taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų K. Š., E. Š. ir M. Š. atžvilgiu bei nuo 2020-06-26 grąžinti nepilnamečius vaikus K. Š., E. Š. ir M. Š. atsakovui V. Š. jų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatant pas atsakovą V. Š. jo gyvenamojoje vietoje. Vaikus grąžinus tėvui, vaikams skirtų lėšų tvarkytoju paskirtas V. Š..

Minėtu 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės R. E. buvo priteistas išlaikymas vaikams nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki kiekvieno jų pilnametystės kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 1 MGL - 130,00 Lt.

Atsakovės sūnaus J. Š. globa nepanaikinta, atsakovė sūnaus pati neaugina, jis auginamas globėjo.

Atsakovė be minėtų keturių vaikų K. Š., E. Š., M. Š. ir J. Š. yra susilaukusi dar trijų vaikų; viso atsakovė turinti septynis vaikus (87 b.l.)¹. K. Š., E. Š. ir M. Š. yra auginami vaikų tėvo (ieškovo šioje byloje), o J. Š. yra globojamas. Atsakovė auginanti tris jauniausius savo vaikus. Atsakovė yra draudžiama valstybės lėšomis, nes yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Atsakovė jokių pajamų iš darbo santykių neturi (80 b.l.). Atsakovės pajamas sudaro socialinio pobūdžio išmokos: socialinė pašalpa – 102,14 Eur; piniginė parama socialiai remtiniems asmenims – 512 Eur ir 16,12 Eur, išmokos vaikams (85, 85 b.l.). Atsakovė jokio nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi (41 b.l.). Atsakovė pati jokių duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Teismas, vertindamas vaiko teisių apsaugos institucijos į bylą teiktus ir teismo rinktus įrodymus, laiko, kad atsakovės, auginančios tris vaikus, pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad iš atsakovės nuolat yra priteisiamos sumos komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms. Laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2021 m. atsakovei buvo iškelta daugiau nei 20 tokių civilinių bylų.

Ieškovui yra mokama socialinė pašalpa, išmokos vaikams, teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti, teikiama šildymo išlaidų kompensacija (72 b.l.). Ieškovas taip pat gauna darbo užmokestį bei netekto darbingumo išmoką (b.l. 62). Teismo vertinimu, ieškovo per mėnesį gaunamos pajamos yra 900-1000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Priteisiant išlaikymą iš atsakovės jis buvo priteistas taikant tuomet galiojusį ekonominį dydį – MGL, kuris sudarė 130 Lt (šiandieninė vertė 37,67 Eur). Sprendimo priėmimo metu K. buvo (duomenys neskelbtini) metai (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų), E. - (duomenys neskelbtini) metai (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų), o M. - (duomenys neskelbtini) metai (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų). Taigi pasikeitė ne tik vaikų amžius, tačiau vaikai tapo paaugliais su šiam gyvenimo tarpsniui būdingais interesais ir poreikiais. Visi vaikai yra mokiniai, lanko vidurinio lavinimo mokymo įstaigą - (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Bylos duomenimis nenustatyta, kad vaikai turėtų kokių nors specialių poreikių, kuriuos reikėtų tenkinti ar turėtų specialių gabumų, kuriuos būtų būtinumas ugdyti. Todėl teismas daro išvadą, kad visi trys vaikai yra vidutinių poreikių paaugliško amžiaus vaikai, kuriems be būtinųjų maisto, rūbų, gyvenamojo būsto ar higienos poreikių yra reikalingas ugdymas, lavinimas, jų pasaulėžiūros formavimas.

Teismas laiko pakankamai akivaizdžia aplinkybe, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai, todėl 6–9 metų vaikų poreikiai yra esmingai skirtingi nuo 12-15 metų paauglių poreikių, įskaitant, bet neapsiribojant, nuotoliniam mokymui reikalingomis priemonėmis. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai vertintini kaip pasikeitę iš esmės, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas norminis pagrindas pakeisti vaikams priteistą išlaikymą.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi vertinti jau minėtus kriterijus - vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Nors teismas konstatavo, kad augant vaikui, auga ir visi jo poreikiai, tačiau pažymėtina ir tai, jog šie poreikiai turi būti proporcingi abiejų tėvų galimybėms juos tenkinti. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo privalo jį nustatyti pagal tėvo (motinos) turtinę padėtį.

Vaikams priteisto išlaikymo suma buvo 130 Lt, tai atitinka apie 40 Eur sumą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui, tačiau pats teismo posėdyje nurodo, kad tokios sumos atsakovė neišgalės teikti. Teismas taip pat pažymi, kad ši suma beveik keturis kartus yra didesnė, nei buvo priteista ankstesniuoju teismo sprendimu, todėl teismui svarbu įvertinti ir tai, ar vaiko poreikiai yra padidėję daugiau nei tris kartus.

Vaiko poreikiams pagrįsti ieškovas pateikė vaikų poreikių skaičiavimo lentelę (2 b.l.), pagal kurią kiekvienam vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 369,75 Eur. Teismo vertinimu, šalių vaikų K., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, E., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, ir M., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, poreikiai gali būti apibūdinti kaip vidutiniai vidutinio paaugliško amžiaus vaikų poreikiai. Ir tokių vaikų poreikius atitiktų 300-350 Eur suma per mėnesį.

Sprendžiamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad šalių vaikams yra taikomos socialinės politikos priemonės - mokami kaimo pinigai, kiekvienam vaikui sudaro po 111 Eur, iki 2021 m. sausio 1 d. sudarė 100 Eur. Mokslo metų laikotarpiu vaikai yra nemokamai maitinami mokykloje (vaikai lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją), ieškovui yra teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti. Todėl akivaizdu, kad ieškovui vienam netenka tiesiogiai pačiam skirti minėtą 300-350 Eur sumą kiekvienam vaikui per mėnesį. Dalis vaiko poreikių, kurių piniginė išraiška yra 300-350 Eur per mėnesį, yra tenkinami valstybės taikomos socialinės politikos priemonėmis.

Tačiau teismas sutinka ir su ieškovo argumentais, kad anksčiau priteistas išlaikymas neatitinka nei vaikų poreikių, nei ekonominio gyvenimo realijų. Vaikų poreikiai yra išaugę ir objektyviai pasikeitę – vaikams yra reikalingos priemonės nuotoliniam mokymuisi, komunikacijai. Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe laiko ir atsakovės turimų išlaikytinių skaičių – atsakovė yra septynerių vaikų motina, kurių jauniausiajam nėra nei metų. Kaip minėta, ieškovės sūnui J. yra nustatyta globa 2017 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11052-1051/2017, atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia J. Š. atžvilgiu.

Teismas, vertindamas pirmiau minėtas aplinkybes apie vaikų poreikių pasikeitimą, apie šalių turtinę padėtį, apie atsakovės turimų išlaikytinių skaičių, vertindamas ieškovo šeimai teikiamas socialinės paramos priemones, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu turi būti siekiama šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros, sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeičiant sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priteisti iš atsakovės po 80 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų.

Ieškovas jau yra paskirtas vaikams skirtų lėšų tvarkytoju, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (priimtu byloje Nr. 2-270-776/2014) priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir iš R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiams vaikams K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.