Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1245-273/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-29Kauno apygardos teismas
  2. e2YT-299-848/2019Sprendimas · 2019-01-28Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
e2S-1245-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05478-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
R. O. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1245-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05478-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.; 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. O. D. atstovės advokatės K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. O. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos R. O. D. pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., V. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti pareiškėjai terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. M., V. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytą 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priimti viešo administravimo aktus, kurių pagrindu nuosavybės teisė į minėtą sklypą pereitų kitų asmenų nuosavybėn, bei sudaryti sandorius, kurių pagrindu žemės sklypas pereitų kitų asmenų nuosavybėn, įkeistas, ar kitaip suvaržytas (įskaitant nuomos, panaudos sutarčių sudarymą) bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu žemės sklypu, kurio dydis yra 521 kv. m., esančiu tarp sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) .

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 7S-30-(14.7.3) atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjos pretenduojamo dalį sklypo B. S.. Pareiškėja pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, todėl iki teismas išnagrinės bylą, žemės natūra toje vietoje, kurią iki 1940 metų valdė E. M., gali nelikti, todėl palankaus pareiškėjai teismo sprendimo atveju, ji nebeturės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę galimai pareiškėjai palankaus sprendimo vykdymui, t. y. pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo ketina perleisti (atkurti nuosavybės teisę ar pan.) ginčo sklypą kitam asmeniui ir kažkokiais veiksmais ar neveikimu bandytų išvengti galimai palankaus pareiškėjai sprendimo vykdymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad B. S. atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, į kurį pareiškėja nepretenduoja, be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog apskritai kas nors pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktą UAB „Valakas“ planą, kuriame yra nustatytos ribos žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja ir dėl kurio yra prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo valdymo nuosavybės teise. Žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės yra atkurtos B. S. vardu, yra sklypas, patenkantis į 1 ha žemės plotą, kurį iki 1940 metų nuosavybės teise valdė E. M., V. iki 1940 m. ir dėl kurio yra prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas. UAB „Valakas“ plane į 1 ha patenka nesuformuotas ir pažymėtas kaip krūmais apaugusi žemė, žemės sklypas, kurio plotas yra 521 kv. m.;

1.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę galimai jai palankaus sprendimo vykdymui, kadangi atkūrus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo B. S. pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju, ji galės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra jau mažesnį žemės sklypą, nei buvo iki 2018 m. sausio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 7S-30-(14.7.3) priėmimo;

1.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad po prašymo grąžinti nuosavybės teises į žemę padavimo ši žemė negali būti laikoma laisva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2009; kt.). Suinteresuotas asmuo gavęs pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į papildomai 1 ha E. M., V. iki 1940 m. valdytą žemę neturėjo teisės laikyti šią žemę laisva ir atkurti į ją nuosavybės teises B. S.. Todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstas;

1.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus nepagrįstai suvaržyti suinteresuoto asmens interesai.

Atsiliepimas

1.5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė prašom pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), į kurį pretenduoja pareiškėja, 2004 m. balandžio 26 d. Panaudos sutartimi Nr. P52/2004-0009, perduotas Kauno kolegijai. Šiame sklype yra pastatas - arkinis sandėlis, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2012 m. sausio 31 d. Turto patikėjimo sutartį Nr. S-22/F12-6 turto patikėjimo teise valdo Kauno kolegija. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 3 punktą, Kauno kolegijai skirta žemė neprivatizuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perleisti valstybei priklausančius žemės sklypus, juos įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į juos, į kuriuos nuosavybės teises ketina atkurti pareiškėja - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia UAB „Valakas“ sudarytu E. M. natūroje išlikusios žemės situacijos planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja. Sulyginus UAB „Valakas“ situacijos planą su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), matyti, kad į pareiškėjos nurodyto žemės sklypo, į kurį ji siekiama atkurti nuosavybes teises, ribas patenka šie žemės sklypai, esantys Mastaičių kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) : žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. S., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ŽŪB „Jonučiai“, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis I. Š.. Situacijos plane yra nurodytas 521 m² ploto žemės sklypas, esantis tarp žemės sklypų su kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris Nekilnojamojo turto registre nėra suformuotas ir plane yra pažymėtas kaip krūmais apaugusi žemė (toliau - 521 m² ploto žemės sklypas).

9. Pareiškėja laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo apriboti suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 521 m² ploto žemės sklypo atžvilgiu, motyvuodama tuo, kad Nacionalinei žemės tarnybai perleidus ar atkūrus nuosavybės teisę į nurodytus sklypus kitiems asmenims, pareiškėja prarastų galimybę į atkurti nuosavybės teise į šiuos sklypus. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškimo tikėtiną pagrįstumą, tačiau pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė motyvuodamas tuo, jog ji neįrodė, kad suinteresuotas asmuo ketina perleisti (atkurti nuosavybės teisę ar pan.) į nurodytus sklypus kitam asmeniui ir kitais veiksmais ar neveikimu bandyti išvengti galimai palankaus pareiškėjai sprendimo vykdymo.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų, teismas taiko tuomet, kai byloje siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą. Teismas gali taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016). Prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtinai gali būti siejamas su priešingos šalies nesąžiningu elgesiu dėl pareikšto ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1161-178/2016).

11. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra sąlygotas pareiškėjos nurodytų žemės sklypų išsaugojimu valstybės nuosavybėje iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, turint tikslą atkurti nuosavybės teises į šiuos sklypus. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina įvertinti aplinkybę, ar pareiškėjos nurodyti žemės sklypai yra tie objektai, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra yra vykdomas atsižvelgiant ir į Žemės reformos įstatymo nuostatas, kurio 13 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet žemės negali būti privatizuojama.

12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 26 d. Panaudos sutartimi Nr. P52/2004-0009, neterminuotam laikotarpiui perduotas Kauno kolegijai. Minėtas žemės sklypas, kaip suteiktas mokslo ir studijų institucijai, negali būti privatizuotas atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 3 punkto nuostatas, todėl šio sklypo atžvilgiu pareiškėjos prašomi disponavimo apribojimai netaikytini. 521 m² ploto žemės sklypas priklauso valstybei ir šiam sklypui privatizuoti nenustatyta apribojimų numatytų Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, sprendžia, kad egzistuoja 521 m² ploto žemės sklypo perleidimo ar kitokio jo apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo palankaus pareiškėjai įvykdymas taptų negalimas. Byloje pateikti duomenys apie besiribojančio su 521 m² ploto žemės sklypu sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą B. S. patvirtina aplinkybę, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra teisinių kliūčių 521 m² ploto žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims. Vien ta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje yra 521 m² ploto žemės sklypas, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių šio sklypo atžvilgiu taikymo pagalba turi būti eliminuota minėto žemės sklypo perleidimo ar apsunkinimo tam tikrais suvaržymais galimybė.

14. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies, taikytina laikinoji apsaugos priemonė - iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo uždraustina Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu 521 m² ploto žemės sklypu, esančiu tarp sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. priimti viešo administravimo aktus, kurių pagrindu nuosavybės teisė į minėtą sklypą pereitų kitų asmenų nuosavybėn, sudaryti sandorius, kurių pagrindu minėtas žemės sklypas būtų įkeistas, ar kitaip suvaržytas (įskaitant nuomos, panaudos sutarčių sudarymą) (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), kitoje dalyje skundžiamą nutartį paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti, pareiškėjos R. O. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies - taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo uždrausti suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu 521 m² ploto žemės sklypu, esančiu tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. priimti viešo administravimo aktus, kurių pagrindu nuosavybės teisė į minėtą sklypą pereitų kitų asmenų nuosavybėn, sudaryti sandorius, kurių pagrindu minėtas žemės sklypas būtų įkeistas, ar kitaip suvaržytas (įskaitant nuomos, panaudos sutarčių sudarymą).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė