Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų išieškojimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 25 000,00 Eur skolą, 4 504,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal 2014 m. gruodžio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti J. D. 25 000,00 Eur. Ieškovas taip pat nurodo, kad pradinis kreditorius J. D. 2017 m. spalio 19 d. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo V. M. skolą. Kadangi atsakovas tinkamai, nustatytais terminais savo prievolės pagal vekselį nevykdė, liko skolingas 25 000,00 Eur, ieškovas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-12-15 iki 2017-12-15 0,06 proc. palūkanas – 4 504,11 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas informuotas, kad privalo per 14 dienų nuo pranešimo gavimo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė bei į tai, kad ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. M. 2014 m. gruodžio 15 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo J. D. sumokėti 25 000,00 Eur. Vekselyje, be kita ko, nustatyta, kad šio vekselio davėjas nustato, jog už šio vekselio sumą yra skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal minėtą vekselį liko skolingas 25 000,00 Eur. Ieškovas, 2017 m. spalio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP/17/10/19/1 pagrindu, įgijo reikalavimo teisę į aptariamą atsakovo skolinį įsipareigojimą. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 177, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas, įgijęs reikalavimą 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė atsakovui pranešimą Nr. 17/11/13/1 dėl reikalavimo įvykdymo ir informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, ieškovo teigimu, jis atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo ir telefonu. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, jog atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą.

Šioje byloje aktualu pažymėti, kad vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojimų pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas V. M. įsipareigojo sumokėti 25 000,00 Eur sumą J. D..

Pagal ĮPVĮ 79 straipsnį, paprastajam vekseliui, be kita ko, taikytinos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl mokėjimo termino (35–39 straipsniai), apmokėjimo (40–44 straipsniai), reikalavimų neapmokėjus vekselio (45–52, 54-56 straipsniai), apmokėjimo tarpininkavimo tvarka (57, 61-65 straipsniai), etc. ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Teismui nepateikti įrodymai, kad pradinis kreditorius ar ieškovas, šiam perėmus reikalavimo teisę, būtų kreipęsi į atsakovą prašydami sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vekselis netenka galios ir iš esmės tampa skolos rašteliu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Šiuo atveju ieškovas pateikė vekselio originalaus egzemplioriaus kopiją, šis dokumentas reiškia, kad atsakovas pasiskolino pinigus ir kad jis jų (ar jų dalies) iki šiol nėra atidavęs. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų šiai prezumpcijai paneigti, ieškovo reikalavimas dėl 25 000,00 Eur skolos yra tenkintinas.

Ieškovas prašo teismo priteisti 4 504,11 Eur palūkanų. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta aukščiau, vekselyje nurodyta, kad šio vekselio davėjas nustato, jog už šio vekselio sumą yra skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors atsakovas neįvykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu ir tai sukelia teisines pasekmes – mokėti vekselyje nurodytas palūkanas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad palūkanos paskaičiuotos už trejus metus, teismas daro išvadą, jog jos yra nepagrįstai didelės, jų paskaičiavimo laikotarpis – neprotingai ilgas, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, prašomų priteisti 4 504,11 Eur palūkanų suma mažintina iki 2 700,00 Eur, jas skaičiuojant nuo 25 000,00 Eur skolos sumos už 180 dienų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (27 700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27 700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 663,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinti 93,89 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 623,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Skolų išieškojimas“, juridinio asmens kodas 303088065, naudai: 25 000,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) skolą, 2 700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (27 700,00 Eur) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623,28 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų, 28 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.