- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- e2-1161-178/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- S. P., G. P., A. P.
- Ieškovas
- G. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P., G. P. (G. P.), A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1122-513/2016 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams S. P., G. P. (G. P.), A. P. dėl palikimo priėmimo terminio atnaujinimo, palikimo priėmimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notaras E. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. G. ieškinyje prašo: 1) atnaujinti palikimo priėmimo terminą; 2) pripažinti negaliojančiais palikimo priėmimo teisės liudijimus, kurių pagrindu atsakovai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. (V. P.), gim. (duomenys neskelbtini), palikimą.
Šalies argumentai
Ieškovas būsimo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar kitas turtines teises, kurios buvo įgytos atsakovams priėmus V. P. palikimą, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovai niekada nepripažino, kad ieškovas yra teisėtas V. P. sūnus, nesutiko ir su tuo, kad atitinkama palikimo dalis turėtų atitekti jam. Atsižvelgiant į atsakovų priešiškumą ieškovo atžvilgiu yra pagrindas manyti, jog dėl šio ieškinio atsakovai gali bandyti nuslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims jau paveldėtą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi: 1) priėmė ieškinį ir išsprendė kitus su ieškinio priėmimu ir pasirengimu bylos nagrinėjimui susijusius klausimus; 2) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nutarė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovams S. P., G. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, areštuoto turto savininkus paskirti areštuoto turto saugotojais ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.
Teismas nurodė, jog susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog tarp šalių kilus turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, ieškinio dalyką bei vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo principais ir siekdamas užkirsti kelią tam, kad atsakovai (ar kuris iš jų) nesiimtų veiksmų, kuriais siektų jiems priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti daiktinėmis prievolėmis, ieškovo prašymą tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai S. P., G. P. ir A. P. (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra nepagrįstas ir neapibrėžtas, nenurodytas konkretus turtas, kurio atžvilgiu turėtų būti atliktas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo paveldėtas tik pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nugriautas dar 2001 m. ir šiuo metu išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Todėl įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo šio liudijimo pagrindu atsakovų įgytam turtui yra betikslis ir beprasmis. Įrašas Nekilnojamojo turto registre, draudžiantis disponuoti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytais nekilnojamaisiais daiktais, pritaikytas nepagrįstai, nes jie nebuvo V. P. palikimo objektai (priklausė V. P. motinai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) padovanojo šiuos daiktus savo anūkui G. P.) ir atsakovai šių daiktų nepaveldėjo. Be to, šios dovanojimo sutarties ieškovas net ir neginčija.Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Be to, nepagrįstai prašo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais visa apimtimi, nes, pirma, jis kaip V. P. biologinis sūnus gali pretenduoti tik į 1/8 dalį V. P. palikimo, antra, įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.). Ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai ketintų paveldėtą turtą paslėpti ar išvaistyti, pastaruoju metu būtų skelbę apie paveldėto turto pardavimą, dovanoję ar pardavę paveldėtą turtą neprotingai mažomis kainomis, siekę išvengti galimų prievolių ieškovui vykdymo, elgęsi nesąžiningai ir pan. Nuo pat V. P. mirties atsakovai nėra perleidę jokio paveldėto turto, nors tokią galimybę ir turėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas G. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikslus atsakovų paveldėto turto sąrašas. Ar minėtos dovanojimo sutarties pagrindu gautas turtas atsakovų buvo paveldėtas ar įgytas kitu būdu, bus galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. Jei būtų patenkintas ieškovo reikalavimas kaip jis suformuluotas ieškinyje, paveldėjimo teisės liudijimai būtų panaikinti visa apimtimi, o ne, kaip nurodo atsakovai, tik 1/8 daliai turto.Šiuo atveju yra nenuginčijama tikimybė, jog ieškovui gali būti priimtas palankus teismo sprendimas. Patys atsakovai ieškovą įvardija kaip „potencialų įpėdinį“.Ieškinio turtinių reikalavimų dydis yra 56 637,8 Eur. Atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl tokia suma laikytina didele, o tai jau savaime reiškia galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantų paveldėto nekilnojamojo turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra dvi būtinosios sąlygos: 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Apeliantai (atsakovai) atskirąjį skundą grindžia argumentais, sietinais su nurodytų abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimu, taip pat argumentais, jog dalis areštuoto turto nesudaro ginčo objekto byloje. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų neišeidamas iš atskirojo skundo ribų.
Apeliantų nuomone, ieškovas, atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, galėtų pretenduoti tik į 1/8 dalį V. P. palikimo ir tik į tą jam priklausančią turto dalį, kuri išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą apeliantui priklausančią turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Todėl teigia, kad ieškinys, kuriuo ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai visa apimtimi, nėra tikėtinai pagrįstas, nors to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai neteikia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui ar jų taikymui siauresniu mastu.
Apeliantai iš esmės neginčija, jog ieškovas kaip vienas iš įpėdinių, teismui nusprendus atnaujinti ieškovui palikimo priėmimo terminą, turėtų teisę į jam priklausančią paveldimo turto dalį. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog yra palikėjo V. P. sūnus, taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje proceso stadijoje gali būti vertinamas kaip iš esmės tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra preliminarus, padarytas iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl galutinį sprendimą byloje esančių įrodymų visumos pagrindu priimsiančio pirmosios instancijos teismo nesaisto. Sutiktina su apeliantais, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovas, esant keliems įpėdiniams, galėtų pretenduoti tik į dalį palikimo. Tačiau tai, ar ieškovo reikalavimas yra visa apimtimi (ar tik iš dalies) tikėtinai pagrįstas, nagrinėjamu atveju nėra taip svarbu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iš esmės išsprendimui, taip pat neturi ir esminės reikšmės parenkant tokių priemonių mastą, nes, visų pirma, paveldimos turto dalys apskritai nėra nustatinėjamos sprendžiant šį tarpinį procesinį klausimą (tai bus atliekama nagrinėjant bylą iš esmės), antra, net ir dalies paveldėtų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės perleidimas pakeistų išlikusios natūra paveldimo turto visumos apimtį, būtent iš kurios turėtų būti perduodama ieškovui priklausanti dalis natūra (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl tik ieškinio dalies tikėtino pagrįstumo reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių mastui.
Nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų ir ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ieškovo reikalavimai galėtų būti (iš dalies) patenkinti, toliau pasisakoma dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog jie nuo palikėjo mirties nėra perleidę jokio paveldėto turto kitiems asmenims ir neketina to daryti. Jų įsitikinimu, ieškovas turėtų pateikti konkrečių duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti apie galimus apeliantų nesąžiningus veiksmus ketinant perleisti ar paslėpti paveldėtą turtą. Iš dalies sutiktina su šiais apeliantų argumentais. Galiojantys įstatymai atsakovų nesąžiningumo nepreziumuoja. Akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, apeliantai niekada nepripažino, kad ieškovas yra teisėtas V. P. sūnus, nesutiko ir su tuo, kad atitinkama palikimo dalis turėtų atitekti ieškovui. Vien šios ieškovo nurodomos aplinkybės neleidžia įsitikinti apeliantų nesąžiningumu ir pagrindžia tik tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Kita vertus, kiekviena teisės norma turi būti taikoma laikantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Akivaizdu, kad apeliantai šiuo metu turi galimybę perleisti paveldėtą turtą kitiems asmenims ir tai padaryta gali būti dėl įvairių tam tikru laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių, kitaip tariant, turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė, pavyzdžiui, atsiranda galimybė itin pelningai parduoti turimą turtą, kurios vėliau nebebus, turtas tapo nereikalingas ir neša vien nuostolius ir pan. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, jog pirmosios instancijos teismas taikė vien draudimą perleisti nekilnojamojo turto nuosavybės teisę, nesuvaržydamas šio turto valdymo ir naudojimosi juo teisių. Apeliantų atskirajame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, dėl kurių byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžytų apeliantų teises ar pažeistų jų interesus, juo labiau, apeliantams deklaruojant savo sąžiningumą ir tai, jog jie neketina perleisti ginčo objektu tapusių nekilnojamųjų daiktų. Apibendrinant konstatuotina, kad, apeliantai, netaikius jokių ribojimų, galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu esantį turtą, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo interesą gauti turtą natūra pažeistų žymiai labiau nei šiuo metu apeliantų interesai galimai varžomi įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą atlikimu, t.y. šalių interesų pusiausvyra ieškovo nenaudai būtų neproporcingai pažeista.
Apeliantų teigimu, skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus turtas, kurio atžvilgiu turėtų būti atliktas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Sutiktina su apeliantais, jog pagal bendrąją taisyklę įstatymas reikalauja, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai jos susijusios su turtu, taikymo turėtų būti nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys (CPK 147 str. 5 d. 6 p.). Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas (CPK 147 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, konkretaus turto neįvardijo, nurodydamas atlikti įrašą atsakovų turtui, į kurį nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Įvertintina tai, jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje išsamūs duomenys apie paveldimą turtą ieškovui nebuvo žinomi ir atitinkamai nebuvo pateikti teismui. Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pirmosios instancijos teismo nurodyti kriterijai leido registro tvarkytojui identifikuoti konkretų turtą, kuriam buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybę (CPK 179 str. 3 d.). Todėl vien formalus konkretaus turto, kuriam taikytinas draudimas perleisti nuosavybės teisę, neįvardijimas, teismui nurodžius kitus duomenis, leidžiančius tą turtą identifikuoti, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumui konstatuoti.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų argumentu, jog ne visas turtas, kurio atžvilgiu teismas taikė įrašo apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą atlikimą, yra ginčo byloje objektas. Atitinkamai ir jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, nes šiuo institutu siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su byloje pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d.).
Kaip matyti iš su ieškovo ieškiniu pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu G. P. įgyta nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė ne palikėjui, o S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) (kaip nurodo apeliantai, palikėjo motinai, kuri yra tuo pačiu vardu kaip ir palikėjo sutuoktinė). Tą patvirtina ir vėliau iš notaro išreikalautos paveldėjimo bylos duomenys (konkrečiai – 2014 m. rugpjūčio 12 d. paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, jog tarp palikimo objektą sudarančio turto nėra (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu G. P. įgyto nekilnojamojo turto. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantai, ieškovas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinyje ir neginčija. Sutiktina ir su tuo apeliantų argumentu, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėtas pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 22–24) šiuo metu išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro (tą patvirtina su ieškovės ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas). Apeliantai nurodo, kad šis pastatas nugriautas dar 2001 m. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos nebeegzistuojančiam turtui. Todėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu apeliantų nuosavybės teise įregistruotam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nevisiškai tinkamai identifikavo turtą, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, todėl ši skundžiamos nutarties dalis pakeistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti - panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją siųsti VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriui.