Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-960-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
2A-960-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17316-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
L. D.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-960-467/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-17316-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei L. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. K. 2010 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą dukters V. K. išlaikymą, sumažinant jį iki 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. sprendimu teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, nepilnametės dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina L. D., o iš ieškovo V. K. priteisė nepilnametei dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės. 2010 m. balandžio 30 d. buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis su UADBB „Altas draudimo brokeris”, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovo mėnesio pajamos. Šiuo metu ieškovas dirba UADBB „LT draudimas”, gauna 400 Lt darbo užmokestį. Ieškovas yra įsiskolinęs AB DnB NORD bankui, UAB „General Financing”, privatiems fiziniams asmenims. Jis neturi nuosavo būsto, nuomoja butą už 400 Lt per mėnesį. Ieškovo dabartinė turtinė padėtis neleidžia net minimaliai patenkinti savo gyvybiškai svarbių poreikių, todėl jis prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

Atsakovė L. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog V. K. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, norėdamas išvengti pareigos teikti išlaikymą dukrai. Darbo sutartį su UADBB „Altas draudimo brokeris” atsakovas nutraukė savo paties noru, 2009 m. liepos 10 d. pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas po keletą mėnesių nemoka lėšų dukros išlaikymui, tačiau leido sau atostogauti JAV ir plaukioti kruiziniu laivu, nusipirkti automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog, gaudamas 400 Lt pajamas, ieškovas V. K. nuomojasi dviejų kambarių butą už 400 Lt, sumoka 100 Lt UAB „Mikrovisatos TV” ir 182,20 Lt UAB „Omnitel”. Tuo metu, kai ieškovas įrodinėja savo turtinės padėties pablogėjimą, jis 2010 m. rugpjūčio 19 d. konvertuoja 800 USD į LTL, 2010 m. rugpjūčio 25 d. - 540,54 Lt į 200 USD, disponuoja nemažomis pinigų sumomis. Ieškovas 2010 m. gegužės 8 d. įsigijo automobilį BMW 530, kurio vertė pagal ieškovo atstovo pateiktą įvertinimą yra 13490 Lt. Iš byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, jog ieškovas su drauge vyko į JAV, iš Majamio kruiziniu laivu plaukė į Bahamų salas. Nors liudytojas A. A. parodė, kad jis apmokėjo už bilietus į JAV, o pinigus jam grąžino JAV gyvenanti V. K. sesuo, tačiau teismas taikė CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, kurio esmė ta, kad visų pirma būtina užtikrinti vaiko interesus, patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, sumokėti vaikui priklausantį išlaikymą. Ieškovas lėšas, kurias skyrė automobiliui pirkti, pramogoms, kelionei, galėjo ir privalėjo skirti dukros išlaikymui, o tik po to sau. Kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai dukros atžvilgiu, jo reikalavimo mažinti priteistą dukrai išlaikymą iki 250 Lt teismas netenkino. Teismas taip pat nustatė, jog šalių dukters poreikiai padidėjo, juos patenkinti per mėnesį reikia skirti virš 1000 Lt. Be 800 Lt vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti motina skiria papildomas lėšas jos lavinimui. Atsakovė tinkamai vykdo motinos pareigas, tėvas su dukra bendrauja itin retai, papildomų išlaidų neturi, dėl to būtų neteisinga dvigubai sumažinti priteistą iš tėvo išlaikymo sumą, o tuo pačiu padidinti dukros išlaikymo naštą motinai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas nevertino ieškovo turtinės padėties, t.y. aplinkybių, kad 2010 m. balandžio 30 d. buvo nutraukta darbo sutartis su UADBB „Altas draudimo brokeris“, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovo pajamos. Be to ieškovas yra įsiskolinęs AB DnB NORD bankui, UAB „General Financing“, fiziniams asmenims. Teismo argumentas, kad atsakovė daug dirba, jog galėtų išlaikyti savo vaikus, todėl tai turėtų daryti ir ieškovas, yra visiškai absurdiškas, nes ieškovas dirba, tačiau jo gaunamos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos kas mėnesį yra 2000-3000 Lt, kas akivaizdžiai leidžia teigti, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra ryškiai geresnė. Pagal dukrai priteistą išlaikymo dydį kas mėnesį dukrai vidutiniškai yra skiriama ne mažiau kaip 1000 Lt. Priteistas 500 Lt vaikui išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir ieškovo galimybių jį teikti. Ieškovo turtinė padėtis pradėjo blogėti dar santuokos metu ir tai buvo viena iš santuokos nutraukimo priežasčių. Ieškovas atsakovei sumokėjo 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, o tam, kad sumokėtų atsakovei 30000 Lt kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį tariamai turėtą santuokinį turtą, ieškovas buvo priverstas parduoti namą ir žemės sklypą. Kartu ieškovas turėjo atsiskaityti su kitais skolininkais. Kompensacijos sumokėjimas atsakovei taip pat patvirtina, kad ji turi papildomų lėšų nepilnametei dukrai šiuo metu išlaikyti, kol ieškovo turtinė padėtis pagerės. Tai, kad sumažinus priteisto išlaikymo dydį atsakovė nesugebės išlaikyti kito savo sūnaus, nėra svarbi aplinkybė, nes ieškovas nėra atsakovės sūnaus tėvas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovas, prieš paduodamas ieškinį, savo noru nutraukė darbo sutartį, įrodo, kad ieškovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, norėdamas išvengti pareigos teikti teismo sprendimu priteistą 500 litų išlaikymą dukrai. Pagal savo darbo specifiką (draudikas) atsakovas gali susirasti papildomo darbo, tačiau tam nededa pastangų, nes neturi poreikio, nors yra sveikas ir darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą vyras. Kad atsakovas elgiasi neatsakingai ir turi ženkliai didesnių pajamų nei 400 litų per mėnesį parodo byloje esantys duomenys. Aplinkybes, kad apeliantas slepia savo realias pajamas, patvirtina ir jo asmeninės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovas disponuoja sumomis nuo 5000 litų iki 15000 litų per mėnesį, keičia valiutą ir pan. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, visos sąlygos su atsakovu aptartos, jis pats gera valia sutiko jas vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl piniginių kompensacijų mokėjimo ieškovas pardavė savo būstą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas namą (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu 2009 m. liepos 14 d. pardavė už 311000 litų ir jokio nekilnojamojo turto neįgijo, kas leidžia daryti išvadą, jog jam liko pakankamai didelė suma, iš kurios jis gali vykdyti savo pareigą mokėti vienintelei savo dukrai Vakarei 500 litų dydžio išlaikymą per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Ieškovas V. K., prašydamas pakeisti teismo sprendimu šalių dukrai priteistą išlaikymą, sumažinant jį nuo 500 Lt per mėnesį iki 250 Lt, savo reikalavimą grindė pablogėjusia turtine padėtimi, o būtent tuo, kad 2010 m. balandžio 30 d. buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis su UADBB „Altas draudimo brokeris“, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovo mėnesinės pajamos ir šiuo metu ieškovas pagal su UADBB „LT draudimas“ sudarytos darbo sutarties 2010 m. gegužės 1 d. pakeitimą Nr.1 teuždirba 400 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį ir įvertinęs pateiktus įrodymus, ieškinį atmetė, nenustatęs esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nevertino ieškovo turtinės padėties ir neatsižvelgė, jog 2010 m. balandžio 30 d. buvo nutraukta ieškovo darbo sutartis su UADBB „Altas draudimo brokeris“, dėl ko ženkliai sumažėjo ieškovo mėnesinės pajamos, kad ieškovas yra įsiskolinęs bankui, UAB „General Financing“ ir privatiems asmenims. Tačiau tokie apelianto motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju, visų pirma, turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminio turtinės padėties pasikeitimo – pablogėjimo ieškovas neįrodė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus, vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovės turtinę padėtį. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovas neteko darbo, vertino, konstatuodamas, jog ieškovas V. K. darbo sutartį su UADBB „Altas draudimo brokeris“ 2010 m. balandžio 30 d. nutraukė savo paties noru (b.l. 32-33) ir šiuo metu dirba UADBB „LT draudimas” 4 valandas per dieną už 400 Lt mėnesio atlyginimą (b.l. 34). Be to teismas įvertino ir kitas aplinkybes, o būtent tai, kad ieškovas, gaudamas 400 Lt pajamas, nuomojasi dviejų kambarių butą (b.l. 41), mėnesio nuomos mokesčio suma 400 Lt (b.l. 40), sumoka 100 Lt UAB „Mikrovisatos TV” ir 182,20 Lt UAB „Omnitel” (b.l. 145), 2010 m. rugpjūčio 19 d. konvertavo 800 USD į litus (b.l. 147), 2010 m. rugpjūčio 25 d. - 540,54 Lt į 200 USD (b.l. 150), disponuoja nemažomis pinigų sumomis, ką patvirtina „Swedbank”, AB esančios V. K. sąskaitos išrašas, 2010 m. gegužės 8 d. įsigijo automobilį BMW 530, kurio vertė pagal ieškovo atstovo pateiktą įvertinimą 13490 Lt (b.l. 136, 184, 200). Taigi nurodytos aplinkybės ir įrodymai, vertinant jų visetą, neabejotinai rodo, jog, nepaisant to, kad ieškovo darbo pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, jo turtinė padėtis esmingai nepablogėjo (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Ieškovas, teigdamas, kad neišgali teikti dukrai 500 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį ir, būdamas draudikas, susirasti kitą ar papildomą darbą, kad gautų daugiau pajamų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. Atvirkščiai, bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas savo noru išėjo iš darbo ir šiuo metu savo iniciatyva ir noru tedirba 4 valandas per dieną. Byloje ieškovas taip pat nepaneigė, jog savo poreikiams paskutiniu metu skyrė itin nemažai pajamų (automobiliui pirkti ir pramogoms), nors pirmiausia privalėjo pasirūpinti nepilnametės dukters poreikių tenkinimu.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė L. D. dukters poreikiams patenkinti per mėnesį skirią virš 1000 Lt. Be 800 Lt vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti motina skiria papildomas lėšas dukters lavinimui. Mergaitė lanko muzikos mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ solinio dainavimo 1 klasę (b.l. 57, 160, 161), keramikos būrelį (b.l. 58), muzikos studiją „Aušros (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 59), prailgintą dienos grupę (b.l. 60), valgo pietus mokykloje (b.l. 61), turi sveikatos sutrikimų (b.l. 62, 166-173), kuriems gydyti motina skirai lėšas. Atsakovė tinkamai vykdo motinos pareigas. Tuo tarpu tėvas (ieškovas) su dukra bendrauja itin retai, papildomų išlaidų neturi, dėl to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtų neteisinga dvigubai sumažinti priteistą iš tėvo išlaikymo sumą, o tuo pačiu padidinti dukros išlaikymo naštą motinai. Atsakovė daug dirba, kad išlaikytų savo vaikus (b.l. 63-65), tą patį daryti reikėtų ir ieškovui.

Atmestini taip pat apelianto argumentai, kad ieškovė gali iš jai išmokėtos 30000 Lt kompensacijos didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo kol apelianto turtinė padėtis pagerės. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2009-07-14 pardavė namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už 311000 Lt ir jokio kito nekilnojamojo turto neįgijo, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovui liko pakankamai didelė suma, iš kurios jis taip pat gali vykdyti savo pareigą – mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius