Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 25 d., pabaiga – 2027 m. sausio 23 d.

Ankščiau teistas, teistumas išnykęs.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas, kuriuo prašoma nepatvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimui Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, dėl to lygtinis paleidimas yra tik išimtis iš bendros taisyklės. Įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiški pagrindai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju teismas, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pateiktoje medžiagoje A. S. charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis ir turi taip elgtis, kadangi siekti pozityvių elgesio permainų privalo kiekvienas nuteistasis. Siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kiekvienas nuteistasis privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, nekels abejonių lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo atveju abejonių kelia A. S. ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, nuo 2004 m. vasario 20 d. A. S. įrašytas į VŠĮ (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini). A. S. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo viso proceso metu neprisipažino. Nėra duomenų, kad būtų pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėtųsi ir šiuo metu. Svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl vertintina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra itin didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas A. S. gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Taigi, nors nuteistasis A. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau nuteistąjį apibūdinantys duomenys, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas teigiama elgesio koregavimui linkme, negali būti laikytinas pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas tenkintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą asmuo darbo neatsisakė, nuo 2020 m. liepos mėnesio yra įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje ir šioje darbovietėje dirba iki šiol. Už gerus darbo rezultatus yra skatintas. Galimo lygtinio paleidimo atveju planuoją padėti buvusiai žmonai dirbti turgavietėje, nurodo, kad dėl esamo amžiaus sunku tikėtis gerų darbo pasiūlymų, ketina tvarkytis dokumentus reikiamus senatvės pensijai gauti. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Bausmės atlikimo metu pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, kartais tam tikrą finansinę paramą gauna iš buvusios sutuoktinės su kuria palaiko ryšius. Už gerą elgesį skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką už įstaigos ribų. Laisvės atėmimo vietoje tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Nėra duomenų, kad būtų dalyvavęs prievartos kitų kalinių atžvilgiu naudojimo ir bauginimo veiksmuose. Interesų ratas pakankamai siauras, tačiau socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais yra palaikomi. Bausmės atlikimo vietoje bendrauja su keletu panašaus amžiaus asmenų, itin atsargiai renkasi draugus, bendrauja daugiau paviršutiniškai. Savivertė vidutiniška, geba įvardint tas savybes, kurių savyje nemėgsta. Nustatytos tvarkos laikosi, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiu personalu, sutinka su esama priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos (sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį) padarymą, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viso bylos nagrinėjimo metu teikė nenuoseklius parodymus, nepripažino kaltės, ankščiau teismo teistas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra gauta duomenų, kad teisės pažeidėjas būtų lengvai paveikiamas, gaujos narys, pastaroji nusikalstama veika įvykdyta be bendrininkų, tačiau stebimas nusikaltimų sunkėjimas bei atsižvelgiant į tai, kad prieš nusikaltimo auką buvo smurtauta ir anksčiau galima teigti, kad teisės pažeidėjui yra būdingas tam tikras pažeidimų modelis. Asmuo padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei - atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstama veika buvo įvykdyta būtent toje gyvenamojoje vietoje kur nuteistasis planuoja grįžti lygtinio paleidimo atveju, tačiau labiau buvo sąlygota tam tikrų gyvenimo stiliaus ir ryšių su tuometine partnere problemų. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas nesimokė ir neplanuoja to daryti, kadangi jau turi profesinę kvalifikaciją. Bet kokias kitas skolas, paskolas kitokio pobūdžio finansinius įsipareigojimus neigia, tačiau pripažįsta, kad iki įkalinimo ne visad turėjo stabilias pajamas, o gaunamas išleisdavo ne pirmo būtinumo reikmėms. Dažniau ar rečiau išgyvendavo finansinius sunkumus dėl to, kad nesugebėjo planuoti, paskirstyti lėšų ir per daug išlaidaudavo. Teisės pažeidėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę už tuometinės partnerės (sugyventinės) nužudymą. A. S. ir auką, kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, artimi ilgalaikiai šeimos ryšiai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystės), santykius. Iš teismo nuosprendyje pateikiamos informacijos matyti, kad tarp šių asmenų nuolat vykdavo konfliktai, įtakoti besaikio alkoholio vartojimo problemų. Abu asmenys nevengdavo apsistumdymų, abu naudojo smurtą viena skito atžvilgiu, tą matė bei patvirtino ir netoliese gyvenę piliečiai ir byloje liudiję asmenys. Šiuo metu partnerės teisės pažeidėjas neturi, buvusią žmoną įvardija kaip „tiesiog draugę“. Iš oficialių duomenų matyti, kad teisės pažeidėjas vedė asocialų gyvenimo būdą, jo namuose lankėsi asocialūs asmenys, buvo nuolat girtaujama. Šių faktų pokalbio metu neneigia, patvirtina ir tai, kad nusikaltimo įvykdymą lėmė buitinis konfliktas dėl alkoholio ir jo vartojimo ypatumų. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas stengiasi laikytis nustatytos tvarkos. Vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, kai atsisakė gyventi jam paskirtoje vietoje, daugiau pažeidimų nepadarė, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje stebimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir nors šiuo metu, būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis išsako neigiamas alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu tikėtina gali būti vėl aktyvintas. Nuteistasis stokoja kritiškumo tiek savo, tiek savo veiksmų atžvilgiu. Nors žodžiu ir neišsako nerimo dėl bausmės atlikimo, tačiau turi tam tikrų intraverto bruožų, savęs vertinimo anketoje pažymėjo, kad jaučia įtampą, depresinius jausmus.

Taip pat nurodoma, kad analizuojant turimus duomenimis galima daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs kartoti tas pačias klaidas. Priimdamas tam tikrus sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, turi įsitikinimą, kad dabartinė situacija susiklostė ne dėl jo paties kaltės ar veiksmų, tačiau buvo įtakota aplinkinių asmenų veiksmų. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą , tą darė ne vieną kartą. Tam tikras esamas problemas įvardinti geba, turi supratimą kaip galėtų/turėtų jas spręsti, tačiau negali visiškai atskirti tu sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kuriose problemos yra gana paviršutiniškos. Pats pripažįsta, kad dažnai apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (iki šiol savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo prisiima tik iš dalies). Kalbant apie ateitį turi suformavęs tam tikrus tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis vieną kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu, tris kartus skatintas. Nors nuteistasis šiuo metu ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką A. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei nustatomi apsauginiai veiksniai – teigiama darbinė motyvacija; socialinių ryšių palaikymas, tačiau išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2teistumai); smurtinis elgesys; nusikaltimų sunkėjimas; turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partnere; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės bei Komisijos rekomendacijas, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 27 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas tenkintinas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundą tenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.