Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei O. Ž. (buvusi pavardė M.) dėl 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės O. Ž. (buvusi pavardė M.) priešieškinį ieškovui A. M. dėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2YT-2029-904/2017. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, tai yra V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusį (duomenys neskelbtini) kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su atsakove. Nutraukiant šalių santuoką buvo nustatyta ir ieškovo bendravimo tvarka su vaikais, pagal kurią „ A. M. turi teisę lankyti vaikus jų buvimo vietoje bet kuriuo metu, pranešęs O. M. iš anksto, jeigu tai netrukdo ir nekenkia vaikų interesams. Įskaitant teisę juos aplankyti ir pasiimti iš ugdymo/mokymo, papildomų užsiėmimų įstaigų; Visų vaikų atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu vaikų tėvas su vaikais gali bendrauti pusę vaikų atostogoms skirto laiko. Minėtų atostogų metų vaikų tėvui bendrauti su vaikais nepertraukiamai ilgiau nei savaitę leidžiama tik vaikų motinai sutikus; Vaikų tėvui paimti vaikus ne pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas leidžiama tik vaikų motinai sutikus; Vaikams sergant ar blogai jaučiantis vaikų tėvas turi teisę būti su vaikais visų jų ligos ar negalavimo/blogos savijautos metu; A. M. įsipareigoja vaikus paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus vaikų motinai O. M. savo lėšomis; A. M. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), privalo pranešti pareiškėjai O. M. apie vaikų paėmimą iš gyvenamosios vietos.“. Iš 2018 m. balandžio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo ieškovui į jo skundą nustatyta, kad ieškovas skundėsi, kad atsakovė išsivežė vaikus į užsienį be jo žinios. Iš atsakovės pareiškimo nustatyta, kad ji 2018 m. gegužės 11 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dėl netinkamo ieškovo elgesio jos atžvilgiu, nes jis ją žemina ir keikiasi ir visą tai mato vaikai. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2018 m. gegužės 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad, nenustačius padaryto pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Iš šio nutarimo taip pat matyti, kad su ieškovu buvo atliktas prevencinis pokalbis. Iš 2018 m. gegužės 13 d. pranešimo apie įtarimą pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2018 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22221-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir ieškovui pareikštas įtarimas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažinta atsakovė. 2018 m. gegužės 25 d. nutarimu minėtame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju buvo pripažintas ir šalių nepilnametis sūnus M. M.. Ieškovui nuo 2018 m. gegužės 13 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su atsakove. 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) nutarimu dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo buvo nutarta rašytinį pasižadėjimą neišvykti papildyti įpareigojimu nebendrauti su atsakove ir nepilnamečiu sūnumi M. M.. Ieškovė 2018 m. birželio 25 d. kreipėsi į prokuratūra prašydama ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju pripažinti ir sūnų V. M., kuris nors ir nematė kaip ieškovas prieš ją smurtavo, tačiau apie tai sužinojo iš savo brolio M. M. ir dėl to verkė, jautėsi įskaudintas ir dėl šio įvykio kaltina tėtį, kuris nemyli mamos. Lietuvos teismų informacinės LITEKO duomenims nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-48-586/2019, kurioje ieškovui pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, tai yra kad jis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2018 m. gegužės 12 d., apie 08.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Gargžduose, Klaipėdos rajone, A. M., laikydamas mažametį sūnų M. M. gimusį 2013 m. liepos 7 d. ant rankų, šeimyninio konflikto metu, buvusiai žmonai O. M., tyčia sugriebęs už kairės rankos riešo, staigiu judesiu prisitraukė ją arčiau savęs, po ko kartą dešinės kojos pėda spyrė pastarajai į kairės kojos šlaunį, ko pasekmėje buvusiai žmonai O. M. padarė poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, t. y. nežymiai ją sužalojo. Baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Nustatyta, kad atsakovė jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu kreipėsi į Vaiko teisių skyrių informuodama, kad ieškovas nepaiso nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos, nes nenurodo jai vaikų buvimo vietos, veža vaikus nesaugiai, o ji jaučia nerimą, nes nori žinoti kur jos vaikai būna kartu su ieškovu, be to, tai, kad ieškovas prieš ją smurtavo. Iš atsakovės prie atsiliepimo pateiktų jos ir ieškovo susirašinėjimų telefonu už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio mėn. matyti, kad atsakovė ieškovui duodavo vaikus ir net ilgesniam laikui nei buvo nustatyta teismo sprendime, iš šių susirašinėjimų taip pat matyti, kad ieškovas vėluoja mokėti vaikams priteistą išlaikymą ir, kad ieškovas ne visada laiku grąžindavo atsakovei vaikus, net kai atsakovė prašydavo vaikus grąžinti dėl to, kad vaikai serga. A. G. J. 2018 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaikymo išieškojimą Nr. 3.5-18-4843 patvirtina, kad ieškovas ne visada laiku atsakovei pervesdavo vaikų išlaikymą, o 2018 m. lapkričio 14 d. antstolio pažymoje Nr. 3.5-18-10392 nurodyta, kad išlaikymas vaikams nemokamas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. 2018 m. gegužės 22 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad M. M. buvo išduotas siuntimas pas neurologą. Medicinos LORNA paslaugų čekis Nr. 125 patvirtina, kad M. M. buvo konsultuotas neurologo, kaina 20,00 Eur, tačiau iš šio paslaugų čekio nėra galimybės nustatyti kada buvo konsultuotas M. M., nes ant paslaugų čekio nėra datos. 2018 m. kovo 24 d. preliminari pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas susitarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargždai ir gavo už tai rankpinigius. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados nustatyta, kad šiuo metu tarp šalių nebėra ginčo dėl vaikų bendravimo ir šalys susitaria tarpusavyje kaip ieškovas bendraus su vaikais. Nurodo, kad institucija teikianti išvadą neturi duomenų suteikiančių pagrindą riboti ieškovui maksimaliai bendrauti su vaikais. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktas bendravimo grafikas iš esmės nepažeidžia geriausių vaikų interesų ir abu galėtų būti tenkinami. Prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovo siūlomas vaikų ir ieškovo bendravimo laikas elektroninių ryšių pagalba yra per ilgas, nes darbo dienomis siūloma 3 valandos, o savaitgaliais 8 valandas ir tuo metu vaikai turėtų laukti tėčio skambučio, o tai apsunkintų vaikų galimybę leisti laisvalaikį lauke, lankyti būrelius ir panašiai. Siūlytų nustatyti trumpesnį ieškovo ir vaikų bendravimo laiką elektroninių ryšių pagalba. Mano, kad atsakovės siūlymas vasaros metu vaikams pradėjus lankyti mokyklą, kad ieškovas turi teisę kiekvieną vasaros mėnesį praleisti po vieną savaitę, turėtų būti lankstesnis ir galėtų suteikti galimybę ieškovui daugiau bendrauti vasaros atostogų metu su vaikais. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-586/2018 (šiuo metu baudžiamosios bylos Nr. 1-48-586/2019) nustatyta, kad buvo iš dalies patenkintas ieškovo A. M. prašymas ir nutarta panaikinti 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarimu kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimą nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. M.. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad iš karto po kardomosios priemonės panaikinimo ieškovas su vaikais nepertraukiamai prabuvo beveik dvi savaites.

Dėl ieškovo gyvenančio skyriumi su vaikais bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Bet kokie tėvų tarpusavio ginčai ar nesutarimai, nors šalims ir nebegyvenant kartu, jų vaikams sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaikų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nustatyta tam tikra ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka, kurią ieškovas ir prašo pakeisti nurodydamas aplinkybes, kad atsakovė jam neduoda vaikų ir trukdo jam bendrauti pagal teismo nustatytą tvarką, o atsakovė tvirtina, kad ji niekada nedraudė ir šiuo metu nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau taip pat mano, kad yra pagrindas nustatyti tikslesnę ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, nes ankstesnė teismo nustatyta tvarka netenkino ieškovo, kuris jos pats nesilaikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovo prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčas dėl jo ir vaikų bendravimo prasidėjo apytiksliai 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje, nes į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2018 m. balandžio 25 d. Vaiko teisių skyriuje buvo gautas ieškovo skundas, kuriame ieškovas tvirtina, kad atsakovė jam neleidžia bendrauti su vaikais ir juos išsivežė į užsienį.

Byloje pateikta 2018 m. kovo 24 d. preliminari pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas susitarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) Gargžduose ir gavo už tai rankpinigius. Tai yra tarp šalių ginčas dėl vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos iš esmės prasidėjo tada, kad šalys nusprendė parduoti santuokos metu įgytą turtą, ką iš esmės ir nurodė ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovė prašė jo perleisti jai buto dalį, o jis nesutiko. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jam trukdė bendrauti pagal teismo sprendimu nustatytą jo ir vaikų bendravimo tvarką ieškovas teismui nepateikė, tai yra byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos, kad jį galėtų pateikti antstoliui. Posėdžio metu ieškovas iš esmės pats patvirtino, kad po santuokos nutraukimo jam grįžus iš Norvegijos į Lietuvą, jis su vaikais praleisdavo po dvi savaites ir atsakovė jam duodavo vaikus, atsakovė vaikų jam nedavė maždaug apie mėnesį laiko iki 2018 m. gegužės mėnesio 11 d. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė išvyko su vaikais atostogų septynioms dienoms į Turkiją, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė trukdė ieškovui bendrauti su vaikais ar nedavė vaikų.

Priešingai atsakovės prie atsiliepimo pateikti įrodymai, tai yra ieškovo ir atsakovės susirašinėjimai ir atsakovės telefono išklotinės patvirtina, kad atsakovė pagal galimybes stengėsi duoti vaikus ieškovui ir ieškovas su vaikais bendravo daugiau nei buvo nustatyta teismo sprendimu. Atsakovė pripažino, kad ji su vaikais buvo išvykusi į Turkiją atostogoms, tačiau taip pat patvirtino, kad nors ji pati ieškovo ir neinformavo apie išvykimą, tačiau ieškovas apie jos ir vaikų išvykimą žinojo iš sūnaus V. M.. Ieškovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepaneigė. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. dėl vykusio ikiteisminio tyrimo ir šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir dėl ieškovui pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo bendrauti su M. M. ir per visą šį laikotarpį nebendravo su abiem vaikais, tačiau šiuo atveju negalima pripažinti, kad tai atsakovės kaltė. Atsakovės į bylą pateikti susirašinėjimai telefonu su ieškovu taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo tam tikrų nesutarimų dėl vaikų bendravimo tvarkos ir atsakovė pati siūlė ieškovui, jei jo netenkinta nustatyta bendravimo tvarka, kreiptis į teismą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus darytina išvada, kad nors akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė ieškovui nedavė vaikų ir taip trukdė ieškovui bendrauti su vaikais byloje nenustatyta, išskyrus tą laikotarpį, kai ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė nesimatyti su sūnumi M. M., tačiau įvertinus tai, kad tarp šalių nuolat kyla įvairūs nesutarimai dėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos, į institucijos teikiančios byloje išvadą pateiktą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, vaikams sudaryti stabilumą bei siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems ginčams kilti, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu ieškovo ir vaikų nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tikslesnę ir konkretesnę ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas riboti ieškovo maksimalią bendravimo tvarką. Tai, kad ieškovo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti minimali, nes nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų kada nors vartojęs smurtą prieš vaikus. Pati atsakovė patvirtino, kad ieškovas nėra smurtavęs prieš vaikus ir juos myli. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas daro žalą ar rodo netinkamą pavyzdį vaikams ar nesugeba jais tinkamai pasirūpint. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip tvirtina atsakovė, grįžęs iš užsienio vartodavo alkoholį ar rūkydavo tualete, nėra pagrindas riboti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką ir nustatyti minimalią bendravimo tvarką, nes į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, be to, atsakovė pati pripažino, kad ieškovas šiuo metu yra pasikeitęs, o jo nauja draugė K. gerai sutaria su vaikiais ir vaikams patinka būti kartu su tėčiu ir jo naująja drauge. Atsakovė tvirtino, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio sūnus M. M. labai pasikeitė, po 2018 m gegužės 12 d. įvykių vaikas tapo nerimastingas, uždaras ir pradėjo mikčioti, dėl ko ji kreipėsi į neurologą. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė siuntimą pas neurologą bei paslaugų mokėjimo čekį, kad lankėsi pas neurologą LORNOS medicinos centre, tačiau nepateikė jokių neurologo išvadų ar kitų rašytinių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima pripažinti, kad vaiko sveikata pablogėjo būtent dėl ieškovo kaltės. Pati atsakovė patvirtino, kad pas neurologą lankėsi tik kartą. Tai, kad M. M. 2018 m. gegužės mėnesį galimai po konflikto tarp ieškovo ir atsakovės buvo nerimastingas, liūdnas ir nedrąsus patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I., kuri kaip psichologė konsultavo šalių sūnų M. M.. Liudytoja nepastebėjo, kad šalių mažametis būtų mikčiojęs. Atsakovė tvirtino, kad darželio psichologė pati pastebėjo, kad jų sūnus M. M. labai uždaras ir pasiūlė konsultacijas, tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. šias aplinkybes paneigė ir nurodė, kad į ją kreipėsi pati atsakovė 2017 m. balandžio 5 d., nes prašė padėti sūnui M. M. išgyventi skyrybas. Liudytoja patvirtino, kad 2017 m. buvo trys konsultacijos su atsakove ir vaikas stebėtas grupėje, su vaiku buvo dvi konsultacijos, o 2017 m. rugsėjo 7 d. dalyvavo abu tėvai ir abiem tėvam buvo pasiūlytos rekomendacijos. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė vėl kreipėsi į ją, nes pakito vaiko elgesys ir vyko konsultacijos, kurių metu buvo bendrauta su vaiku nes M. M. sunkiai išgyveno tėvų skyrybas ir jam yra žinoma, kad šeimoje buvo smurtas, nes jis jai apie tai jai minėjo. Atsakovė nurodo, kad jai apie ieškinį tapo žinoma maždaug gegužės viduryje, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinys teisme buvo gautas 2018 m. gegužės 4 d., ir nesant priimtam ieškovo ieškiniui atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. atvyko pati į teismą ir teismo raštinėje nurodė, kad jos žiniomis jos buvęs sutuoktinis kreipėsi ar kreipsis į teismą ir nurodė jos dabartinį adresą ir tai buvo atžymėta kaip įvykis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaikų interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaikų teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaikų raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tais atvejais, kai vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Nagrinėjamu atveju šalių vaikai, tai yra V. M. šiuo metu yra beveik septynerių metų amžiaus, o M. M. yra beveik šešerių metų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais būdamas kartu su jais ar tai, kad darytų jiems kokią žalą, ar vaikai nenorėtų su juo bendrauti. Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra būtina išklausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba ją išreikšti, šiuo atveju vaikų nuomonė nebuvo išklausyta atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra pakankami maži, į tai, kad jie jau buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir į tai, kad atsakovė patvirtino, kad vaikai labai nori bendrauti su tėvu ir jo pasiilgsta. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip tėvai turi užtikrinti savo vaikų interesus ir teises ir tinkamai prižiūrėti vaikus kai jie yra kartu su jais, tai yra privalo sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas. Kadangi byloje nekilo ginčo, kad ieškovas nesugeba vaikais pasirūpinti, pačios šalys patvirtino, kad ieškovas vaikus pasiimdavo ir su vaikais gyvendavo nepertraukiamai apie dvi savaites, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tirti ar pas ieškovą bus sudarytos tinkamos ir saugios vaikų gyvenimo sąlygos, nes pripažintina, kad nagrinėjamu atveju abu tiek ieškovas, tiek atsakovė gali sudaryti vaikams pakankamai geras sąlygas gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje. Kiekviena iš šalių, būdami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaikų saugumą, todėl atsakovės išsakytos pastabos, kad ieškovas vaikus vežiojasi netinkamai, nes vežiojasi juos be specialių automobilinių kėdučių, yra pagrįstos ir ieškovas turėtų užtikrinti, kad vaikai būtų vežiojami saugiai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.

Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis).

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateikė savo siūlomas ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkas, išvadą teikiančios institucijos atstovas tiek pateiktoje išvadoje, tiek ir posėdžio metu nurodė, kad iš esmės šalių pateiktos bendravimo tvarkos nepažeidžia šalių vaikų interesų, tačiau kai kuriose punktuose galėtų būti keistinos, siekiant nepažeisti vaikų interesų ir užkertant kelią ginčams tarp šalių.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės sutinka, kad ieškovas būdamas Lietuvoje turi teisę su vaikais matytis kas antrą savaitgalį, skiriasi tik vaikų grąžinimo laikas ir tvarka, tai yra ieškovas siūlo vaikus grąžinti sekmadienį iki 17.00 val., parvežant juos į su atsakove sutartą vietą Klaipėdos mieste ar Klaipėdos rajone, o atsakovė siūlo, kad vaikai būtų grąžinti sekmadienį 20.00 val. ir vaikus parveža ieškovas į jų gyvenamąją vietą savo asmeninėmis lėšomis.

Teismas priima sprendimą pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovė teismo posėdžio nurodė, kad ketina keltis gyventi į Kretingos rajoną, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Nagrinėjant bylą teisme nustatytos faktinės aplinkybes, kad ieškovas šiuo metu gyvena Klaipėdos mieste, tačiau ketina grįžti dirbti į Norvegiją, o atsakovė su sūnumis šiuo metu gyvena Gargžduose, tai yra Klaipėdos rajone. Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių įrodymų kur tiksliai ir kada persikels gyventi ieškovė su vaikais, į tai, kad atstumai nuo Klaipėdos iki Gargždų ir nuo Klaipėdos iki Kretingos yra panašūs ir ieškovas teikdamas savo siūlomą tvarką, nereiškia, kad jam atsakovė atvežtų, o jis turėtų grąžinti vaikus, tai yra sutinka pats pasiimti ir grąžinti vaikus, laikytina, kad tarp šalių šiuo metu nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pats pasiima vaikus ir juos grąžina atsakovei į vaikų gyvenamąją vietą.

Teismo vertinimu ieškovo pateiktoje tvarkoje numatyta galimybė dėl objektyvių priežasčių šalių abipusiu susitarimu atkelti jo ir vaikų susitikimą, esant objektyvioms priežastims yra perteklinis, nes bet kokia teismo nustatyta tvarka gali būti abiejų šalių bendru sutarimu keičiama. Be to, nustačius, kad galima atkelti numatytą bendravimo tvarką ir nenumačius visų objektyvių aplinkybių, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti šalims, nes kiekviena šalis skirtingai gali traktuoti objektyvias aplinkybes ir tai tik keltų šalių nesutarimus.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė būdami su vaikais turi užtikrinti, kad vaikai laikytųsi tam tikro dienos ritmo, atliktų tos dienos vaikams mokymo įstaigose pavestas užduotis ar namų darbus, todėl ieškovui būnant Lietuvoje ir pasiimant vaikus iš mokymo įstaigų ar papildomų ugdymo įstaigų ir vaikus grąžinant atsakovei iki 20.00 val. ieškovas privalo užtikrinti, kad vaikai būdami su juo paruoštų kitai dienai jiems mokymo ar kitose ugdymo įstaigose pavestas užduotis, nes akivaizdu, kad vaikus grąžinus atsakovei 20.00 val. vaikai nebespėtų pasiruošti namų darbų ar atlikti kitas mokymo įstaigų jiems pavestas užduotis. Ieškovo siūlymas dėl jo ir vaikų bendravimo tvarkos per nuotolinio ryšio priemones teismo vertinimu nepagrįstai per ilgas ir neatitinka vaikų poreikių, nes nustačius, kad vaikai kiekvieną dieną su tėvu gali bendrauti nuo 16.00 val. iki 20.00 val. pažeistų vaikų interesus, nes dėl tokios tvarkos vaikai negalėtų dalyvauti papildomame ugdyme ar leisti laiką lauke su bendraamžiais, o turėtų būti namie, todėl nustatytina, kad ieškovas su vaikais „Viber“, „Skype“ ir kitomis nuotolinio bendravimo programų pagalba darbo dienomis ir savaitgaliais bendrauti nuo 19.00 val. iki 21.00 val., tai yra tuo metu kai vaikai jau yra grįžę iš užsiėmimų ir ruošiasi miegui ir atsakovei būtų lengviau užtikrinti, tokį vaikų ir jų tėvo bendravimą. Tiek ieškovo tiek atsakovės siūlymai dėl švenčių šventimo iš esmės panašūs, tačiau teismo vertinimu būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu jei būtų nustatyta, kad ieškovas turi teisę kiekvienais metais per vaikų gimimo dienas pasiimti vaikus ir su jais leisti laiką visą dieną, todėl nustatytina, kad poriniais metais jei tai netrukdo vaikų mokymuisi, nes vieno iš vaikų gimtadienis yra gegužės 12 d., kai reikia eiti į mokyklą, tai nustatoma, kad pusę dienos vaikas praleidžia su tėvu iš ryto, o poriniais metais po pietų, taip siekiant užtikrinti, kad abu tėvai turėtų lygias teises vaikų gimtadienius švęsti jų tikrą gimimo dieną. Atsakovės siūlymas, kad ieškovas turi teisę per vaikų gimtadienius atvykti ir dalyvauti vaikų gimtadieniuose dalinai riboja ieškovo teises, nes nustačius tokią tvarką vaikų tėtis negalėtų švęsti vaikų gimtadienių taip kaip nori vaikai ir tėtis, o turėtų derintis prie atsakovės.

Teismo vertinimu nėra pagrindo į teismo sprendimu nustatant ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką įtraukti tai, kad ieškovas būdamas Lietuvoje įsipareigoja dalyvauti vaikų mokymosi įstaigų susirinkimuose, nes tai yra ieškovo kaip tėvo pareiga ir papildomai ją įtvirtinti teismo sprendimu nėra pagrindo. Dalis šalių bendravimo siūlymuose pateiktų reikalavimų yra susiję ne su ieškovo ir vaikų bendravimu, o dėl tėvų pareigų įgyvendinimu, kadangi tai nėra susiję su ginčo bylos dalyku, todėl plačiau teismas apie tai nepasisako.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas iš esmės patenkino šalių reikalavimus, tačiau tenkindamas reikalavimus nustatė ne visai taip, kaip prašė šalys ir iš kiekvienos iš šalių siūlymų buvo paimta dalis siūlomos bendravimo tvarkos.

Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 38,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 1 625,00 Eur atstovavimo išlaidų, tai yra viso 1 738,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 1 000,00 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, į tai, kad sunku apskaičiuoti procentais, kurios šalies reikalavimas ir kiek procentų buvo patvirtintas, į tai, kad šių bylinėjimosi išlaidos nežymiai skiriais, į tai, kad, teismo vertinimu ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ilgą laiką jam nedavė vaikų ir ieškovas net nesikerpė dėl vykdomojo rašto išdavimo, o pateikė naują ieškinį, į šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu jau ginčo nebėra ir šalys susitaria, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas nepriteisti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2029-904/2017 nustatytą ieškovo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., ir M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką ir nustatyti tokią ieškovo A. M. ir nepilnamečių vaikų V. M. ir M. M., bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką:

1. A. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumis V. M. ir M. M. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val., ir ne vėliau kaip iki sekmadienio vakaro 20.00 val. parveža sūnus į jų gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove suderintą vietą, esančią Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone, savo asmeninėmis lėšomis, atsižvelgiant į vaikų norus šiuo metu bendrauti su tėvu.

2. A. M., būdamas Lietuvoje turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo/ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimų apie tai pranešęs atsakovei O. Ž. ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną. Tokiu atveju ieškovas A. M. grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone ar kitą su atsakove suderintą vietą Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone ir įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai būtų paruošę tos dienos namų darbus ar kitas jiems mokymo įstaigose ar būreliuose pavestas užduotis bei jei tą dieną vaikai turi dalyvauti kokiame papildomame užsiėmime ar būreliuose, kad vaikai į juos būtų nuvežti ir paimti iš būrelių.

3. A. M., būdamas Lietuvoje ir komandiruočių metu užsienyje turi teisę su vaikais bendrauti „Viber“, „Skype“ ir kitomis nuotolinio bendravimo programų pagalba tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (valandos Lietuvos laiku), o atsakovė O. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai galėtų namuose naudotis esančio kompiuterio ar telefono pagalba. Apie tai, kad bendravimas per Skype neįvyks, šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip 5 valandoms iki bendravimo pradžios, nurodant priežastį. Papildomai ieškovas įsipareigoja savo lėšomis nupirkti sūnums mobilaus ryšio telefoną ir apmokėti jo išlaikymo išlaidas. O. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad ieškovo vaikams nupirktas mobilus telefonas būtų įjungtas ir pakrautas. A. M. turi teisę šia ryšio priemone bendrauti su sūnumis papildomai, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę.

4. A. M. poriniais kalendoriniais metais (pvz. 2020 m., 2022 m. ir t.t.) bendrauja su sūnumis Kūčių dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas pasiima vaikus iš su atsakove suderintos susitikimo vietos nuo 10.00 val. ir grąžina vaikus į su atsakove suderintą susitikimo vietą Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone iki 20.00 val.

5. A. M. neporiniais kalendoriniais metais (pvz. 2021 m., 2023 m. ir t.t.) bendrauja su sūnumis antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius metus, tai yra neporiniais metais su vaikais neaptraukiamai bendrauja nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ryto iki sausio 1 d. 20.00 val. pasiimdamas vaikus iš su atsakove suderintos susitikimo vietos ir juos grąžindamas į su atsakove iš anksto suderintą vietą Klaipėdos mieste ar Klaipėdos rajone.

6. A. M., kiekvienais metais savo gimimo dieną, tai yra rugpjūčio 29 d. ir kiekvienų metų Tėvo dieną, tai yra birželio pirmą sekmadienį nuo 10.00 val. pasiima sūnus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdos rajone ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 20.00 val. parveža juos į iš anksto sutartą vietą Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone, atsižvelgiant į vaikų norus šiuo metu bendrauti su tėvu.

7. A. M. neporiniais kalendoriniais metais (pvz. 2021 m., 2023 m. ir t.t.) per nepilnamečių sūnų gimtadienius (gegužės 12 d. ir liepos 7 d.), turi teisę juos pasiimti nuo 10.00 val. ir grąžinti juos iki tos pačios dienos 15.00 val., atsižvelgiant į vaikų norus, užimtumą, o poriniais kalendoriniais metais (pvz. 2022 m., 2024 m. ir t.t.) nepilnamečių sūnų gimtadienius (gegužės 12 d. ir liepos 7 d.), turi teisę juos pasiimti nuo 15.00 val. ir juos grąžinti į sutartą vietą Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone iki tos pačios dienos 20.00 val. atsižvelgiant į vaikų norus, užimtumą mokymosi įstaigose.

8. Nepilnamečiai sūnūs pusę rudens, žiemos ir pavasario mokyklos (ikimokyklinių įstaigų) atostogų praleidžia (gyvena) su A. M., atsižvelgiant į vaikų norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Šių atostogų laikas turi būti suderinti likus mėnesiui iki vaikų rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių (ikimokyklinių įstaigų) atostogų pradžios.

9. Nepilnamečiai sūnūs pusę vasaros atostogų praleidžia (gyvena) su A. M. nepertraukiamai (iš anksto suderinus su O. Ž.), atsižvelgiant į vaikų norus šiuo metu bendrauti su tėvu. Apie vasaros atostogų laiką ieškovas su atsakove turi suderintas ne vėliau kaip likus mėnesiui iki vaikų vasaros atostogų pradžios.

10. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus bendravimo su A. M. metu, jis įsipareigoja nedelsiant informuoti O. Ž. telefonu (sms žinute ir/ar skambučiu).

11. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto sveikatos paslaugas ir pan.), esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti kitam iš tėvų galimybę dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

12. Bet kuriuo nurodytu laiku A. M. bendraujant su vaikais, jis turi sudaryti sąlygas O. Ž. susisiekti su sūnumis telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

13. Jeigu bendravimo metu su A. M. vaikai išreiškia norą grįžti pas mamą O. Ž., A. M. įsipareigoja nedelsiant apie tai skambučiu pranešti O. Ž. ir susitarus laiką vaikus parvežti į jų gyvenamąją vietą.

14. A. M., privalo informuoti O. Ž. apie planuojamą vaikų paėmimą (tiek darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis) pranešdamas trumpąją žinute ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš parą.

15. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko A. M. negali nustatytu laiku pasiimti vaikų, jis sms žinute ar skambučiu informuoja apie tai O. M.. O. M. su vaikais privalo laukti A. M., atvykstančio bendrauti su vaikais, ne ilgiau kaip 1 valandą.

16. Keičiantis mamos O. Ž. ir nepilnamečių sūnų gyvenamajai vietai, ji privalo apie tai informuoti A. M. prieš mėnesį.

17. Atsakovei O. Ž. ir nepilnamečiams vaikams pakeistus nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi už Klaipėdos rajono ribų, nustatytina, kad bendravimas vyksta pagal nustatytą teismo tvarką, tačiau atsakovė įpareigojama ieškovui A. M. pristatyti vaikus į A. M. gyvenamąją vietą ar kitą jo nurodytą vietą, o pasibaigus bendravimo laikui A. M. grąžina vaikus atsakovei O. Ž. vaikus į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

18. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaikais laiką, atsižvelgiant į vaikų poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaikų buvimo vietą ir jų būklę.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.