Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. Ž. ir ieškovo A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-246-867/2019 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei O. Ž. (buvusi pavardė M) dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu nustatytos vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės O. Ž. (buvusi pavardė M) priešieškinį ieškovui A. M. dėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir naujų įrodymų priėmimo bei dėl atsakovės apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. medžiagą. Ieškovo teigimu, pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir kliudė jam bendrauti su vaikais ir dėl to jis kreipėsi į teismą su ieškiniu bei turėjo bylinėjimosi išlaidų.

12. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai ir su jais susiję rašytiniai paaiškinimai, kuriuos šalys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei ieškovo teisės kreiptis į teismą bei su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas mano, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

10. CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, liudijančių šalių netinkamą elgesį, tačiau vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas iš esmės neprivalėjo kreiptis į teismą, nes nėra duomenų, jog atsakovė kliudė ieškovui bendrauti su vaikais, tačiau toliau sprendime nurodo priešingai, t. y. kad atsakovės pateikta susirašinėjimo telefonu su ieškovu medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo nesutarimų dėl vaikų bendravimo tvarkos ir kad atsakovė pati siūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas taip pat nurodo, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai bei nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgė į tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat siūlo teismo keliu nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas galėjo atsisakyti ieškinio, bet neatsisakė net ir po to, kai atsakovė sudarė jam sąlygas bendrauti su vaikais ir net siūlė ieškovui susitarti dėl bendravimo su vaikais be teismo. Tokia atsakovės pozicija vertintina kaip pripažinimas, jog ji vis dėlto kliudė ieškovui nekliudomai matytis su vaikais ir šis pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš esmės ginčo dėl bendravimo su vaikais tarp šalių nebeliko, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konsensusas dėl ginčo buvo pasiektas tik ginčui esant teisme, tačiau šis sutarimas nebuvo patvirtintas taikos sutartimi, teismas dėl to priėmė sprendimą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagrįstai, esant nesutarimams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, naudodamasis įstatymo suteikta teise, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

11. Sutiktina su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog sunku nustatyti procentais patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, nėra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jų nepriteisti apskritai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės pareikštus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, bendravimo trukmės, pobūdžio, konstatuoja, jog ieškovo ir atsakovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis apskaičiuotinas aritmetiniu būdu. Susumavus šalių patenkintus ir atmestus reikalavimus pagal pageidaujamas bendravimo trukmes bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo, jog atsakovės reikalavimų patenkinta 68,42 proc., ieškovo 68,23 proc., t. y. iš esmės abiejų šalių reikalavimų patenkinta ir atmesta po lygiai.

12. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1738 Eur bylinėjimo išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1625 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti). Atsakovė turėjo 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Įvertinus nurodytus skaičius, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių bylinėjimosi išlaidos yra panašios, nes jos skiriasi beveik trečdaliu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 51,17 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 68,23 proc.), 25,93 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (38 Eur x 68,23 proc.), 1108,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1625 Eur x 68,23 proc.), iš viso 1185,84 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 51,32 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (75 Eur x 68,42 proc.), 684,2 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 735,52 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 450,32 Eur (1185,84 Eur – 735,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo dėl bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3 ir 17 punktų

13. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo sprendimu patvirtintos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3 ir 17 punktais. Pagal teismo sprendimu patvirtintos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktą ieškovas, būdamas Lietuvoje, turi teisę pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigų, apie tai pranešęs atsakovei prieš vieną kalendorinę dieną, ir grąžinti juos atsakovei tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar kitą su atsakove suderintą vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje, galėtų pasiimti vaikus iš ugdymo / mokymo įstaigų tik trečiadieniais ir grąžintų vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o atsakovės nesant jų gyvenamojoje vietoje – į kitą suderintą vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Atsakovė tokį prašymą motyvuoja faktiškai pasikeitusia vaikų gyvenamąja vieta ir tuo, kad leidimas ieškovui, būnant Lietuvoje, kasdien pasiimti vaikus iš jų ugdymo / mokymo įstaigų išbalansuotų vaikus bei itin apribotų jų bendravimą su atsakove, nes grąžinus vaikus kasdien iki 20.00 val. jiems nebeliktų laiko pabendravimui ir ruošai. Šis skundo argumentas iš dalies pagrįstas.

14. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame bendravimo su vaikais tvarkos punkte nenurodęs ieškovui vaikų grąžinti į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad tokių įrodymų atsakovė nepateikė, tačiau taip pat pritartina atsakovei, kad kol gyvenamoji vieta nebuvo oficialiai deklaruota, tokių įrodymų atsakovė ir negalėjo pateikti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos pobūdį, galėjo atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl keičiamos gyvenamosios vietos ir neapsiriboti vaikų grąžinimu atsakovei teritoriniu aspektu. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. kovo 4 d. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną atsakovės ir jos vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į besikeičiančią atsakovės ir jos vaikų gyvenamąją vietą, į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su motina (atsakove), teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 punkte tikslinga nenurodyti konkrečios vaikų grąžinimo atsakovei vietos (neišskiriant konkretaus rajono), o tik nurodyti, kad ieškovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą pagal motinos gyvenamąją vietą, o atsakovės nesant gyvenamojoje vietoje ir šiai apie tai iš anksto informavus ieškovą, grąžinti vaikus į kitą su atsakove suderintą vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

15. Dėl apeliantės argumento, kad ieškovas turi teisę pasiimti vaikus iš ugdymo / mokymo įstaigų tik trečiadieniais, nes vaikų paėmimas kiekvieną dieną nesuderinamas su vaikų režimu ir atsakovės interesu bendrauti su vaiku, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovas, kaip šalių vaikų tėvas, kuris negyvena kartu su vaikais, turi teisę maksimaliai bendrauti su šalių vaikais, o kita šalis turėtų nekliudyti šiam bendravimui, o pats bendravimas turėtų būti tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas riboti ieškovo maksimalią bendravimo tvarką, taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas daro žalą ar rodo netinkamą pavyzdį vaikams ar nesugeba jais tinkamai pasirūpinti. Nėra pagrindo riboti ieškovo galimybės, šiam būnant Lietuvoje paimti vaikų iš ugdymo įstaigų kiekvieną dieną. Patenkinus atsakovės prašymą leisti ieškovui vaikus pasiimti tik trečiadieniais, kai ieškovas su vaikais kartu negyvena ir Lietuvoje būna ne nuolatos dėl savo darbo pobūdžio, būtų pažeistos minėtos CK 3.161 straipsnio 3 dalies, 3.170 straipsnio 1 dalies ir CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi būtų pažeista ne tik ieškovo teisė maksimaliai bendrauti su vaikais, nesudarytos sąlygos ieškovui įgyvendinti jo, kaip tėvo, pareigų dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyti jų asmenybes, bet ir vaikų teisė bendrauti su tėvu bent tuo laikotarpiu, kai jis būna Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu kaip įmanoma maksimaliai ne tik nepažeistų jų dienotvarkės, bet kaip tik labiau atitiktų jų interesus. Tuo labiau, kad bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktu ieškovas įsipareigoja užtikrinti įprastą vaikų dienos režimą, t. y. kad vaikai atliktų mokymo ar kitose ugdymo įstaigose jiems pavestus namų darbus bei užduotis bei nuvežtų vaikus į jų lankomus užsiėmimus ar būrelius.

17. Atsakovė skundžia nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 3 punktą. Šiuo punktu nustatyta, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje ir komandiruočių metu užsienyje, turi teisę su vaikais bendrauti „Viber“, „Skype“ ir kitomis nuotolinio bendravimo programomis tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (valandos Lietuvos laiku), o atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai galėtų naudotis namuose esančiu kompiuteriu ar telefonu. Apie tai, kad bendravimas per „Skype“ neįvyks, šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip 5 valandoms iki bendravimo pradžios, nurodant priežastį. Papildomai ieškovas įsipareigoja savo lėšomis nupirkti sūnums mobiliojo ryšio telefoną ir apmokėti jo išlaikymo išlaidas. Atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad ieškovo vaikams nupirktas mobilusis telefonas būtų įjungtas ir pakrautas. Ieškovas turi teisę šia ryšio priemone bendrauti su sūnumis papildomai, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę.

18. Atsakovė prašo pakeisti šį punktą ir nustatyti, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje ir komandiruočių metu užsienyje, turi teisę su vaikais bendrauti „Viber“, „Skype“ ir kitomis nuotolinio bendravimo programomis kiekvieną antradienį, ketvirtadienį bei sekmadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (valandos Lietuvos laiku), o atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai galėtų namuose naudotis kompiuteriu ar telefonu. Atsakovė nesutikdama su teismo patvirtintu bendravimo su vaikais tvarkos 3 punktu nurodo, kad nustatytas ieškovo bendravimo su vaikais dažnumas nuotoliniu būdu yra pernelyg intensyvus ir ribojantis atsakovės bei vaikų veiksmų laisvę kiekvieną dieną. Įpareigojimas atsakovei informuoti ieškovą prieš 5 valandas iki kasdienio bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis yra perteklinis bei nebūtinas, nes jau bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl bendravimo su vaikais. Šis skundo argumentas pagrįstas, nes pagal teismo nustatytą tvarkos 3 punktą, vaikai būtų priversti kasdien, neišskiriant nei savaitgalio, nuo 19.00 iki 21 val. būti namie tam, kad būtų sudarytos jų bendravimo su ieškovu nuotoliniu būdu sąlygos. Tokiu būdu būtų kasdien ribojamas ne tik atsakovės, bet ir mažamečių vaikų laisvalaikis, jų papildomi užsiėmimai ir pan. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas vaikus atsakovei grąžina iki 20.00 val., tomis dienomis kai juos pasiima iš atsakovės, tuo tarpu pagal patvirtintos tvarkos 3 punktą, atsakovė privalėtų būti namie su vaikais jau 19.00 val., neišskiriant net savaitgalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu intensyvumas yra perteklinis, dėl to teisėjų kolegija pritaria, kad vaikų interesą bendrauti su tėvu visiškai užtikrintų vaikų bendravimas su ieškovu nuotoliniu būdu 3 kartus per savaitę, t. y. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val.

19. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad įpareigojimas atsakovei informuoti ieškovą apie tai, kad bendravimas nuotoliniu būdu neįvyks prieš 5 val. iki numatytos valandos, yra ne tik perteklinis, bet ir iš esmės sunkinantis atsakovės padėtį bei įprastą dienotvarkę, nes galimos įvairios situacijos, kai tam tikros įvykiai nutinka netikėtai ir galimybė informuoti ieškovą apie negalėjimą bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu likus 5 val. iki numatyto laiko yra neįmanoma, o tokiu atveju šalių konflikto tikimybė tik padidėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pakanka abiejų šalių bei vaikų interesų pusiausvyrai užtikrinti atsakovės įpareigojimo nurodytu laiku užtikrinti vaikų nuotolinį bendravimą su tėvu.

20. Apeliantė prašo panaikinti patvirtintos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 3 punkto dalį, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti vaikams telefonus, nes mano, kad vaikai yra per maži, kad turėtų asmeninius mobiliuosius telefonus, kurie kenkia jų įpročiams, dienos režimui bei susikaupimui. Be to, atsakovė taip pat negali nuolat kontroliuoti, kad vaikų mobilieji telefonai būtų nuolat pakrauti. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, pažymi, kad teismas negali uždrausti vienam iš tėvų, šiuo atveju ieškovui, nupirkti vaikams mobiliuosius telefonus. Net jeigu ieškovas nebūtų įpareigotas nupirkti vaikams mobiliųjų telefonų ir apmokėti jų išlaikymo išlaidų, jis gali tai padaryti laisva valia, nes tokią teisę turi kaip vaikų tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai vertinti ne kaip siekis išderinti vaikų dienotvarkę, o kaip siekis palaikyti su vaikais ryšį nuotoliniu būdu, neapsunkinant atsakovės, t. y. kad su vaikais ieškovas susisiektų tik jos mobiliuoju ryšiu. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad vaikų naudojimasis mobiliuoju telefonu ne tik neturės įtakos vaikų dienos režimui, nesudarys sąlygų konfliktams kilti, bet ir netrukdys atsakovei naudotis jai priklausančiu mobiliuoju telefonu. Tuo tarpu atsakovė, kaip vaikų turto valdytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), privalo nustatyti vaikų turto naudojimo tvarką ir režimą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė gali susidurti su papildomais vaikų auklėjimo naudojantis mobiliaisiais telefonais iššūkiais, nereiškia, kad dėl to turėtų būti ribojama ieškovo galimybė susisiekti ir bendrauti su vaikais.

21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 17 punktą, kuriame nustatyta, kad atsakovei ir nepilnamečiams vaikams pakeitus nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi už (duomenys neskelbtini) ribų, nustatytina, kad bendravimas vyksta pagal nustatytą teismo tvarką, tačiau atsakovė įpareigojama ieškovui pristatyti vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą ar kitą jo nurodytą vietą, o pasibaigus bendravimo laikui ieškovas grąžina vaikus atsakovei į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 17 punkto panaikinimo ir nurodo, bylos nagrinėjimo metu nuo 2019 m. kovo 4 d. atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi vaikai jau gyvena ne (duomenys neskelbtini). Be to, šis punktas prieštarauja patvirtintos tvarkos 1 punktui, kuriame nustatyta, kad vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (neapsiribojant konkretaus rajono ribomis) pasiima ieškovas, su tokia tvarka – pačiam pasiimti vaikus ir juos grąžinti atsakovei – sutiko ir pats ieškovas. Vien dėl to, kad keičiasi atsakovės gyvenamoji vieta, nėra pagrindo nustatyti, kad tokiu atveju vaikus ieškovui nuveža atsakovė. Be to, įpareigojant atsakovę pristatyti vaikus ieškovui į jo gyvenamąją vietą ar kitą ieškovo nurodytą vietą, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje gali užprogramuoti ateityje kilsiančius konfliktus, ieškovui pareikalavus vaikus atvežti į bet kurią jo nurodytą vietą net ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): keistini ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3 punktai, naikintinas 17 punktas. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (450 Eur už apeliacinį skundą ir 300 Eur už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą). Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas visiškai (proporcingai patenkintiems reikalavimams pirmosios instancijos teisme, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos), dėl to ieškovo 450 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą priteistinos iš atsakovės. Ieškovas turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 72 proc. (trys reikalavimai dėl bendravimo tvarkos 2, 3 ir 17 punktų; reikalavimas dėl 2 punkto patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl 3 punkto patenkintas 66 proc., reikalavimas dėl 17 punkto patenkintas 100 proc.). Dėl to atmetus 28 proc. atsakovės apeliacinio skundo dalies, ieškovui priteistina 84 Eur (300 Eur x 28 proc.) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 534 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

17. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą 72 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (75 Eur x 72 proc., CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai, dėl to jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu patvirtintos ieškovo A. M. bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3 punktus pakeisti ir juos išdėstyti taip:

„2. Ieškovas A. M., būdamas Lietuvoje, turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo / ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimų apie tai pranešęs atsakovei ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną. Tokiu atveju ieškovas grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą pagal vaikų motinos O. Ž. gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove O. Ž. suderintą vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai būtų paruošę tos dienos namų darbus ar kitas jiems mokymo įstaigose ar būreliuose pavestas užduotis; jei tą dieną vaikai turi dalyvauti kokiame papildomame užsiėmime ar būreliuose, ieškovas užtikrina, kad vaikai į juos būtų nuvežti ir paimti iš būrelių.

3. Ieškovas A. M., būdamas Lietuvoje ir komandiruočių metu užsienyje, turi teisę su vaikais bendrauti „Viber“, „Skype“ ir kitomis nuotolinio bendravimo programomis kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, sekmadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (valandos Lietuvos laiku), o atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai galėtų naudotis namuose esančiu kompiuteriu ar telefonu. Ieškovas įsipareigoja savo lėšomis nupirkti sūnums mobiliojo ryšio telefoną ir apmokėti jo išlaikymo išlaidas. Atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad ieškovo vaikams nupirktas mobilusis telefonas būtų įjungtas ir pakrautas. Ieškovas turi teisę šia ryšio priemone bendrauti su sūnumis papildomai, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę“.

Panaikinti ieškovo A. M. bendravimo su vaikais tvarkos 17 punktą.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės O. Ž. 450,32 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės O. Ž. 450,32 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės O. Ž. 534 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei O. Ž. iš ieškovo A. M. 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.