Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei direktorei Audronei Kardašienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ieškinį atsakovei R. E., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas VTAS kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. E. vaiko J. Š. atžvilgiu. Nurodė, kad 2012 m. liepos 23 d. Respublikinė Šiaulių ligoninė informavo, jog (duomenys neskelbtini) R. E. pagimdė berniuką. 2012 m. liepos 24 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdyje, protokolo Nr. VVT-62, atsižvelgiant į padėtį R. E. šeimoje, buvo nuspręsta paimti J. Š. iš motinos R. E. (buvusi Š.) ir rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui vaikui nustatyti laikinąją globą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-798 nuo 2012 m. liepos 24 d. J. Š. buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu R. E. buvo laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų - K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdytos atsakovės asmeninės bei turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, nustatant 2 metų apribojimo terminą. J. Š. globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai bei priteistas iš R. E. (buvusios Š.) materialinis išlaikymas minėtiems vaikams nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki išlaikytinių pilnametystės kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1 MGL.Pažymėjo, jog R. E. savo sūnaus J. Š. globos įstaigoje nelanko, nesidomi. R. E. su sutuoktiniu R. E. ne kartą yra teigę, jog J. Š. tėvas yra R. E., tačiau jis tėvystės vaikui neįteisino, vaiko taip pat nelanko, juo nesidomi. Atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku J. Š.. Vaikas atsakovės šeimoje neauga eilę metų, tačiau ji nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, kad vaikas J. Š. galėtų grįžti į jos šeimą.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė E. B. palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad yra visos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus J. Š. atžvilgiu, nes atsakovė vengia atlikti tėvų pareigas.Atsakovė R. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie parengiamąjį teismo posėdį jai pranešta asmeniškai, įteiktas tiek teismo šaukimas, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria atsakovė buvo informuota, kad parengiamajame posėdyje paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.). Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė Audronė Kardašienė papildomai paaiškino, kad atsakovės sūnus J. Š. vaikų namuose auga nuo pat gimimo. Tik dukrą E. E. nuo 2014 m. gruodžio 3 d. apgyvendinus kūdikių namuose, atsakovė lankė ir sūnų J. Š.. Grąžinus dukrą E. E. motinai, atsakovė žadėjo ir toliau lankyti sūnų J., tačiau taip nė karto ir nebepasirodė. Trečiojo asmens žiniomis atsakovei per tą laiką gimė dar vienas vaikas, kuris mirė, atsakovė šiuo metu vėl laukiasi kūdikio. Motinystę atsakovė supranta keistai. J. Š. šiuo metu yra šeši metai, jis vertas turėti galinčius juo pasirūpinti tėvus, todėl, ginant vaiko interesus, atsakovei tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią, tikintis, kad berniukui pavyks rasti šeimą, norinčią jį įsivaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. E. (buvusi Š.) yra nepilnamečio vaiko J. Š., gim. duomenys neskelbtini), motina (b. l. 3). Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, jog duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 3). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo matyti, jog laikinai apribota motinos valdžia atsakovei R. E. jos nepilnamečių vaikų – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdytos R. E. asmeninės bei turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, nustatytas 2 (dvejų) metų motinos valdžios apribojimo terminas (b. l. 4-15). Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų rašte pažymėta, jog R. E. nuo 2015 m. gegužės mėnesio sūnaus nelanko, nesidomi jo sveikata, raida, ugdymu, išlaikymo neteikia (b. l. 16). Šeimos pokyčių vertinime nurodyta, jog bendraujant su R. E. yra kalbama apie globoje esančius vaikus, tačiau ji pasakoja apie juos kaip apie praėjusį gyvenimo etapą, teigia užauginusi juos iki „pakankamo amžiaus“. Planų susigrąžinti J. Š. teigė nebeturinti (b. l. 17-19).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais : kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku J. Š., nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, kad vaikas J. Š. galėtų grįžti į jos šeimą. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojančiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad laikotarpiu, kuris Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytas 2 (dvejiems) metams, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia sūnaus J. Š. atžvilgiu, atsakovė nei per tuos dvejus metus, nei dabar savo elgesiu nerodo pastangų, kuriomis siektų susigrąžinti savo vaiką į savo šeimą, priešingai, ji vaiko nelanko, nedalyvauja teismo procese, tiek šiam vaikui, tiek kitiems savo vaikams, kurių atžvilgiu yra apribota motinos valdžia, neteikia išlaikymo, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindo teismui spręsti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog ji neturi planų susigrąžinti J. Š., tad toks atsakovės elgesys rodo, kad padėtis pasikeisti negali. Byloje nėra įrodymų, kurie įrodytų, jog atsakovė gali pakeisti savo gyvenimą, požiūrį į savo vaikus, ar kad ji toliau galėtų pradėti tinkamai rūpintis sūnumi J. Š.. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu jam) daro žalą vaiko vystymuisi ir visiškai nesirūpina savo vienu iš sūnų, bei, kaip minėta, nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti ir, kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Todėl nagrinėtinu atveju vaikui mažesnį neigiamą poveikį darys neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad motinos valdžios apribojimas neterminuotai vaiko atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes bus užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai vystytis ir augti saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė R. E. pakeitusi savo elgesį ir siekdama auklėti ir rūpintis savo vaiku, turi teisę kreiptis nustatyta tvarka dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnis, CPK 408 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už neturtinį reikalavimą apriboti motinos valdžią mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovės R. E. priteistina valstybei 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,68 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į sprendimo 14 p. ir 15 p. išdėstytus argumentus, iš viso iš atsakovės priteistina valstybei 105,68 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 283 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,68 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 68 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.