Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, bedarbis, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 33-43) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra dviejų kambarių bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Viename iš kambarių, kambario viduryje ant grindų rastas gulintis moteriškos lyties J. L. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, lavono kairė koja ištiesta, ant kelio matomas kelio nubrozdinimas. Dešinės kojos vidinės šlaunies pusėje matoma netaisyklingos formos kraujosruva. Moters rankos ištiestos, pilvas atidengtas, vilki raudonos spalvos megztuku. Lavono burna užčiaupta, akys užmerktos, po dešine akimi matoma melsvai geltonos spalvos kraujosruva. Kambariuose tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Specialisto išvada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70) nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir smegenų kamieno strigimą su ūminiu pulmokardialiniu nepakankamumu. J. L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu) kilo iš viršugalvio kairės pusės sumušimo, kur galvos minkštuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva. Šis sumušimas susidarė kelios – keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto viršugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina griūvant aukštielninkai ir ant kairio šono. Į tai nurodytų kūno kairėje, artimoje plokštumoje kaip ir traumuota galvos vieta, konstatuotos analogiško senumo poodinės kraujosruvos: kairio žasto užpakalinio paviršiaus vidurinėje dalyje, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės blauzdos išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje ir kairės pėdos išoriniame šone. Be to, analogiškos išvaizdos ir artimo susidarymo laiko poodinių kraujosruvų smulkių židinių nustatyta krūtinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio vidurinės dalies, krūtinės dešinėje ties pažasties priekiniu kraštu, dešinės rankos priekiniame paviršiuje žasto apatiniame trečdalyje, alkūnės linkyje ir dilbio vidurinėje dalyje, kairės rankos žasto priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje palei kirkšnį ir dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduryje. Vertinant žinomą J. L. gyvenseną ir ilgalaikį ydingą alkoholio vartojimą, sukėlusį išreikštą kepenų cirozę su funkcijos nepakankamumu, bei tai, kad konstatuotos poodinės kraujosruvos yra smulkios, gausios ir be odos nubrozdinimų, akivaizdu, kad šioms kraujosruvoms atsirasti pakako ir nedidelės energijos traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Tokie nestiprūs traumuojantys kontaktai gali kilti iš pašalinės jėgos (kito asmens) pastūmimo, sugriebimo, suspaudimo, arba iš paties asmens kasdienės buities veikos galūnėmis kliudant aplinkos daiktus, suklumpant ir atsitrenkiant ar panašiai. Dar konstatuotos vienos – dviejų savaičių senumo poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, dešinio dilbio užpakalinio paviršiaus viduryje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, bei kairio kelio girnelės srityje. Dešinio skruosto sumušimas su poodine ir gilesnių minkštų audinių kraujosruva padarytas smogiant kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu ar koja, o kraujosruvos dešiniame dilbyje bei dešinėje šlaunyje yra tik paodėje ir joms susidaryti galėjo užtekti silpnesnės jėgos traumuojančių kontaktų su riboto paviršiaus daiktais, pavyzdžiui suklumpant, pargriūnant ar panašiai. Poodinė kraujosruva kairio kelio srityje savo plote turi ir odos nubrozdinimą ties kelio girnelės apatiniu kraštu, kas rodo jos susidarymą suklupimo metu. Tik viršugalvio kairės pusės sumušimas, lėmęs trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o visos kitos senesnės ir šviežios įvairių lokalizacijų poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Mirtina galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu išsivystė nuo vienintelio sužalojimo – viršugalvio kairės pusės sumušimo. J. L. kūne konstatuotos daugybinės smulkios poodinės kraujosruvos nei pagal savo lokalizaciją, nei pagal dydį negalėtų būti susidariusios dengiantis nuo smūgių ar pačiai puolant kitą asmenį. J. L. lavono kraujyje rasta 1,80 % etilo alkoholio. Tokia koncentracija gyvam asmeniui atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. Pastebėtina, kad sprendžiant pagal galvos smegenų traumos pobūdį, nuo viršugalvio kairės pusės sumušimo iki mirties turėjo praeiti bent kelios valandos, todėl per tą laiką alkoholio koncentracija kraujyje neabejotinai sumažėjo, ir iš to seka, kad viršugalvio kairės pusės sumušimo momentu J. L. buvo sunkaus girtumo būsenoje. Ar J. L. po viršugalvio kairės pusės sumušimo sąmonę prarado iš karto ir liko gulėti ten pat, kur susimušė galvą, kategoriškai atsakyti negalima, nes, nors ir nesant smegenų židininių sumušimų, visada lieka galvos smegenų sukrėtimo (funkcinio pažeidimo) tikimybė. Pati mirtį sąlygojusi kraujo išlaja po kietuoju dangalu nuo savo prasidėjimo iki mirtino smegenų suspaudimo sukėlimo turėjo tęstis nuo kelių valandų (bent 2-4 val.) iki keliolikos valandų (12-18 val.). Jei byloje yra duomenų apie aplinkybes, kad J. L. buvo pastumta, ko pasėkoje griuvo susimušdama viršugalvio kairę pusę, tai sužalojimų visuma tam neprieštarauja. Pašalinės jėgos traumuojantys kontaktai (pastūmimai) galėtų būti kraujosruvos krūtinės dešinėje ir/ar kairėje, arba žastų priekiniuose paviršiuose. Dviejų savaičių senumo dešinio skruosto sumušimas negalėjo būti priežastimi mirtį sukėlusios kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, nes kraujo išlaja yra vientisa ir šviežia iki paros senumo. Medicininiu požiūriu J. L. kūne rasti sužalojimai yra dviejų periodų - 1-2 savaičių senumo, švieži – iki paros laikotarpio. Pastarųjų padarymo nuoseklumo medicininiais kriterijais nustatyti negalima.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 72-74) nustatyta, kad 2017-03-01 VTMT Kauno skyriaus sanitaras pateikė J. L. palaidinę, liemenėlę, rankšluostį, pledą.

Daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 75-80) nustatyta, kad reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikti daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu nustatyta, kad rankšluosčio vienoje pusėje yra pailga raudonos – rudos spalvos dėmė, kitoje rankšluosčio pusėje yra rudos – raudonos spalvos dėmė, panaši į išmatas. Panaudojus preparatą „Blue Star“, kraujo pėdsakų nerasta. Ant kreminės spalvos medžiaginės liemenėlės kraujo pėdsakų nerasta. Ant oranžinės spalvos medžiaginės palaidinės kairės rankovės esanti rausvos spalvos dėmė yra galimai kraujo, nes reagavo į preparatą „Blue Star“. Ant rudos, kreminės, pilkos ir rožinės spalvos pledo rasta galimai kraujo dėmė, dėmės ilgis apie 5 cm, plotis apie 4 cm.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 1715044416-1-1 (t. 2, 17-21) nustatyta, kad 2017-02-24 fiksuotas išvykimo laikas 17.09 val., atvykimo laikas 17.15 val., klinikinė mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini) val., nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas. Pacientė J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios amžius – (duomenys neskelbtini), svoris 70. Kvietimo rezultatas – rasta gulinti ant grindų nuoga be gyvybės žymių. Netikėta mirtis.

VŠĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raštu Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l. 23) nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VŠĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, pacientei J. L.. Kvietėjo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su raštu pateiktas suarchyvuotas kvietimo garso įrašas.

Apžiūros protokolais (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) nustatyta, kad buvo perklausytas VŠĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2017-04-24 kvietimų garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje, kuriame fiksuotas pokalbis tarp GMP dispečerės ir moters, kviečiančios GMP pagalbą. Moteris, nurodo, kad pagalba yra reikalinga adresu (duomenys neskelbtini). Pacientė – J. L.. Kaip priežastį nurodo, kad „čia prisigėrė apsišikusi moteris, bijau, kad nenumirtų“. Dispečerei paprašius patikslinti kvietimo priežastį, moteris sako „paimti sugyventinį ir pakalbėkit su juo pati. Jisai sako nenori kalbėtis“. Moteris tikslina įvykio aplinkybes „… sakė prisigėrė, sakė ėjo…“. Dispečerės paprašyta, moteris kalbina „J.? J.? Žinokit jokių gyvybės ženklų“. Dispečerė nurodo paguldyti pacientę iš lovos ant žemės, teikia nurodymus kaip atlikti gaivinimo veiksmus. Fone girdisi vyriškas balsas „Ką čia spaudysi nu, nieko … variantu nu, tai ką.. Pas ją pulso nėr ir viskas“.

Slapto sekimo protokolu, pokalbių stenogramomis (t. 2, b. l. 53, 60-67) nustatyta, kad atlikus slaptą sekimą, adresu (duomenys neskelbtini), prieš įtariamąjį A. S., fiksuoti pokalbiai tarp dviejų vyrų, nustatyta, kad vienas iš kalbėjusių vyrų yra V. (V. L.), kitas – A. (A. S.). Pokalbių metu V. pasakoja, kad J. einant paskui M., A. pasikėlė ir stūmė, po ko J. dėjosi į kampą ir nukrito, sukriokė, A. dar norėjo spirt su koja, tačiau V. jam liepė nebandyti, A. prisipažįsta, kad stūmė J. L., po ko J. L. krito, tačiau neprisimena, į ką atsitrenkė, abu vyrai svarsto, į ką galėjo atsitrenkti, V. prisimena, kad galva trenkėsi į spintelės kampą, kad net kažkokie žaisliukai iškrito, ir galvą susižeidė. V. nurodo, kad jis žino, jog vieną kartą A. mušė J., kad J. skųsdavosi A. (L.), kad A. S. ją daužo, muša. Abu vyrai tariasi, kokius parodymus duos policijos pareigūnams. V. pažada A. neįskųsti policijai, o A. pažada V. už tai atsilyginti.

Alkotesterio šaknele (t. 2, b. l. 83) nustatyta, kad 2017-02-24 18.01 val. A. S. nustatytas 2.14 % girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-01 specialisto išvada Nr. G572/2017(02) (t. 2, b. l. 87) nustatyta, kad odos nubrozdinimai A. S. dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje padaryti kietais bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, keturiais trauminiais kontaktais prieš 1-7 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimų pobūdis neatspindi kieto buko daikto ar paviršiaus savybių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b. l. 4-7) nustatyta, kad A. S. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo 2017-02-24, drabužiai buvo apžiūrėti apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 9-14) ir pakvitavimu (t. 3, b. l. 15) grąžinti A. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

A. S. parodymus, kad J. L. jis galėjo netyčia pastumti, traukdamas savo ranką, teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Paties A. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, įvykio dienos aplinkybes jis vis aiškino skirtingai: atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nurodė, kad nežino, kaip viskas įvyko, nes išgėręs miegojo kitame kambaryje, o atsikėlęs rado J. L. gulinčią ant grindų; apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 109-111) nurodė, kad ryte su J. išėjo iš namų rinkti butelių, iš karto išsiskyrė, visą tą dieną nebuvo namie, grįžo apie 15 val. ir rado bute gulinčią ant grindų J. ir jos seserį A., J. paprašė nuvesti ją į lovą, ką jis ir padarė; papildomai apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 115-117) nurodė, kad visą dieną buvo namie su J. ir V. L., gėrė alkoholinius gėrimus, įvykus konfliktui, J. jį sugriebė už kairės rankos ir drabužių, jis pasimuistė, J. neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant kilimine danga uždengtų grindų, į jokius baldus neatsitrenkė; dar kartą apklausiamas įtariamuoju (t. 3, b. l. 3) nurodė, kad J., būdama girta, susvyravo ir krito, ir dėl to susižalojo, tyčia jos nestūmė. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. nepatvirtino nė vienų savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir pateikė dar vieną J. L. kritimo versiją. Esant tokiems nenuosekliems kaltinamojo parodymams, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais tikėti, todėl, spręsdama A. S. kaltės klausimą, remiasi nukentėjusiosios A. L., liudytojų V. L., M. S., S. B., R. S., E. Ž., R. S., M. B., A. M., R. V., L. M., G. Ž., I. D., V. S. parodymais, eksperto J. V. paaiškinimu, liudytojo V. L. ir nukentėjusiosios A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei apžiūrų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, slapto sekimo protokolu užfiksuotais duomenimis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais.

Liudytojo V. L., buvusio kartu su A. S. ir J. L. įvykio metu, parodymais nustatyta, kad A. S. abiem rankomis stūmė J. L., ji krito atsitrenkdama kairiu šonu ir galva į sekciją, tada nuo smūgio vertėsi ant dešinės pusės šono ir krito ant grindų visai šalia sienos, nukritusi sušuko nesavu balsu ir iš burnos pradėjo eiti putos, ji neteko sąmonės, tą pačią dieną sužinojo, kad J. L. mirė. Šiuos savo parodymus liudytojas V. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 128-131) ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 127-133), tokias pačias J. L. sužalojimo aplinkybes V. L. nurodė nukentėjusiajai A. L. ir liudytojui S. B., analogiškas aplinkybes liudytojas V. L. nurodė ir pokalbių, užfiksuotų slapto sekimo protokole, su A. S. metu (t. 2, b. l. 53, 60-67). Liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad A. S. jam prisipažino stūmęs J. L., kuri trenkėsi galva į sieną, jai iš burnos bėgo putos, o slapto sekimo protokolas ir pokalbio stenogramos patvirtina, kad A. S. pripažino, kad stūmė J. L., po ko J. L. nukrito ir daugiau atsikėlusi nebuvo, tačiau dėl buvusio girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Liudytojo V. L. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 249/2017(02) (t. 1, b. l. 64-70), kuria nustatyta, kad J. L. mirties priežastis - trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir smegenų kamieno strigimą su ūminiu pulmokardialiniu nepakankamumu. J. L. mirtina galvos smegenų trauma (kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu) kilo iš viršugalvio kairės pusės sumušimo, kur galvos minkštuosiuose audiniuose rasta masyvi kraujosruva. Šis sumušimas susidarė kelios – keliolika valandų iki mirties nuo trauminio kontakto viršugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina griūvant aukštielninkai ir ant kairio šono. Šią savo išvadą ekspertas J. V. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad vidinė kraujo išlaja, kraujo krešulys be fibrino, be besiformuojančios kapsulės leidžia spręsti, kad mirtinas sužalojimas buvo padarytas iki penkių valandų iki mirties. Kad J. L. buvo mirtinai sužalota 2017-02-24 laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.30 val., nurodė ir nukentėjusioji A. L., kurios parodymais nustatyta, kad atėjusi pas seserį 2017-02-24 apie 11.30 val., ji rado seserį J. L. gulinčią ant grindų, o grįžusi apie 16.30 val. – 17.00 val., jau rado J. be gyvybės ženklų, todėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 2, 17-21), VŠĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2017-03-03 raštas Nr. MK-35 (6.9) (t. 2, b. l. 23) bei apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 24-30, 31-33) patvirtina nukentėjusiosios A. L. parodymus, nes šiais įrodymais nustatyta, kad 2017-02-24, 17.04 val. VŠĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientei J. L., moteris, kvietusi pagalbą (A. L.), nurodė, kad pacientė be gyvybės ženklų, 17.09 val. fiksuotas greitosios medicinos pagalbos išvykimo laikas, o (duomenys neskelbtini) val. konstatuota klinikinė mirtis, nustatyti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. S. bei E. Ž., kuri nurodė, kad J. L., jiems atvykus, buvo mirusi jau prieš porą valandų. Taigi, liudytojo V. L. parodymus apie J. L. sužalojimo aplinkybes patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo jais netikėti.

Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, sukėlusio smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir smegenų kamieno strigimą su ūminiu pulmokardialiniu nepakankamumu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kilo iš viršugalvio kairės pusės sumušimo, kuris susidarė nuo trauminio kontakto viršugalvio kaire puse su kietu buku neribotu daiktu ar paviršiumi, labiausiai tikėtina griūvant aukštielninkai ir ant kairio šono po to, kai A. S. abiem rankomis stūmė J. L., kuri griūdama atsitrenkė kairiu šonu ir galva į sekciją bei krito ant grindų. J. L. mirtis įvyko kelios – keliolika valandų iki mirties, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent A. S. padarė J. L. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastaroji mirė.

A. S. inkriminuojama, kad jis nužudė savo šeimos narį - sugyventinę J. L.. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

A. S. neigia, kad J. L. buvo jo sugyventinė, nurodydamas, kad pastaroji buvo tik nuomininkė, su kuria jo jokie santykiai nesiejo. Teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo siekimą švelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta, kadangi šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai. Liudytojos E. Ž. parodymais nustatyta, kad atvykus į butą ir radus mirusią J. L., paklausus, kas yra mirusi moteris, A. S. nurodė, kad J. L. yra jo draugė, sugyventinė, gyvena 7 metus. Kad pats A. S. įvardijo J. L. sugyventine, patvirtino ir liudytojas M. B.. Nukentėjusioji A. L. ir byloje apklausti liudytojai: R. V., L. M., G. Ž., I. D., V. S., V. L., M. S. patvirtino, kad A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, nes kartu gyveno apie 6 metus, buvo šeima, eidavo per konteinerius, rinko butelius, metalą, parduodavo metalą ir už tuos pinigus viską pirkdavo bendrai. Nukentėjusioji A. L. savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. S. metu (t. 2, b. l. 135-139). Liudytojas M. S. nurodė, kad J. L. jam A. S. pristatė kaip sugyventinį, o liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad jai žinoma iš J. L. žodžių, jog A. S. ir J. L. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno lytinį gyvenimą, J. L. jai už buto nuomą nemokėjo. Gyvenamojo namo, kuriame gyveno A. S. ir J. L., kaimynai, liudytojai R. V., L. M., G. Ž., I. D., apibūdindami A. S. ir J. L. santykius, nurodė, kad bute, kuriame gyveno A. S. ir J. L., rinkdavosi tik vyrai, kitų moterų nebūdavo, J. L. tvarkydavosi namuose, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, jie tarpusavyje pykdavosi, mušdavosi, J. L. pavydėjo A. S., jautėsi namuose šeimininke, nes kartais išvarydavo A. S. už durų, atimdavo raktus. Kad A. S. ir J. L. santykiai buvo artimi, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir objektyvios bylos aplinkybės bei paties A. S. elgesys po įvykio – nukritusiai J. L. po galva jis padėjo šaliką, kad jai būtų patogiau, apsišlapinusią J. L. nurengė, apvalė, šios aplinkybės parodo A. S. emocinį prieraišumą J. L..

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

Išanalizavus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. S. ir J. L., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, artimi ilgalaikiai šeimos ryšiai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystės), santykius.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., J. L., V. L. ir M. S. įvykio dieną V. S. priklausančiame bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, M. S. išėjus iš buto, tarpusavio konflikto su J. L. metu, A. S. tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko pastaroji krisdama dešine kūno puse atsitrenkė į kambaryje esančią sekciją, nuo kurios krisdama kairės pusės viršugalviu atsitrenkė į sieną, tuo padarė jai viršugalvio kairės pusės sumušimą, dėl ko įvyko trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, kuris sukėlė smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir smegenų kamieno strigimą su ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji netrukus įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę J. L.. Tarp A. S. veiksmų, t. y. stūmimo abiem rankomis į krūtinę, po ko J. L. nukrito, ir atsiradusių pasekmių – J. L. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie A. S. smurtiniai veiksmai tapo J. L. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo J. L. praėjus kelioms valandoms numirė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. A. S., stipriai stumdamas abiem rankomis J. L. į krūtinę link šalia stovėjusių baldų ir sienos, suvokė, kad tokio pobūdžio pastūmimas, sąlygojęs neišvengiamą sunkaus girtumo būsenos buvusios nukentėjusiosios atsitrenkimą į baldų paviršius, sieną ir grindis, yra pavojingas žmogaus gyvybei, kad nuo tokio poveikio apsvaigusi nuo alkoholio nukentėjusioji krisdama gali būti sunkiai sužalota ar net mirti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. suprato, jog jo veika yra pavojinga nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei, tačiau pasekmių nedetalizavo, J. L. nukritus ant grindų ir netekus sąmonei, nesuteikė jai pagalbos, o išėjo toliau girtauti, grįžęs po kurio laiko ir radęs J. l. gulinčią toje pačioje vietoje, nesiėmė jokių priemonių, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors J. L. mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi A. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo nusikalstama veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių A. S. veiksmų įvyko jo šeimos nario - sugyventinės J. L. mirtis, A. S. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas.

A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

A. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 40-41, 43-45), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 32-39), yra nedirbantis (t. 3, b. l. 27-28), registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 30), nuo 2004-02-20 įrašytas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (t. 3, b. l. 69), charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 62, 65). BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine neapibrėžta tyčia, A. S. laikomas neteistu, nors ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė. Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: laidojimo įstaigos UAB „S.“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos paliktinos bylos medžiagoje, kompaktiniai diskai su nukentėjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įrašu paliktini prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžintinos Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos I-jam skyriui, palaidinė, liemenėlė, rankšluostis, pledas, saugomi UAB ,,A.“, sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. S. išbūtą laikinai sulaikius nuo 2017-02-28 iki 2017-03-02.

Kardomąsias priemones A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laidojimo įstaigos UAB „S.“ PVM sąskaitų faktūrų kopijas palikti bylos medžiagoje, kompaktinius diskus su nukentėjusiosios A. L., liudytojo V. L. ir įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo metu filmuota vaizdo medžiaga, su GMP kvietimo garso įrašu palikti prie bylos medžiagos, 5 vnt. kompaktinių diskų su slapto sekimo garso įrašais grąžinti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos I-jam skyriui, palaidinę, liemenėlę, rankšluostį, pledą, saugomus UAB ,,A.“, sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė