- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1389-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21076-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Gelna“
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelna“ ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Gelna“ pateikė į ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transtira” 3 115,83 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo atsakovui atsisakius pilnai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kilusius dėl dalies prekių sugadinimo ir praradimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Transtira“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 820,17 Eur dalyje su ieškiniu iš esmės sutinka, likusioje dalyje ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Transtira“ ieškovo naudai 104,16 Eur nuostolių, 21,00 Eur žyminio mokesčio, 107,66 Eur advokato išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Gelna“ atsakovo naudai 281,36 Eur advokatės išlaidų, 18,04 Eur vertimo išlaidų.
4. Teismas, įvertinęs į Kauno apygardos teismo 2016-12-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1521-260/2016, nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas įsigijo regreso teisę į atsakovą dėl 820,17 Eur žalos atlyginimo ir ši suma iš atsakovo turi būti priteista. Atsižvelgiant į tai, kad iškėlus šią civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme (2017-05-29) atsakovas, pripažindamas ieškinį šioje dalyje, 2017-06-09 geruoju sumokėjo ieškovui 820,17 Eur, ką patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateiktas mokėjimo nurodymas, reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė.
5. Ieškovo reikalavimą priteisti 2 191,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinę bylą su UAB „Bivakas“ Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismuose, teismas taip pat atmetė. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamam ginčui spręsti taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016, kurioje buvo išaiškinta, kad vežėjas turi teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, tačiau ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog buvo pareikštas ieškinys. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių bylos aplinkybių, nes buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra, tarptautinį vežimą faktiškai atliko vienintelis vežėjas, buvo sudaryta vienintelė vežimo sutartis, be to, nebuvo svarstomas klausimas dėl vežėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų savo iniciatyva reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, o dėl įskaitymo teisėtumo (pripažinimo negaliojančiu). Teismo manymu, ieškinys turėtų būti reikštas UAB „Transtira“, t. y. faktiniam vežėjui dėl 820,17 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ne UAB „Bivakas“. Nėra pagrindo taikyti ir CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies ir priteisti iš atsakovo kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas proporcingai nuostolio dydžiui praradus krovinio dalį, nes atsakovas, nėra atsakingas dėl ieškovo civilinės bylos UAB „Bivakas“ iškėlimo.
6. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtus 104,16 Eur nuostolius dėl AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ prekių trūkumo tenkino visiškai. Nors ieškovo konosamento egzemplioriuje nebuvo padaryta jokių įrašų dėl 20 vnt. krovinio pakuočių sugadinimo, atsakovas pateikė savo konosamento egzempliorių, kuriame toks įrašas yra (20 vnt. pakuotės įplėštos ir suspaustos). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į krovinio turinį (vyriški rūbai – apatiniai ir kelnaitės), įrašas konosamente, kad 20 vnt. kartotinių dėžių suspaustos, negalėjo įtakoti 40 vnt. prekių už 104,16 Eur/111,09 JAV dolerių dingimo. Bylos duomenimis, krovinio dalis šiai sumai buvo pavogta, todėl ir pakuočių įplėšimas nesusijęs su prekių sugadinimu, o įplėšta, kad būtų galima pavogti. Byloje nėra duomenų ir neįrodyta, kad prekių siuntėjas „Al Awwal International” pristatė prekes vežimui su netinkama pakuote, prekės buvo perduotos vėžėjo UAB „Transtira“ CMR Konvencijos prasme agentams, kurie krovinį ir pristatė iš Karačio (Pakistano) į Singapūrą, o iš ten laivu į Klaipėdą, iš Klaipėdos į sandėlį Vilniuje ir ten buvo nustatytas prekių pagrobimo/trūkumo faktas. Tokiu būdu, nėra pagrindo taikyti Hagos taisyklių 4 straipsnio 2 punkto n) papunkčio, atleidžiančio vežėją nuo civilinės atsakomybės dėl netinkamos pakuotės. Bylos duomenimis, siuntėjas „Al Awwal International” perdavė vežėjo UAB „TRANSTIRA“ agentui „Interglobe Logistics” Pakistane prekes su nepraplėšta pakuote, ką patvirtina nuotraukos, pateiktos kartu su atsakovo 2017-03-03 atsakymu į pretenzija, krovė prekes į konteinerį Nr. CRXU9846739 atsakovo agentas ir išdavė konosamentą, todėl nuo krovinio perdavimo vežėjui, pastarasis yra atsakingas už jo išsaugojimą. Įrašas konosamente padarytas, kai vėžėjo agentas „Interglobe Logistics” vežė krovinį ir Pakistano į Singapūrą, jį perkeliant į kitą konteinerį Nr. BMOU6298194 ir gabenat į Klaipėdos jūros juostą. Tuo metu krovinys buvo vežėjo dispozicijoje, todėl iš atsakovo priteistina 104,16 nuostolių už prekių praradimą/trūkumą ieškovo naudai, kuris nuostolį krovinio gavėjui AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ atlygino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas UAB „Gelna“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, jog teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginče su UAB „Bivakas“, nepagrįstai. Vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog buvo pareikštas ieškinys, t. y. ir į patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-144-706/2016).
9. UAB „Bivakas” pasirinko ne reikšti ieškinį apeliantui dėl žalos atlyginimo, bet įskaityti savo tariamą reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į apeliantui priklausantį užmokestį už vežimą. Apeliantas, laikydamas UAB „Bivakas” vienašališkai atliktą įskaitymą neteisėtu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jo pretenziją atmetė, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik teisme ginčyti UAB „Bivakas” atliktą įskaitymą. Jeigu UAB „Bivakas” atliktas įskaitymas teismo būtų buvęs pripažintas neteisėtu, apeliantui nebūtų pagrindo reikšti regresinį ieškinį atsakovui. Todėl sprendimo argumentas, kad apeliantas turėjo ne reikšti ieškinį UAB „Bivakas” dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, bet – regresinį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.
10. Nors apeliantas reiškė ieškinį dėl įskaitymo teisėtumo, tačiau teismai, vertindami įskaitymo teisėtumą, iš esmės nagrinėjo aplinkybes, susijusias su UAB „Bivakas” patirtos žalos realumu, dydžiu ir pagrįstumu, todėl faktiškai tos bylos nagrinėjimo dalykas buvo žalos, atsiradusios vežant krovinius, atlyginimo (įskaitymu) teisėtumas. Todėl teismas, remdamasis vien žalos atlyginimo forma – įskaitymu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apelianto byla su UAB „Bivakas” savo turiniu buvo dėl žalos atlyginimo.
11. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas apeliantui sumokėjo 820,17 Eur, atsakovas analogišku būdu galėjo sureguliuoti su UAB „Bivakas” kilusį ginčą dar iki jam pasiekiant teismą, kas būtų apskritai eliminavę bylinėjimosi išlaidų atsiradimo galimybę.
12. Teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, nenurodė motyvų, kodėl skundžiamoje sprendimo dalyje atmetė ieškinio reikalavimą dėl 6 procentų palūkanų.
Atsiliepimas
13. Atsakovas UAB „Transtira“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, jog ginčo kasacinio teismo nutartyje analizuojamas CMR konvencijos 37 straipsnis, kuris yra CMR konvencijos VI skyriuje „Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“. Atitinkamai CMR konvencijos VI skyriaus 34 straipsnis numato, kokiems pervežimams taikomos šio skyriaus nuostatos, t. y. tokiems, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai, tačiau vežimo sąlygas numato vienintelė sutartis. Šiuo atveju nebuvo sudaryta vienintelė vežimo sutartis, o ieškovas, sudaręs susitarimą su UAB „Bivakas“ dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo (t. y. dėl vežimo organizavimo, o ne dėl vežimo), vėliau sudarė susitarimą su atsakovu, t. y. nebuvo vienos vežimo sutarties, pagal kurią vežimą paeiliui būtų vykdę keli vežėjai. Todėl ieškovo nurodoma nutartis negali būti taikoma.
15. Net ir laikant, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016, galėtų būti taikoma (su kuo atsakovas nesutinka), nutartyje nėra teiginio, jog vežėjas turi teisę į patirtas bylinėjimosi išlaidas, ką prideda ieškovas. Minėtoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl paties vežėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado jo paties iniciatyva reiškiant ieškinius, atlyginimo.
16. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016-12-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-1521-260/2016, ieškovas savo iniciatyva priėmė savarankišką sprendimą kreiptis į teismą dėl UAB „Bivakas“ atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu.
Atsiliepimas
17. Atsakovas dar gerokai iki šios bylos siūlė sumokėti 820,17 Eur, tačiau apeliantas nesutiko, nepagrįstai reikalaudamas bylinėjimosi išlaidų, tai, kad atsakovas sumokėjo 820,17 Eur nereiškia, jog atsakovas privalo atlyginti ir apelianto reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas. Net jei ir laikyti, kad UAB „Bivakas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistinos (su kuo atsakovas nesutinka), jos galėtų būti atlyginamos tik proporcingai prarasto krovinio daliai.
18. Teismui atmetus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl prašomų priteisti palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-05 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. JC20130704-1, pagal kurios nuostatas vežėjas (atsakovas) įsipareigojo organizuoti krovinių gabenimą kelių, jūrų, oro ar kitu (kombinuotu) transportu pagal užsakovo (ieškovo) paraišką. UAB „Bivakas“ kreipėsi į ieškovą, prašydamas organizuoti krovinio, kurį sudarė 98 dėžės, sveriančios 972 kg atgabenimą iš bendrovės Connelly Skis, esančios Jungtinėse Amerikos Valstijose, UAB „Bivakas“, esančiam Kaune. Užsakymo pervežimą ieškovo užsakymu organizavo atsakovas. Išmuitintas krovinys 2015-07-07 buvo pristatytas UAB „Bivakas“, naudojant tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 287012. 2015-07-08 UAB „Bivakas“ pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad buvo prarasta krovinio dalis, kurios vertė 398,78 JAV dolerių, taip pat dalies pristatyto krovinio pakuočių buvo pažeistos, prašė atlyginti 468,78 JAV dolerių žalą. 2015-08-14 UAB „Bivakas“ pateikė ieškovui pranešimą dėl žalos įskaitymo į vežimo mokestį. 2015-08-19 UAB „Bivakas“ sumokėjo ieškovui 2 961,33 Eur ir liko skolingas 820,17 Eur. 2015-09-04 atsakovas pristatė UAB „Bivakas“ dingusią krovinio dalį, kurią UAB „Bivakas“ laikė prarasta, tačiau UAB „Bivakas“ atsisakė šį krovinį priimti ir visiškai atsiskaityti su ieškovu už paslaugas. UAB „Gelna“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Bivakas“, trečiasis asmuo UAB „Transtira“. Kauno miesto apylinkės teismas 2016-03-23 galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015-10-30 preliminarų sprendimą buvo pakeitė, teismas pripažino UAB „Bivakas“ 2015-08-14 d. pranešimu atliktą 487,79 Eur dydžio įskaitymą ir priteisė UAB „Gelna“ iš UAB „Bivakas“ 487,79 Eur skolą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas ir 424,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2016-12-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1521-260/2016, UAB „Gelna“ apeliacinis skundas buvo atmestas, o UAB „Bivakas“ apeliacinis skundas patenkintas, nutarta panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti UAB „Bivakas“ naudai iš UAB „Gelna“ 411 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje nutartyje konstatuota, jog UAB „Gelna“ įsigijo regreso teisę į UAB „Transtira“ dėl 820,17 Eur žalos atlyginimo.
22. 2016-09-09 šalys sudarė užsakymą Nr. 338927 dėl 74 dėžių krovinio (4 440 vnt. vyriškų apatinių drabužių) transportavimo iš Karačio (Pakistanas) krovinio gavėjui AB „Specializuota komplektavimo valdyba”, Vilnius. Krovinio siuntėjas „Al Awwal International” pristatė siuntimui skirtas prekes vežėjo agentams Karačyje (Pakistanas) „Interglobe Logistics”, kurie 2016-10-02 pakrovė prekes į konteinerį Nr. CRXU9846739 ir išdavė konosamentą. Krovinys iš Karačio (Pakistanas) buvo nuplukdytas į Singapūrą, kur iš konteinerio Nr. CRXU9846739 buvo perkrautas į konteinerį Nr. BMOU6298194 ir laivu atgabentas į Klaipėdos uostą. UAB „Transtira“ konteinerį Nr. BMOU6298194 su jame esančiomis prekėmis iš Klaipėdos nuvežė į savo sandėlį Vilniuje, kur atidariusi konteinerį, nustatė, kad krovinio pakuotės pažeistos, 2016-11-24 surašė trūkstamų/sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktą. Krovinį nuo atsakovės sandėlių iki ieškovės klientės turėjo nuvežti kitas ieškovo samdytas vežėjas UAB „Gordon Logistics”, kuriuo vairuotojas, atvykęs pasiimti krovinio į UAB „Transtira“ sandėlį, pastebėjo, kad krovinio pakuotės pažeistos ir tai pažymėjo atsakovės krovinio paėmimo lape bei krovinio pažeidimus užfiksavo nuotraukose. Atsakovas krovinio paėmimo lapo su jame užfiksuotais pažeidimais ieškovui neperdavė. 2016-11-29 krovinys buvo pristatytas AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, kuri nustatė, jog dėžės praplėštos, vidinės polietileninės pakuotės sudraskytos, trūksta 40 vnt. 104,16 Eur vertės prekių, todėl pateikė ieškovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, o ieškovas atitinkamai 2017-01-04 pateikė pretenziją dėl 104,16 Eur nuostolių atlyginimo atsakovui. Ieškovas, pateikė 2017-02-09 kreditinę sąskaitą 104,16 Eur sumai ir tokiu būdu atlygino AB „Specializuota komplektavimo valdyba” nuostolius.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų bylinėjantis su UAB „Bivakas“, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai skundžiamoje dalyje yra ne visiškai tinkami, tačiau tai neeliminuoja jo teisingumo. CMR konvencijos 37 straipsnis nustato, jog laikantis šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo atsakovas, nagrinėjamas straipsnis yra konvencijos IV skyriuje „Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“. Šis skyrius pradedamas 34 straipsniu, apibrėžiančiu šio skyriaus taisyklių taikymo sritį. CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Taigi, įvertinus nagrinėjamo straipsnio formuluotę, darytina išvada, jog CMR konvencijos IV skyriaus nuostatų taikymo būtinoji prielaida yra aplinkybė, jog konkretūs teisiniai santykiai kilo iš vežimo, kurios sąlygas nustato vienintelė sutartis.
24. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-07-05 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. JC20130704-1, pagal kurios nuostatas vežėjas (atsakovas) įsipareigojo organizuoti krovinių gabenimą kelių, jūrų, oro ar kitu (kombinuotu) transportu pagal užsakovo (ieškovo) paraišką; UAB „Bivakas“ kreipėsi į ieškovą, prašydamas organizuoti krovinio, kurį sudarė 98 dėžės, sveriančios 972 kg atgabenimą iš bendrovės Connelly Skis, esančios Jungtinėse Amerikos Valstijose, UAB „Bivakas“, esančiam Kaune; užsakymo pervežimą ieškovo užsakymu organizavo atsakovas. Taigi, šie duomenys atskleidžia, jog šalių ir UAB „Bivakas“ teisiniai santykiai susiklostė pagal du susitarimus – 2013-07-05 tarp šalių sudarytą sutartį Nr. JC20130704-1 ir ieškovo bei UAB „Bivakas“ susitarimą dėl ginčo krovinio. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pagrindo konstatuoti egzistuojant CMR konvencijos IV skyriaus nuostatų, įskaitant ir 37 straipsnį, taikymo būtinąją prielaidą – aplinkybę, jog ginčo vežimo sąlygas nustatė vienintelė sutartis – nėra. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2016-03-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-144-706/2016, jog CMR konvencijos 37 straipsnio vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus, ir yra pagrįsta teigti, kad vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog kad buvo pareikštas ieškinys, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra galimas, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai, kadangi CMR 37 straipsnis taikytinas nėra, pažymėtina, jog tai lemia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-144-706/2016, nagrinėjamai bylai aktuali nėra, todėl teisėjų kolegija dėl argumentų, susijusių su minėta nutartimi ir joje suformuluotos kasacinio teismo praktikos taikymu šioje byloje plačiau nepasisako. Nesant teisinio pagrindo ginčo bylinėjimosi išlaidų priteisimui, ieškovo argumentai dėl teismo proceso, iš kurio šios išlaidos kilo, iniciavimo, šio proceso metu ieškovo pasitelktų teisių gynimo būdų ir pan., nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
25. Ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, nenurodė motyvų, kodėl skundžiamoje sprendimo dalyje atmetė ieškinio reikalavimą dėl 6 procentų palūkanų. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad skundžiamame procesiniame sprendime tokie motyvai iš tiesų nėra eksplicitiškai išdėstyti, tai nedaro įtakos skundžiamos jo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Iš skundžiamo sprendimo visumos matyti, jog minėtos procesinės palūkanos priteistos nebuvo, nes atitinkamoje dalyje nebuvo patenkintas pagrindinis reikalavimas. Pagrindo kvestionuoti tokią pirmosios instancijos teismo logiką nėra.
26. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
28. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o atsakovo – tenkinti, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 150,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „Gelna“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Gelna“ atsakovo UAB „Transtira“ naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.