Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-299-848/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
e2YT-299-848/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05478-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Pareiškėjas
R. O. D., Reginos O
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
  • 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2YT-299-848/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05478-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4;2.3.2.4.1;3.2.4;3.2.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant pareiškėjai R. O. D., pareiškėjos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Reginos O. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. O. D. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., Vinco, iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 1 ha ploto žemės sklypą Kauno rajone Alšėnų apylinkėje (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti pareiškėjai R. O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. M., Vinco, iki 1940 metų valdytą 1 ha ploto žemės sklypą Kauno rajone Alšėnų apylinkėje (duomenys neskelbtini).

Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos mama M. R. 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatyta tvarka kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos įmotės E. M., Vinco, mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą žemę.

1993-04-28 Kauno rajono Apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539/93 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. R., Antano, buvo faktiškai įvaikinta E. M., Vinco, mirusios (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatytas faktas, kad M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įmotė E. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,46 ha žemės Kauno rajone Alšėnų apylinkėje (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-12-13 sprendimu Nr. 52/10552 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. R." M. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) Kauno rajone valdytą 1,46 ha žemės plotą, grąžinant natūra 1.46 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Pareiškėja yra M. R. teisių perėmėja po jos mirties ( LR CK 5.1 str.).

(duomenys neskelbtini) pažymos antroje pastraipoje nurodyta, kad „Kauno apskrities DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde 1948 metų Garliavos valsčiaus Garliavos apylinkės žemės apskaitos žiniaraščio skiltyje „Žemės naudotojų pavardės, vardai ir tėvų vardai" įrašyta: M. E., d. Vinco". Dokumentų skiltyje „Ūkio pavadinimai (kaimas, vienkiemis ir Nr. Nr. plane)" įrašyta: „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skiltyje „Sklypų skaičius ūkyje" įrašyta: „2". Dokumento skiltyje „iš viso žemės ūkio" įrašyta: „(duomenys neskelbtini) viso 0.14 ha" (sodybinės 0,10 ha, ariamos viso 0.04 ha), „(duomenys neskelbtini) Viso 1.00 ha" (ariamos 0.86 ha, pievų 0.12 ha, vandens 0,2 ha). Skiltyje „Pagal kokius duomenis užpildytas žiniaraštis" įrašyta: „pirkta". Dokumento skiltyje „kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą" įrašyta: „1.14". Šios pažymos pastabose nurodyta, kad daugiau duomenų apie E. (E.) M. žemę iki 1940 metų turėtą (duomenys neskelbtini) nėra.

Pareiškėjos nuomone, minėtas archyvo pažymėjimas iš dalies patvirtina faktą, kad be 1,46 ha žemės E. (E.) M. nuosavybės teise iki 1940 metų turėjo dar 1 ha žemės Kauno rajone Alšėnų apylinkėje (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš G. Ž..

Pareiškėjos mama M. R. įstatymo nustatytais terminais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Nepakakus nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų, buvo kreiptasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo apsunkintas dėl nepilnai išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pati pareiškėja yra labai ligota ir dėl sveikatos būklės ilgą laiką negalėjo įgyvendinti savo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai 2015 metais gavus Kauno apskrities archyvo išduotą pažymą dėl žemės Nr. (10.6)V10-2213, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, o šiai atsisakius priimti sprendimą, į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl pareiškėjai atnaujintinas terminas nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti (1 t., b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Suinteresuoto asmens atstovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 1999-09-06 patvirtino pažymą Nr. 269 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau - Pažyma Nr. 29), kurios išdavimo pagrindas Kauno rajono apylinkės teismo 1993-04-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-539/93. 1993-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539/93, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., Vinco iki 1940 m. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 1,46 ha žemės Kauno rajone, Alšėnų apylinkėje. (duomenys neskelbtini). Pažymoje Nr. 269 nurodyta, kad M. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Kauno rajone valdytą 1,46 ha žemės plotą. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-12-13 sprendimu Nr. 52/10552 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. R.“ M. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Kauno rajone valdytą 1,46 ha žemės plotą, grąžinant natūra 1,46 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Iš teismui pateiktos Kauno apskrities archyvo 2014-11-10 pažymos Nr. (10.6) V10-2783 ir (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities archyvo pažymos dėl žemės Nr. (10.6)V 10-2213 darytina išvada, kad iki nacionalizacijos, t. y. 1940-07-22 buvusi savininkė E. M. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone valdė 1.46 ha žemės plotą, bet ne dar papildomai 1,00 ha pirktos žemės. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos į bylą pateiktoje Kauno apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (10.6) V10-2213 pateikta informacija, neįrodo, kad E. M. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone valdė dar papildomai 1,00 ha pirktos žemės.

Pareiškėjos motina M. R. įstatymo nustatytais terminai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos mama M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iki įstatymo 10 str. nustatytų terminų, t.y. iki prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus iki 2003-12-31, dokumentus galėjo pateikti tik pareiškėjos motina M. R., o pareiškėjai tokia teisė per įstatymo nustatytus terminus nepriklausė, todėl pareiškėjai negali būti atnaujintas terminas tokiai teisei įgyvendinti, kurios pareiškėja iki įstatymų nustatytų terminų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat NŽT nuomone, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja iki 2018 m. elgėsi pasyviai o tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertintina, kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios. Iš į bylą pateiktų dokumentų nėra matyti, kad pareiškėjai būtų buvę trukdoma įstatymo nustatytu terminu realizuoti savo teises. NŽT (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl 1 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, tačiau pareiškėja tik 2018 m. kreipėsi į teismą, pareiškėja savo interesų negynė beveik 3 m., todėl NŽT nuomone, pareiškėjos elgesys nėra rūpestingas. Atsižvelgiant ir į tai prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiškimu pareiškėja prašo atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, o ne ir atnaujinti terminus paduoti prašymą, taigi neatnaujinus termino prašymui paduoti, nesukels pareiškėjai jos norimų teisinių pasekmių (1 t., b. l. 79-85).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos juridinio fakto nustatymo bei praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. nuosavybės teisėmis valdė 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo NŽT nurodė, kad E. M. (duomenys neskelbtini) valdė 1,46 ha žemės plotą, bet ne dar papildomai 1 ha pirktos žemės, todėl prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008. Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 str. 4 d. nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 d. įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK176-185 str.) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

Pareiškėja juridinį faktą įrodinėjo savo parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Pareiškėja teismo posėdžio metu parodė, kad E. M. iki 1940 metų valdė du sklypus, vieną 1,46 ha, kitą – 1 ha. 1,46 ha E. M. žemės pardavė Z., o 1 ha - G. Ž.. G. Ž. turėjo apie 20 ha žemės. Pareiškėjos mama M. R. su E. M. nuėjo pas G. Ž. ir paprašė parduoti žemės. G. Ž. E. M. pardavė 1 ha žemės, kuri jai priklausė ir ribojosi su E. M. žeme. Žemės ribas pareiškėja žino iš savo mamos. Pardavimo sandoris įvyko iki 1940 metų, kadangi mirė Ž. vyras, sūnus, ji sunkiai gyveno, todėl žemes ir pardavė (2018-08-30 teismo posėdžio įrašas: 04 min. 30 sek. – 23 min. 08 sek.).

Tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) aktas Nr. 264, kuriame nurodyta, jog O. Z. parduoda ir perduoda valdyti E. M. sklypą, kurio gretimybės šiaurės rytuose yra B. Ž. žemė (1 t., b. l. 45). Byloje pateiktame 1938-01-22 akto išraše rejestro Nr.55 (2 t., b. l. 5-6) nurodyta, kad J. Ž. su G. Ž. turėjo trisdešimt aštuonių margų vieno šimto dešimt prentų žemės ūkį, iš kurio šešis margus J. Ž. pardavė ir tokiu būdu G. Ž. liko dešimt hektarų septyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt šeši kvadratiniai metrai, o J. Ž. septyni hektarai trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt šeši kvadratiniai metrai žemės. Nurodytas žemes šiuo aktu G. Ž. užrašė ir padovanojo sūnui B. Ž. ir jo būsimai žmonai E. R.. Nurodyti dokumentai paneigia faktą, jog E. M. 1 ha įsigijo iš G. Ž., kadangi G. Ž. žemių nepardavė (šešis margus pardavė J. Ž.), o visą savo turimą ir J. Ž. priklausiusią žemę padovanojo sūnui B. Ž.. Darytina išvada, jog G. Ž. savo vardu žemių neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai dokumentai: 1937-1941 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų knygos išraše (1 t., b. l. 27) nurodyta, jog J. Ž. turėjo 17,85 ha žemės, dėl 17,85 ha žemės (16,35 ha ariamos ir 1,50 ha miško) grąžinimo 1999-10-03 kreipėsi jo sūnus B. Ž. (2 t., b. l. 14) ir 1999-11-30 sprendimu B. Ž. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 16,35 ha žemės, kita dalis išpirkta valstybės (2 t., b. l. 19).

Liudytojų J. S., E. R. ir A. R. parodymai taip pat nepatvirtina pareiškėjos nurodomų aplinkybių. Visų liudytojų nurodomos aplinkybės jiems buvo žinomos iš kitų asmenų, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nurodomų įvykių metu liudytojai J. S. ir A. R. nebuvo gimę, o liudytoja E. R. buvo 3 metų amžiaus. Liudytoja E. R. nurodė, kad Ž. sūnus mirė po karo ir tada Ž. pradėjo pardavinėti žemes, vėliau teigė, kad negali tiksliai pasakyti ar 1940 metais ar 1945 metais Ž. pardavinėjo žemes ir tai ji žino tik iš tėvų pasakojimo. Tuo tarpu, kaip jau minėta, dokumentuose fiksuota, kad G. Ž. žemės nepardavinėjo, turėtą jos nuosavybėje žemę padovanojo savo sūnui B. Ž., kuris ją visa apimtimi išlaikė ir buvo atstatytos į ją nuosavybės teisės. Vertinant nurodytas aplinkybes laikytina, jog liudytojų parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismo nuomone ne mažiau reikšminga byloje yra aplinkybė, jog M. R. kreipdamasi (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atstatymo prašyme nurodė tik 1,46 ha E. M. priklausiusį žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu M. R. kartu su E. M. ėjo prašyti parduoti žemės pas G. Ž., kuri 1 ha žemės pardavė. Tačiau M. R., kuriai, pasak pareiškėjos, visos žemių pirkimo aplinkybės buvo gerai žinomos, nei kreipdamasi dėl nuosavybės teisių atstatymo, nei kreipdamasi 1993 metais į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei pati pareiškėja kreipdamasi 2001 metais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, aplinkybės, jog E. M. priklausė dar ir 1 ha žemės ploto sklypas niekur nenurodė.

Be nurodytų įrodymų, pareiškėjos teigimu prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities archyvo raštas Nr. (10.6) V10-2213 (1 t., b. l. 120). (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities archyvo išduotoje pažymoje dėl žemės nurodyta, kad „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos dokumentų fonde esančios 1937-1941 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų knygos skiltyje „Mokėtojo pavardė ir vardas" 1937 m. įrašyta: „K. O.", 1938-1941 m. - „M. E.". Knygos skiltyje „valdomas žemės plotas ha" įrašyta: „(duomenys neskelbtini) viso 1,46". 1940 metais įrašyta: „viso 1.46" (II rūšies 0,50 ha, III rūšies 0.90 ha, nuo mokesčio atleidžiamos 0,06 ha". Mokesčiai už šį žemės kiekį mokėti 1937-1940 ir 1941 metais". Taip pat šios pažymos antroje pastraipoje nurodyta, kad „Kauno apskrities DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde 1948 metų Garliavos valsčiaus Garliavos apylinkės žemės apskaitos žiniaraščio skiltyje „Žemės naudotojų pavardės, vardai ir tėvų vardai" įrašyta: M. E., d. Vinco". Dokumentų skiltyje „Ūkio pavadinimai (kaimas, vienkiemis ir Nr. Nr. plane)" įrašyta: „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skiltyje „Sklypų skaičius ūkyje" įrašyta: „2". Dokumento skiltyje „iš viso žemės ūkio" įrašyta: „(duomenys neskelbtini) viso 0.14 ha" (sodybinės 0,10 ha, ariamos viso 0.04 ha), „(duomenys neskelbtini) Viso 1.00 ha" (ariamos 0,86 ha, pievų 0,12 ha, vandens 0,2 ha). Skiltyje „Pagal kokius duomenis užpildytas žiniaraštis" įrašyta: „pirkta". Dokumento skiltyje „kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą" įrašyta: „1.14". Šios pažymos pastabose nurodyta, kad daugiau duomenų apie E. M. žemę iki 1940 metų turėtą (duomenys neskelbtini) nėra.

Kauno apskrities DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde 1948 metų Garliavos valsčiaus Garliavos apylinkės žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog E. M. 1948 metais turėjo du pirktus sklypus – vieną 0,14 ha (duomenys neskelbtini) ir 1 ha (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nuosavybės teisės buvo atstatytos į 1,46 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,13 ha (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus 1993 metų ir 2001 metais priimtais teismo sprendimais. 1937-1941 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų knygoje ir 1948 metų Garliavos valsčiaus Garliavos apylinkės žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyti panašūs žemės rūšių plotai. Vertinant, jog 1948 metų duomenimis E. M. priklausė du sklypai, kad minėtuose dokumentuose nurodyti labai panašūs žemės rūšių plotai (0,90 ha III rūšies ir 0,86 ha ariamos žemės, 0,12 ha IV rūšies ir 0,12 ha pievų, 0,06 ha neapmokestinamos ir 0,02 ha vandens) labiausia tikėtina aplinkybė, jog pareiškėjos prašomas priteisti 1 ha žemės sklypas patenka į pareiškėjai sugrąžintą 1,46 ha žemės plotą. Teismo įsitikinimą, kad 1 ha žemės plotas patenka į 1,46 ha, sustiprina ir į bylą pateiktas M. R. prašymas, kuriuo ji prašo grąžinti jai 1 ha 4052 kv. m ploto žemės sklypą be trobesių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta 1948 metų žiniaraštyje E. M. turėjo du žemės sklypus – 1 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ant (duomenys neskelbtini) turėto 0,13 ha sklypo buvo pastatyti pastatai, sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo be pastatų, todėl M. R. teikdama prašymą ir nurodė, kad jai grąžintinas (duomenys neskelbtini) 1 ha 4052 kv. m ploto žemės sklypas „be trobesių“ (1 t., b. l. 135).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu. Vertinant byloje ištirtus duomenis teismo įsitikinimu labiau tikėtina tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. M. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jau yra nustatytas 1993-04-28 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nustačius juridinį faktą, kad E. M. iki 1940 metų asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 1,46 ha žemės (duomenys neskelbtini), t. y. 1 ha žemės sklypas patenka į 1,46 ha žemės sklypo plotą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad pareiškėjai yra atstatytos nuosavybės teisės į du 1,46 ha ir 0,13 ha žemės plotus, pareiškėjos prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (178 str., 185 str.).

Dėl termino atnaujinimo. Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991-08-01 reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997-07-09 jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai.

Byloje nėra ginčo, kad E. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo 1,46 ha ir 0,13 ha žemės sklypų savininkė.

Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991-06-18 iki 1992-01-14) 10 str. buvo nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. nurodytieji asmenys prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo (išpirkimo) pateikia miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą iki 1991-12-31, o įstatymo 2 str. buvo nurodyta, kad piliečiais, turinčiais teisę į nuosavybės teisės atstatymą yra laikomi buvę turto savininkai ( jeigu jie yra Lietuvos piliečiai), o buvusiam savininkui mirus - jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 18 str. nustatė, kokios institucijos turi išnagrinėti pateiktus prašymus, o 19 str. nustatė terminą, per kurį nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo.

Byloje nustatyta, kad M. R. dėl jos įmotei E. M. priklausiusio 1,46 ha žemės sklypo kreipėsi įstatymo nustatytu terminu (duomenys neskelbtini) (l. t., b. l. 136). M. R. buvo E. M. įdukra, taip pat turto paveldėtoja (1 t., b. l. 42, 132, 133). Pareiškėja yra M. R. dukra bei turto pagal testamentą paveldėtoja (1 t., b. l. 48). Nors M. R. (duomenys neskelbtini) teikdama prašymą dėl žemės grąžinimo nurodė tik 1,46 ha grąžintiną žemę, tačiau įgaliotos valstybės institucijos svarstė M. R. paduotą prašymą ir dėl 0,13 ha žemės ploto, nenurodant, jog nėra pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei svarstė pareiškėjos paduotą prašymą dėl 1 ha žemės ploto, nenurodant, jog prašymas yra pateiktas neturinčio teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmens ar yra praleistas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Atitinkamos institucijos nurodė, kad nepakanka nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir pasiūlė M. R. bei pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Išvardinti faktai leidžia daryti išvadą, kad M. R.bei pareiškėjos (kaip paveldėtojų), valia atkurti nuosavybės teises buvo išreikšta tinkamai, tą valios išreiškimą įgaliota valstybės institucija/os priėmė (akceptavo) kaip tinkamą, pradėjo ir tęsė nuosavybės teisės grąžinimo procedūrą, teismams nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus atliko su žemės grąžinimu susijusias veiksmus. Dėl nurodytų motyvų atmestini NŽT argumentai, kad pareiškėjai nepriklauso teisė pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti.

Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 p. nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne) priklauso teismo kompetencijai.

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, kad dėl dokumentų pateikimo nesikreipė laiku dėl blogos sveikatos, taip pat, jog nuosavybės teisių atkūrimas buvo apsunkintas dėl nepilnai išlikusių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Teismo vertinimu pareiškėja nurodomų aplinkybių nepagrindė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini), kai buvo pateiktas M. R. prašymas grąžinti E. M. priklausiusias žemes, dėl 1 ha ploto žemės grąžinimo pareiškėja į archyvus kreipėsi 2000-08-30 ir 2001-01-17 (2 t., b. l. 55-56). Vėliau pareiškėja į NŽT kreipėsi tik 2015 metais (1 t., b. l. 37-41). Pažymėtina, jog pareiškėjos teigimu apie 1 ha žemės sklypą pareiškėjos motinai ir pareiškėjai jau buvo žinoma teikiant prašymą dėl žemės grąžinimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, kaip paveldėtoja, po motinos mirties aktyviais veiksmais siekė atkurti nuosavybės teises į E. M. priklausiusį 1 ha ploto žemės sklypą (ieškojo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į atitinkamas institucijas).

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl blogos sveikatos. Teismui pateikti duomenys, jog pareiškėja stacionare gydėsi nuo 2015-12-14 iki 2016-01-13 (1 t., b. l. 7-16). Duomenų, jog pareiškėja sunkiai sirgo ilgą laiko tarpą byloje nėra. Net ir esant pareiškėjai silpnos sveikatos ji kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo savo teises galėjo įgyvendinti per atstovaujančius jos interesus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja tai suvokė, kaip pati nurodo, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo jai atstovavo kelios advokatės. Taip pat pažymėtina, jog NŽT pareiškėjai, kad nepakanka nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nurodė dar (duomenys neskelbtini) rašte siūlydama kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2018-01-18. Atmestini pareiškėjos argumentai, jog pareiškėja veikė aktyviai, kreipėsi į Seimo kontrolierių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių yra kreipusis į NŽT, dėl juridinių faktų nustatymo yra kreipusis 2001 metais, kaip M. R. atstovė, į teismą. Darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma tokių prašymų padavimo tvarka ir kreipdamasi į kitas institucijas ji veikė savo rizika bei savo valia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos elgesys nėra sąžiningas ir rūpestingas, o 3 metų laikotarpis po siūlymo kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti pripažintas protingu tam, kad kreiptis į teismą.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes spręstina, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip svarbias, objektyvias, nepriklausiusias nuo jos valios. Pareiškėja be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl termino atnaujinti įstatyminio pagrindo nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Taip pat pažymėtina, jog termino atnaujinimas nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str.,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė