Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „GO Vilnius“ dėl sprendimų, priimtų atvirajame konkurse Nr. 580389, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Adverum, viešoji įstaiga „Pilietinė medija“, uždaroji akcinė bendrovė „Nord Play“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ „GO Vilnius“ atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės pirkimą Nr. 580389 „Vilnius 700“ programos Lietuvoje koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslauga“, apie kurį CVP IS paskelbta 2021 m. gruodžio 29 d. ir kurio preliminari vertė 510 000 Eur be PVM. 2022 m. sausio 28 d. ieškovė UAB „Konsultacijos verslui“ ir trečiasis asmuo UAB Adverum, veikdamos 2022 m. sausio 26 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė atsakovei parengtą Konkursui „Vilnius 700“ programos Lietuvoje koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo projektą. Be jų, pasiūlymus Konkursui pateikė dar septyni tiekėjai: UAB „Idea Prima“, UAB „INDIANA.LT“, UAB „Propeller“, UAB „MVP Sprendimai“, VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“, UAB „Agency UP“, UAB „Pavyzdys“.

20. Atsakovės viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 22 d., pasitelkusi penkis ekspertus ir įvertinusi tiekėjų dokumentus bei jų techninio pasiūlymo A dalį, pritarė ekspertų, įvertinusių pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus, skirtiems balams ir priėmė šiuos Pirkimo protokolinius sprendimus Nr. 22KP0222-01: visi Pirkimo dalyviai pateikė Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumentą, patvirtinantį atitiktį reikalavimas; susumavus ekspertų vertinimo balus, už A techninį pasiūlymą skiriami tokie balai (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime): VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ – 60,00, UAB „Idea Prima“ – 31,20, UAB „INDIANA.LT“ – 31,20, UAB „Agency UP“ – 31,20, UAB „Pavyzdys“ – 21,60, UAB „Propeller“ – 14,40, UAB „MVP Sprendimai“ – 9,60, UAB „Konsultacijos verslui“ ir UAB Adverum – 4,80. 2022 m. vasario 23 d. Komisija CVP IS priemonėmis pranešimu Nr. 10292175 pranešė ieškovei, kad jos A dalies techninis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus ir buvo įvertintas 4,80 balo.

21. Komisija 2022 m. vasario 23 d. priėmė pirkimo protokolinį sprendimą Nr. 22KP0323-01, kuriuo, sudėjusi balų skaičių už pasiūlytą kainą, už ekonominio naudingumo T kriterijų, už tiekėjo antkainį, nustatė, kad tiekėja VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ surinko bendrą balų skaičių – 63,45, UAB „Agency UP“ – 63,20, UAB „INDIANA.LT“ – 44,71, UAB „Idea Prima“ – 36,79, UAB „Konsultacijos verslui“ ir UAB Adverum – 27,57, UAB „Pavyzdys“ – 25,86, UAB „MVP Sprendimai“ – 24,93, UAB „Propeller“ – 20,46. Vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 87 punktu, Komisija nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pagal kurią ieškovė užėmė penktą vietą, o laimėjusiu tiekėju pripažino VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“, su kuria nutarė sudaryti sutartį pagal Pirkimo sąlygų 12 punktą, ir apie tai pranešė tiekėjams 2022 m. kovo 24 d. CVP IS priemonėmis (pranešimo Nr. 10382025).

25. Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. atsakyme į ieškovės pretenziją informavo, kad pretenzijos dalį, susijusią su Pirkimo sąlygų turinio trūkumais, paliko nenagrinėtą (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis), nes ji pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą, kuris baigėsi 2022 m. sausio 10 d., o pretenzijos dalį, susijusią su ieškovės pasiūlymo vertinimu, atmetė kaip nepagrįstą, nes: nenurodyta ir neįrodyta, kad tik formaliai Pirkimo sąlygų 83.1.7 punktą atitinkantis pasiūlymas turėjo būti įvertintas kitaip ar kad ekspertai netinkamai įvertino pasiūlymą; apibendrintame ekspertų vertinimo aprašyme nurodyti esminiai pasiūlymo trūkumai, kurie objektyviai neleido skirti didesnių ekonominio naudingumo balų ir tiekėja jų nepaneigė; pasiūlyme pateiktas padrikas skirtingų priemonių sąrašas neatspindėjo idėjos ir iškelto šūkio, iškeltos idėjos nederėjo su projekto tikslais ir užduotimi tiekėjams siūlyti tik nestandartinius ir originalius sprendimus, formas ir formatus; nepagrįsta ir nepaaiškinta, kaip siūlomos priemonės atspindės šventinių metų išskirtinius kultūrinius įvykius; nebuvo pagrįstos idėjos išpildymo priemonės užduotyje nurodytoms auditorijoms ir kaip jos padės pasiekti iškeltus tikslus; nepasiūlytos veiklos, kuriose renginio dalyviai dalyvautų patys; tiekėja negali remtis Pirkimo sąlygų neaiškumu ar dviprasmiškumu pasibaigus VPĮ nustatytam terminui pretenzijai dėl 2021 m. gruodžio 29 d. viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų pareikšti.

27. Atsakovė su Konkurso laimėtoja VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ 2022 m. balandžio 5 d. sudarė Paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį, kurios kaina yra 617 000 Eur su PVM ir kurios galiojimo terminas iki 2024 m. sausio 1 d.

28. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės Komisijos 2022 m. vasario 22 d. protokolinio nutarimo Nr. 22KP0222-01 dalies, kuria pripažinta, kad ieškovės A dalies techninis pasiūlymas vertinamas 4,80 balo, panaikinimo; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2022 m. kovo 10 d. atsakovės raštą „Atsakymas į Konsultacijos verslui, UAB Pretenziją“.

Dėl Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei privaloma ikiteismine tvarka pateiktoje pretenzijoje Perkančiajai organizacijai, nei ieškinyje nesuformulavo savarankiško materialinio reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir (ar) jų panaikinimo ir (ar) pakeitimo. Dublike ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų neginčija. Tačiau pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė taip pat rėmėsi argumentu, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios. Kadangi ieškovė VPĮ nustatyta tvarka neginčijo Pirkimo sąlygų (nesuformulavo atitinkamo reikalavimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai nesudaro ieškinio dalyko. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumentų, kuriais kvestionuojamas Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos teisėtumas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (ne)atitikimo aspektu.

32. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė, viena vertus, minėtais argumentais iš esmės ginčija Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų vertinimo tvarką (nesuformuluodama atitinkamo reikalavimo), kita vertus, ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės ir UAB Adverum A dalies techninį pasiūlymą. Taigi apeliantė iš esmės pripažįsta, kad Techninis pasiūlymas gali būti vertinamas pagal Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų vertinimo tvarką.

Dėl Techninio pasiūlymo įvertinimo pagrįstumo

33. Pirkimo sąlygų 87 punkte nustatyta, kad sutartis bus sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Pirkimo sąlygų 82 punkte nustatyta, kad šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas I ir II pirkimo daliai bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 83 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, t. y. tiekėjo antkainis (A), kaina (C) ir kokybė (T). Ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudėjus šių kriterijų balus (Pirkimo sąlygų 83.1.1 punktas).

34. Pagal VPĮ 19 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo (VPĮ 19 straipsnio 1 dalis). Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. <…> Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės (VPĮ 19 straipsnio 5 dalis).

35. Pagal Pirkimo sąlygų 83.1.6 punktą kriterijus T1 vertinamas ekspertinio vertinimo metodu, vertinimui sudarytos ekspertų grupės narių skiriamais balais. Pirkimo sąlygų 83.1.7 punkte nurodyta, kad bus vertinama: ar atlikta užduotis atitinka visas techninėje specifikacijoje nurodytas sąlygas ir ar yra visi užduoties elementai; ar teikiant įžvalgas apie lietuvių keliavimo ir kultūros vartojimo įpročius remiamasi oficialiais šaltiniais ir ar jos yra pagrįstos ir tinkamos programos koncepcijos gairėms formuoti; ar nustatyti programos Lietuvoje miestai (5–10) ir ar argumentuoti pasirinkimo kriterijai; ar pagrįstas kampanijos idėjos, priemonių ir žinutės tikslingumas bei aktualumas nurodytoms auditorijoms ir ar tai atitinka iškeltus tikslus; ar originali, patraukli ir kokybiška pateikta idėja, priemonės ir žinutė. Tame pačiame punkte pateikta lentelė, kurioje nurodytos pasiūlymo vertinimo reikšmės ir atitinkamai galimas įvertinimas balais (blogai – 0 balų, vidutiniškai – 4 balai, puikiai – 10 balų).

36. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Komisija 2022 m. vasario 22 d., pasitelkusi penkis ekspertus ir įvertinusi tiekėjų dokumentus bei jų techninio pasiūlymo A dalį, protokoliniu sprendimu Nr. 22KP0222-01 pritarė ekspertų skirtiems balams už dalyvių A techninį pasiūlymą: VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ – 60,00, UAB „Idea Prima“ – 31,20, UAB „INDIANA.LT“ – 31,20, UAB „Agency UP“ – 31,20, UAB „Pavyzdys“ – 21,60, UAB „Propeller“ – 14,40, UAB „MVP Sprendimai“ – 9,60, UAB „Konsultacijos verslui“ ir UAB Adverum – 4,80. Iš byloje pateiktų dalyvių pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketų nustatyta, kad ieškovės Techninį pasiūlymą vienas ekspertas įvertino 4 balais, o likę keturi ekspertai skyrė po 0 balų. Visi ekspertai anketose nurodė savo argumentuotus vertinimo pagrindimus (aprašymus). Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą pateikti Techninio pasiūlymo įvertinimo informaciją, pateikė apibendrintą ekspertų vertinimo aprašymą, kuriame išdėstė, kokie trūkumai buvo nustatyti pasiūlymo vertinimo metu, ir apibendrindama nurodė, kad siūloma koncepcija neatitinka Konkurso užduotyje suformuotų tikslų.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės sprendimas vertinti ieškovės Techninį pasiūlymą tik 4,80 balo yra grindžiamas tik klaidingomis ir nemotyvuotomis ekspertų išvadomis. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš apeliantės argumentų matyti, kad ji nesutinka su ekspertų nurodytomis tam tikromis pastabomis ir trūkumais, t. y. kad „neapžvelgti su kultūros vartojimu susiję įpročiai; nepateikti vaizdiniai pavyzdžiai; priemonių tikslingumas neargumentuotas tikslinėmis grupėms; kampanijos idėjos, priemonių ir žinutės tikslingumas bei aktualumas nurodytoms tikslinėms auditorijoms nėra pagrįsti ir neatitinka kampanijos tikslų“. Anot apeliantės, jos pateiktas Techninis pasiūlymas atitinka šiuos reikalavimus taip, kaip jie suformuluoti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į Pirkimo objekto pobūdį, formalus ir paviršutiniškas tam tikrų Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų išpildymas nepaneigia minėtų ekspertų išvadų dėl ieškovės pateikto Techninio pasiūlymo trūkumų, t. y. vaizdinių stokos (pateiktas tik vienas kampanijos vaizdinis pavyzdys), kampanijos idėjos, priemonių ir žinutės tikslingumo bei aktualumo nurodytoms tikslinėms auditorijoms argumentacijos stokos ir kt. Pažymėtina, kad tokį ekspertų vertinimą lėmė ir tai, jog Techniniame pasiūlyme pateiktas sąrašas skirtingų priemonių („hip“ autobusiukas, wifi zona, nemokamai dalinama kava (vienkartiniai puodeliai nėra tvaru), lindy-hop šokėjai, laikina tatuiruotė, virtualūs akiniai), kurios neatspindi ir taip skirtingų idėjos bei šūkio, ne tik nekuria koncepcinės visumos, bet ir yra neoriginalios, tradiciniai mažų švenčių atributai. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad ieškovės pasiūlytos priemonės neatliepia užduotyje iškeltų tikslų anonsuoti 2023 metų jubiliejų, neatsižvelgta į aprašytą vertės pasiūlymą, kyla rizika nepasiekti tokių tikslų kaip vietinio turizmo 2023 metais skatinimas į Vilnių, nebus įgyvendinti drąsūs, kūrybiški pasiūlymai, nepasiūlyta interaktyvių veiklų. Šių argumentų visuma lėmė apibendrintas ekspertų išvadas, kad siūloma koncepcija neatitinka Konkurso užduotyje suformuotų tikslų arba juos atitinka tik iš dalies.

38. Atsakovė, priimdama 2022 m. vasario 22 d. protokolinį sprendimą, vadovavosi pasitelktų ekspertų vertinimais ir pritarė jų skirtiems balams kiekvieno dalyvio A dalies techniniams pasiūlymams. Kaip minėta, pagal Pirkimo sąlygų 83.1.6 punktą kriterijus T1 vertinamas ekspertinio vertinimo metodu, vertinimui sudarytos ekspertų grupės narių skiriamais balais. Taigi Komisija būtent šiam tikslui ir pasikvietė penkis ekspertus, kurie įvertino Konkurso dalyvių A dalies techninių pasiūlymų atitikimą kokybės (T) kriterijui. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad esant argumentuotam Pirkimo dalyvių pateiktų A techninių pasiūlymų vertinimo pagrindimui, VPĮ nuostatos nedraudė Perkančios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai, priimant sprendimą, pritarti ekspertinio vertinimo rezultatams ir ekspertų skirtiems balams, jei ji su jais sutiko, Pirkimo sąlygų 83 punkto pažeidimų nenustatė ir neturėjo papildomų argumentų, papildančių ekspertinį vertinimą. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas.

39. Pažymėtina, kad ieškovei pareikalavus pateikti Techninio pasiūlymo įvertinimo informaciją, atsakovė pateikė Techninio pasiūlymo apibendrintą ekspertų vertinimo aprašymą, kuriame nurodė, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti pasiūlymo vertinimo metu. Detalesni paaiškinimai ir argumentai ieškovei buvo išdėstyti atsakovės 2022 m. kovo 10 d. atsakyme į ieškovės pretenziją. Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovė tiksliai nenurodė, kokių Pirkimo sąlygų 83.1.7 punkte nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ieškovės Techninis pasiūlymas neatitiko.

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė byloje neįrodė, jog atsakovės priimtas sprendimas dėl ieškovės Techninio pasiūlymo įvertinimo yra nepagrįstas ir kad ieškovės Techninis pasiūlymas pagal kokybės (T) kriterijų turėjo būti įvertintas didesniu nei 4,80 balu.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi ir pakartotinai 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti: 1) duomenis apie Pirkime techninių pasiūlymų vertinimą atlikusius ekspertus ir jų nešališkumo deklaracijas; 2) duomenis apie tai, kaip kiekvienas iš ekspertų vertino ir kokį balą suteikė ieškovės Techniniam pasiūlymui; 3) duomenis apie pirkimui pateiktus kitų tiekėjų techninius pasiūlymus ir jų ekspertinio vertinimo paaiškinimus; 4) Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų kopijas (tuos, kurie susiję su šios bylos ginčo dalyku).

42. Atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. pateikė visus pareikalautus duomenis, išskyrus kitų tiekėjų techninius pasiūlymus. Nurodė, kad ieškovė neginčija Pirkimo rezultatų, neginčija kitų tiekėjų pasiūlymo vertinimo, todėl įrodymai dėl kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimo apskritai nėra susiję su byloje keliamais klausimais.

43. Ieškovė 2022 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 25 d. pateikti visus Pirkime pateiktus kitų tiekėjų techninius pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų, įskaitant ir kitų tiekėjų pasiūlymus, išreikalavimo (žr. šios nutarties 14 punktą).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis bei jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

46. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. raštu išdėstė priežastis, kodėl nepateikė kitų tiekėjų techninių pasiūlymų, t. y. dėl to, kad ieškovė neginčija Pirkimo rezultatų, neginčija kitų tiekėjų pasiūlymo vertinimo, todėl šie įrodymai nėra susiję su byloje keliamais klausimais.

47. Apeliantė teigia, kad tikėtina, jog ir kitų tiekėjų Pirkime pateikti techniniai pasiūlymai taip pat buvo įvertinti netinkamai ir pažeidžiant skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Nei ieškovė, nei teismas, neturėdami kitų tiekėjų Pirkime pateiktų techninių pasiūlymų, neturėjo objektyvios galimybės patikrinti minėtų aplinkybių.

48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas šiuo atveju turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktos dalyvių pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketos, kuriose yra visų tiekėjų pateiktų A dalies techninių pasiūlymų ekspertų įvertinimo rezultatai. Šie duomenys, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, patvirtina, kad visi ekspertai visų Pirkimo dalyvių, įskaitant ir ieškovės, pateiktus A dalies techninius pasiūlymus vertino pagal vienodus Pirkimo sąlygų 83 punkte nustatytus Pasiūlymų vertinimo kriterijus, dėl kiekvieno Pirkimo dalyvio A dalies techninio pasiūlymo pasisakydami atskirai, nurodydami argumentus ir motyvus, pagrindžiančius, kodėl konkrečiam dalyviui skiria atitinkamą įvertinimo balą (0, 4, 10), t. y. visų tiekėjų pasiūlymus vertino pagal tuos pačius kriterijus, nepažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad kiekvieno eksperto vertinimas yra individualus, paremtas jo turimomis specialiomis žiniomis, įgyta kompetencija ir sukaupta patirtimi atitinkamoje srityje, todėl vien apeliantės keliamos prielaidos dėl galimo netinkamo kitų tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimo negali būti pagrindas abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu ir (ar) objektyvumu. Be to, šioje nutartyje pirmiau jau konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės Techninis pasiūlymas pagal kokybės (T) kriterijų turėjo būti įvertintas didesniu nei 4,80 balu (žr. 33–40 punktus). Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, vien tai, kad byloje nėra pateikti kitų tiekėjų techniniai pasiūlymai, šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir laikyti, jog ekspertai (ir atitinkamai atsakovė) kitų tiekėjų techninius pasiūlymus įvertino netinkamai.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka tam, kad būtų galima visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes bei teisingai išspręsti šalių ginčą. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs iš atsakovės kitų tiekėjų techninių pasiūlymų ir netaikęs contra spoliatorem prezumpcijos, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų A techninės dalies pasiūlymų vertinimo

50. Byloje nustatyta, kad atsakovės Komisija 2022 m. vasario 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. 22KP0323-01 nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pagal kurią ieškovė užėmė penktą vietą, o laimėjusiu tiekėju pripažino VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“, su kuria 2022 m. balandžio 5 d. sudarė Paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neginčija Pirkimo laimėtojos ir kitų tiekėjų, užėmusių antrą–ketvirtą vietas pasiūlymų eilėje, pasiūlymų vertinimo bei nepagrindė savo realių galimybių tapti Pirkimo laimėtoja, konstatavo, jog ieškovė neįrodė realaus teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės priimtus sprendimus Pirkime.

51. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

52. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021). Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas). Hipotetinėmis prielaidomis paremtas tiekėjo (ieškovo) teisinis interesas viešojo pirkimo sutarties sudarymu teismų praktikoje nepripažįstamas pakankamu tiekėjo teisinio suinteresuotumo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 29 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrojo elemento, t. y. ieškovės subjektinių teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad ieškovė nei privaloma ikiteismine tvarka pateiktoje pretenzijoje Perkančiajai organizacijai, nei ieškinyje nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, kuriais būtų grindžiamas Pirkimo laimėtojos VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ ir kitų tiekėjų, užėmusių antrą–ketvirtą vietas pasiūlymų eilėje, pasiūlymų netinkamas įvertinimas. Ieškovė minėtą atsakovės sprendimą ginčijo tuo pagrindu, kad būtent jos pateiktas Techninis pasiūlymas buvo netinkamai įvertintas, todėl, atlikus jo vertinimą iš naujo, tikėtina, jog ieškovės pasiūlymas būtų laimėjęs pirmąją vietą ir ieškovė būtų sudariusi Pirkimo sutartį, nes jos pasiūlymo kaina gavo vieną didžiausių įvertinimų – 21,77 balo.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teisinis suinteresuotumas Pirkimo sutarties sudarymu remiantis vien jos Techninio pasiūlymo netinkamu įvertinimu, tačiau nenuginčijus aukštesnes vietas pasiūlymų eilėje užėmusių teikėjų pasiūlymų įvertinimo, yra pernelyg hipotetinis ir nepakankamai pagrįstas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovės Techninis pasiūlymas pagal kokybės (T) kriterijų ekspertų (ir atitinkamai atsakovės) buvo įvertintas mažiausiu balų skaičiumi (4,80) iš visų tiekėjų pasiūlymų, kai pirmąją vietą užėmusio ir laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymas pagal šį kriterijų surinko didžiausią galimą balų skaičių (60). Be to, antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusios UAB „Agency UP“ pasiūlymas pagal kainos kriterijų gavo netgi daugiau balų (30), nei ieškovės pasiūlymas, o bendras šios tiekėjos balų skaičius yra 63,20, kai ieškovės pasiūlymas iš viso surinko tik 27,57 balo. Tai, kad net keturių tiekėjų pasiūlymai įvertinti gerokai didesniais bendrais balų skaičiais (nuo 36,79 iki 63,45), kelia pagrįstų abejonių ieškovės galimybe laimėti Konkursą pakartotinai įvertinus jos Techninį pasiūlymą.

56. Nagrinėjamu ginčo aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovė su Konkurso laimėtoja VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ 2022 m. balandžio 5 d. sudarė Paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį. Nors ši sutartis sudaryta jau po ieškinio pateikimo, apeliantė netikslino savo reikalavimų ir minėtos sutarties byloje neginčijo. Sudarius Pirkimo sutartį, laikytina, kad Pirkimo procedūros baigėsi (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad pasibaigus Pirkimo procedūroms, VPĮ nenumato galimybės Pirkimo procedūras atnaujinti, iš naujo vertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus ir nustatyti galimą kitą Pirkimo laimėtoją. Todėl teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad dėl šios priežasties ieškovė taip pat nebeturi galimybės siekti viešojo pirkimo sutarties su atsakove sudarymo.

57. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo. Ieškovei neįrodžius šios sąlygos, nėra pagrindo pripažinti jos teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės 2022 m. vasario 22 d. sprendimą dėl ieškovės Techninio pasiūlymo įvertinimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

58. Ieškovė prašė skirti atsakovei iki penkių tūkstančių eurų baudą už 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. teismo nutarčių nevykdymą ir reikalautų dokumentų nepateikimą teismui nutartyse nustatytu terminu, nes atsakovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

59. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti baudą atsakovei.

60. CPK 95 straipsnis nustato teisines pasekmes šaliai, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisinėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

61. Apeliantė nurodo, atsakovė sistemingai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes nuolat nevykdė teismo įpareigojimų ir neteikė teismo reikalaujamų įrodymų bei tokiu būdu veikė prieš greitą ir visapusišką civilinės bylos išnagrinėjimą. Tai lėmė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta praleidus CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvų 60 dienų terminą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina atsakovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą 2022 m. balandžio 28 d. teismo nutartyje nurodytiems įrodymams pateikti ir nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti šių įrodymų anksčiau, 2022 m. gegužės 12 d. pateikė visus teismo nurodytus duomenis, išskyrus kitų tiekėjų techninius pasiūlymus. Taip pat nurodė priežastis, kodėl pastarųjų įrodymų neteikia. 2022 m. gegužės 16 d. teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ne dėl minėtų atsakovės procesinių veiksmų, o dėl to, kad į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, taip pat dėl to, kad pareikalavo atsakovės pateikti papildomus įrodymus, t. y. Konkurso sąlygas ir su Konkurso laimėtoja sudarytą 2022 m. balandžio 5 d. sutartį. Nors apeliantė teigia, kad pastarųjų dokumentų atsakovė taip pat nepateikė per nustatytą terminą, dėl to, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas neužsitęsė, nes teismas šiuos įrodymus gavo iš CVP IS. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir teisingai išsprendė ginčą, atmesdamas kaip nepagrįstą apeliantės ieškinio dalį dėl atsakovės 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad ieškovės A dalies techninis pasiūlymas vertinamas 4,80 balo, panaikinimo. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

64. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimamas atsakovės naudai. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.