Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens I. F. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolė B. P., Blic credit, UAB, UAB „Katalogas“, antstolis V. M., UAB „Mano kreditas“, antstolis D. K., UAB „S. Imperija Creditor“, antstolis S. M., J. Š., antstolis D. Š., UAB „4 finance“, BnP Finance, AB, UAB „Creditreform Lietuva“, UAB „Ferratum finance“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektas nepatvirtintas 2018 m. lapkričio 20 d. įvykusiame pareiškėjos kreditorių susirinkime. Pareiškėja, atsižvelgdama į susirinkimo metu pateiktas kreditorių pastabas bei pasiūlymus, patikslino mokumo atkūrimo plano projektą. Patikslintas planas kartu su 2018 m. gruodžio 27 d. parengta išvada dėl patikslinto plano projekto įgyvendinimo galimybių pateiktas svarstyti 2019 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimui. Antrame kreditorių susirinkime, kreditoriui J. Š., turinčiam 28,75 proc. reikalavimų visų kreditorių atžvilgiu ir 67,06 proc. reikalavimų kreditorių grupės atžvilgiu, balsuojant „prieš“, patikslintam planui nebuvo pritarta. Dėl to fizinio asmens mokumo atkūrimo planas pateiktas tvirtinti teismui.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

7. Suinteresuotas asmuo J. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą, sumažinti lėšų, reikalingų asmens būtiniems poreikiams tenkinti, sumą nuo 700 iki 400 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Keliant fizinio asmens bankroto bylą buvo nustatyta 300 Eur būtinųjų išlaidų suma, kuri be jokio pagrindo padidinta daugiau kaip du kartus.

8.2. Neaišku, kokių kreditorinių reikalavimų sumos galėjo būti patvirtintos 2017 m. rugsėjo 27 d., kai pareiškėjai bankroto byla iškelta tik 2018 m. birželio 12 d. 1 180 Eur pareiškėjos sutapytų lėšų suma pervesta į neįvardinto antstolio depozitinę sąskaitą. Nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėja savo asmeninėms išlaidoms naudojo visas gautas pajamas, nors teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi jai buvo nustatyta tik 300 Eur sumą. Dėl to likusias lėšas ji privalėjo pervesti į bankroto administratoriaus sąskaitą ir skirti kreditorinių reikalavimų dengimui.

8.3. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kaip nustatyta 16 300 Eur suma. Neaišku, už kokią sumą bus realizuotas turtas, kurio pardavimas dar net nepaskelbtas.

8.4. Be pagrindo padidinus sumą skolininkės asmeniniams poreikiams tenkinti, nelieka prasmės stengtis, kad kreditoriniai įsiskolinimai būtų padengti, nes bankroto procesui pasibaigus, skolos bus nurašytos. Nuo pareiškimo padavimo dienos dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo iki šios dienos, pareiškėja beveik nepervedė bankroto administratoriui jokių lėšų skolų dengimui.

8.5. Bankrutuojantis asmuo pasiruošęs papildomai dirbti, taupyti ir dalį šių lėšų skirti kreditorių reikalavimas tenkinti, tačiau iš pateiktos numatomų gauti ir numatomų išleisti išlaidų lentelės matyti, jog beveik visos skolininkės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra skiriamos pragyvenimui ir bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti, t. y. skolininkė trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindama savo išlaidų.

8.6. Jeigu skolininkės išlaidoms skirta suma bus sumažinta nuo 700 iki 400 Eur, bus didesnė galimybė padengti kreditorinius įsiskolinimus.

8.7. Pareiškėja, kaip buvo numatyta sutartyje, neinformavo kreditoriaus apie jai iškeltą bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo moka kredito, kurį gavo pareiškėja, įmokas. Dėl to suinteresuoto asmens pragyvenimui lieka 100–150 Eur. Pareiškėjai pragyventi skiriama 700 Eur.

8.8. Teismas privalo nustatyti pareiškėjos išlaidų sumą ir įpareigoti skirti ne mažiau kaip 50 proc. visų savo pajamų skolų kreditoriniams dengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Šalių ginčas kilo dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

4. Byloje nustatyta, kad teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi iškelta pareiškėjos bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas V. Š.. Nurodyta nutartimi nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsiteisėjo. Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai. Teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi iki 2019 m. sausio 9 d. pratęstas terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. 2018 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėja, atsižvelgdama į pastabas ir pasiūlymus, parengė 2018 m. gruodžio 20 d. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kuris taip pat nebuvo patvirtintas antrajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2019 m. sausio 16 d., nes kreditorius J. Š., turintis 28,75 proc. reikalavimų visų kreditorių atžvilgiu ir 67,06 proc. reikalavimų kreditorių grupės atžvilgiu, balsavo „prieš“. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pavirtino 2018 m. gruodžio 20 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorius J. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir jo tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius. Bankroto administratorius pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kreditorių susirinkimui nepritarus pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, jo tvirtinimo klausimas perduodamas spręsti teismui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos nepritarimo planui priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, teismas turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).

10. Šalių ginčas kilo dėl mokumo atkūrimo plane nustatytos lėšų, reikalingų bankrutuojančio fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti, sumos dydžio. Sprendžiant klausimą dėl sumos, skirtos bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti, kiekvienoje konkrečioje byloje būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Teismas, iškeldamas pareiškėjos bankroto bylą, patvirtino 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismo patvirtinta būtinosioms išlaidoms skirta suma yra laikina ir gali būti keičiama, atsižvelgiant į faktinius bankrutuojančio asmens poreikius.

11. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. patikslintame mokumo atkūrimo plano 9 punkte nurodė būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas (T 4, b. l. 42, 43). Pareiškėja teigia, kad per mėnesį jai reikalingas 700 Eur suma, t. y. 200 Eur išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, 200 Eur – nepilnamečiam sūnui A. F. (A. F.) išlaikyti, 35 Eur – aprangai ir avalynei, 100 Eur būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui, 30 Eur – būstui apstatyti, namų ūkio įrangai ir kasdienei namų priežiūrai, 40 – sveikatai ir asmens higienai, 30 Eur – transportui, 45 Eur – už ryšių paslaugas, 10 Eur – poilsiui ir kultūrai, 10 Eur – įvairioms prekėms ir paslaugoms. Apeliantas ginčija bendrą būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, bet nenurodo argumentų, kuri konkreti pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta išlaidų suma turėtų būti mažintina.

12. Pagal FABĮ 7 straipsnio 3 dalį, fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja iš esmės viena išlaiko nepilnametį sūnų, dirba, siekia atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Pareiškėja pateikė į bylą rašytinius įrodymus (sąskaitų kopijas, mokėjimo kvitus), pagrindžiančius išleidžiamų pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą realią pinigų sumą (T. 4, b. l. 52-75, 181-202 b. l.). Sumažinus pareiškėjai ir jos išlaikomam nepilnamečiui vaikui būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų dydį, būtų pažeisti ne tik bankrutuojančio asmens teisė gyventi oriai, bet ir nepilnamečio vaiko interesai. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus apie būtinų išlaidų dydį, pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, atsižvelgė į Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį (555 Eur), kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad prašoma patvirtinti 700 Eur būtinųjų poreikių suma atitinka pareiškėjos, jos išlaikytinio – nepilnamečio vaiko ir kreditorių interesus.

14. Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Numatoma turto pardavimo kaina nėra galutinė, ji nurodoma atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę turto rinkos vertę. Vėliau plane nurodyta preliminari nekilnojamojo turto vertė tikslinama. Dėl to apeliantas nepagrįstai šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje kelia klausimą dėl nekilnojamo turto pardavimo kainos nustatymo.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė suinteresuotą asmenį (apeliantą) kaip savo kreditorių, turintį 9 312,96 Eur reikalavimą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, po 6 mėnesių apeliantui bus pervestos lėšos, pagal mokumo atkūrimo plane numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką.

16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindų galėtų daryti išvadą, jog pareiškėja, kaip bankrutuojantis fizinis asmuo, piktnaudžiauja savo teisėmis, vengia atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas užtikrina teisingą kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyrą ir atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos kreditorių reikalavimų sąrašą, bet ginčijamoje nutartyje neteisingai nurodė nutarties priėmimo metus. Šis netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, neturintis esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

18. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.