- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-19275-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14007-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas L. D. 2023 m. rugsėjo 14 d. skundu prašė antstolį Robertą Vasiliauską jo atžvilgiu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/08028, suėjus senaties terminui. Pareiškėjas paaiškino, kad antstoliui Robertui Vasiliauskui 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą taikyti priverstinio baudos vykdymo senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/08028, kadangi pastaroji buvo pradėta 2014 m. liepos 31 d., t. y. praėjus 5 metų senaties terminui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 672 straipsnio 3 dalyje.
2. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-23-179-25125 skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-5776-843/2014 buvo priimtas 2014 m. gegužės 28 d., o antstoliui vykdyti pateiktas 2014 m. liepos 31 d., t. y. nepraleidus numatyto vykdomojo dokumento pateikimo senaties termino – 3 mėnesių. Antstolis pažymėjo, kad ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, turi būti vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis. Tuo metu galiojusioje ATPK redakcijoje nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas, todėl nagrinėjamu atveju įstatyminio pagrindo bylai nutraukti nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame atsiliepime akcentavo, kad antstolis turi imtis visų būtinų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau tuo pačiu jis negali pažeisti skolininko teisių, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, visapusiškai ištyrus pateiktus įrodymus bei įvertinus bylos aplinkybes.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas L. D. ir antstolis Robertas Vasiliauskas papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
5. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstoliui Donatui Kisieliui buvo perduotas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. A2.6.-5776-843/2014 dėl administracinės nuobaudos – 1000 Lt baudos – paskyrimo L. D., išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis Donatas Kisielius 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. Reg. Nr. 2-DK-19720, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0174/14/21236. Remiantis 2023 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-10 „Dėl Donato Kisieliaus atleidimo iš antstolių ir nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo" pasibaigus antstolio Donato Kisieliaus įgaliojimams antstolis Robertas Vasiliauskas perėmė antstolio Donato Kisieliaus nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, b neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą. Antstolio Donato Kisieliaus vykdomosios bylos Nr. 0174/14/21236 pakeistas į Nr. 0179/23/08028.
7. 2023 m. rugpjūčio 19 d. antstolis Robertas Vasiliauskas gavo pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, motyvuojant tuo, kad suėjo senaties terminas bei 2023 rugsėjo 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų, su tuo pačiu prašymu nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjo skundas antstolio 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu išnagrinėtas ir netenkintas. Skundas kartu su patvarkymu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles, todėl sprendžiant dėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, taikytinos CPK normos.
9. Baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla yra nutraukiama, įtvirtintas CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Šiame sąraše nurodyti tokie vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.
10. Taigi, pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai pagal šią normą baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties termino pasibaigimas reiškia, kad šiam terminui pasibaigus priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas.
11. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5776-843/2014, L. D. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Lt dydžio baudą.
12. Nagrinėjamu atveju bauda skolininkui L. D. skirta 2014 m. gegužės 28 d. teismo nutarimu, todėl sprendžiant dėl jos vykdymo senaties termino taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. (kuomet įsigaliojo ATPK nuostatų, reglamentuojančių senaties terminus, pakeitimai) galiojusio ATPK normos (2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalis). Tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos nereglamentavo baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties terminų. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo tik nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju šis terminas nepažeistas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas, kaip minėta, perduotas vykdyti 2014 m. liepos 31 d.
13. Dėl baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties termino eigos skaičiavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, pagal analogiją taikant apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo senatį reglamentuojančias normas, išaiškinta, jog teismo procesinis sprendimas nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
14. Pirmoji šios nutarties 13 punkte nurodyta sąlyga, kaip minėta, yra nepažeista, t. y. vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kuomet vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie veiksmai, vertintini vykdomosios bylos Nr. 0179/23/08028 duomenys. Iš jų matyti, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat, antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dėl skolininko įpareigojimo pateikti informaciją apie turimą turtą ir kt. patvarkymus susijusius su vykdymo veiksmais, be to, nuolat teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo turimų lėšų, Socialinio draudimo fondo valdybai – dėl skolininko darboviečių, užklausė viešų registro duomenų bazes apie skolininkui priklausantį turtą. Iš šių duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje nebuvo ilgesnių nei 5-6 mėnesių laikotarpių (išskyrus, kai skolininkas kalėjo įkalinimo įstaigoje), per kuriuos nebūtų atliekami jokie vykdymo veiksmai. Konstatuotina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08028 nebuvo dvejų metų termino, kai antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų.
15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog statyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (įskaitant atvejus, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
16. Trečioji vykdymo senaties (ne)taikymo sąlyga iš esmės reiškia patikrinimą, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Sprendžiant dėl šios sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).
17. Pažymėtina, kad pareiškėjas L. D. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis aktyviai dalyvavo vykdymo procese, bendradarbiavo su antstoliu, teikė jam informaciją, siekė gauti didesnių pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota jo skola pagal vykdomąjį dokumentą, ir pan. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08028 tokių duomenų taip pat nėra, iš jos duomenų darytina išvada, kad skolininkas su antstoliu Robertu Vasiliausku (ar su buvusiu antstoliu Donatu Kisieliumi) susisiekti nebandė, neteikė informacijos apie darbovietę, gyvenamąją vietą, turtinę padėtį ir pan. Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad skolininkas 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui Antstoliui atsisakius patenkinti šį prašymą, skolininkas ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, neteikė antstoliui jokios informacijos.
18. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, sprendžia, jog jie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju vykdymo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolio, bet dėl paties skolininko pasyvaus elgesio, vengiant bendradarbiauti su antstoliu, nesiekiant gauti didesnių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti skolą. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios skolininkui gauti pajamų ir sumokėti priteistą baudą, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų skolininkas antstoliui neteikė, taip pat nepateikė ir šioje byloje pateikdamas skundus dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas nepraleistas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5776-843/2014, panaikintas nebuvo, yra galiojantis ir privalomas vykdyti, išieškotoja nėra atsisakiusi išieškojimo. Pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties šioje byloje įvertintas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas, kitų pagrindų vykdomajai bylai nutraukti (CPK 629 straipsnis) skolininkas nenurodė, iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nenustatyta jokio savarankiško pagrindo vykdomajai bylai nutraukti. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, už antstolį vykdymo veiksmų neatlieka, o tik vertina antstolio veiksmų teisėtumą.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo kvestionuojamas antstolio neveikimas nenutraukiant vykdomosios bylos, nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 512–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.