- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-650-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. S. P. D.
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. P. D. ieškinį atsakovui S. T. dėl sutartinių netesybų mažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovė I. S. P. D. pareiškė ieškinį (b.l. 1-4), kuriame prašė sumažinti sutartines netesybas iki lygiateisio ir protingo dydžio – 10 000 Lt, pripažinti atsakovo vienašalį įskaitymą negaliojančiu, sumažinti sutartines netesybas įskaityti į atsakovo grąžintą avansą ieškovei, priteisti iš atsakovo po įskaitymo likusio grąžintino avanso dalį – 20 000 Lt ieškovei, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2009-06-30 tarp šalių buvo sudaryta avanso sutartis dėl buto, esančio Vingrių g. 5-15, Vilnius, pirkimo-pardavimo ateityje, t.y. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2009-11-02 sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nustatydami kainą – 590 000 Lt. Ieškovė, sudarydama sutartį, atsakovui esą paaiškino, kad neturi reikiamo kiekio piniginių lėšų ir, siekdama sudaryti pagrindinę sutartį, visų pirma turi parduoti nuosavybės teise valdomą butą, esantį Nemenčinės pl. 8-7, Vilnius. Ieškovė teigia, jog po sutarties sudarymo ėmusi pardavinėti savo butą, tačiau jos planus suardė ekonominė krizė, todėl ji kreipėsi į atsakovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Atsakovas su termino pratęsimu esą sutiko, tačiau iškėlė dvi papildomas sąlygas, būtent, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti papildomą 5000 Lt avansą bei sumažino savo, kaip pardavėjo, atsakomybės ribą nuo 20000 Lt iki 10000 Lt sutarties nevykdymo atveju. Sudarius šį sutarties pakeitimą, pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2009-12-24, tačiau ieškovė teigia, kad iki šio termino jai vis vien nepasisekė parduoti savo turto net už sumažintą kainą. Ieškovė pakartotinai kreipėsi su prašymu pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, atsakovas su prašymu sutiko ir pratęsė pagrindinės sutarties terminą iki 2010-03-15, tačiau pareikalavo papildomai sumokėti dar 5000 Lt dydžio avansą; taigi, sutarties nevykdymo atveju, ieškovei grėsė 30000 Lt dydžio netesybos, tuo tarpu atsakovui – 10000 Lt. Ieškovė nurodo, kad 2010-01-21 ji sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl savo parduodamo buto pirkimo-pardavimo, pagal kurią sutarta buto pardavimo kaina – 480000 Lt. Ieškovė teigia informavusi atsakovą apie savo buto pardavimą bei pasiūlė sumažinti parduodamo buto kainą, tačiau 2010-02-01 įvykusios derybos buvo neefektyvios. Ieškovė nurodo 2010-03-08 kreipusis į atsakovą, prašydama geranoriškai grąžinti šio sumokėtą avansą bei siūlydama atlyginti atsakovo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su sutarties sudarymo bei nutraukimo išlaidomis, tačiau atsakovas pateikė ieškovei raštą apie vienašališką priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, taip atsisakydamas grąžinti ieškovės sumokėtą avansą. Ieškovė mano, kad sutartyje sulygtos netesybos yra neprotingai didelės ir nelygiateisės: pagal sutartį atsakovo padėtis buvo dominuojanti bei labiau apsaugota su triskart mažesne atsakomybe nei ieškovės; siekdama išsaugoti sudarytą sutartį, ieškovė buvo priversta sutikti su atsakovo keliamais reikalavimais su sutarties sąlygų korekcijomis. Ieškovė pažymi, kad ji siūlė atsakovui atlyginti šio patirtus tiesioginius nuostolius, kaip tai numatyta CK 6.165 str. 4 d., tačiau atsakovas šį ieškovės siūlymą ignoravo įskaitymu. Taip pat ieškovė pažymi, kad LR CK 6.130 str. reglamentuotą įskaitymą galima daryti tik galiojantiems priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, dėl to atsakovas, teikdamas raštą apie įskaitymą, pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra galiojantis. Todėl ieškovė daro išvadą, kad nepaisant vėlesnių sutarties pakeitimų, atsakovas pripažino ir sutiko, jog jo atsakomybė yra lygi 30 000 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 30-32), kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad sudarydami ir po to keisdami sutartį ieškovė ir atsakovas žinojo sutarties nuostatas bei pasirašė sutartį kaip ieškovo ir atsakovo valią išreiškiantį dokumentą, sutarties pažeidimas sukelia teisines pasekmes visa sutartyje šalių sutarta apimtimi, tarp jų ir atsakomybę sutarties nevykdymo atveju. Atsakovas nurodė, kad šalys derėjosi dėl sutarties sudarymo, derino jos sąlygas ir jų padėtis buvo visiškai lygiavertė. Atsakovo manymu, ieškovė nepagrindė teiginių, kad šalių padėtis, derinant sutartį, buvo nelygiavertė ir kad atsakovas buvo geresnėje derybinėje pozicijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pradžių šalys sutarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2009-11-02, tačiau vėliau, ieškovės prašymu ir jai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo atidėtas du kartus - iki 2010-03-15. Atsakovo manymu, tai parodo, jog ieškovė turėjo galimybę derėtis ir derėjosi dėl sutarties sąlygų bei tai, kad sutarties sąlygos ieškovės iniciatyva buvo keičiamos ieškovei palankiu būdu. Atsakovas nurodo, jog keičiant sutarties nuostatas ir pratęsiant prievolių įvykdymo terminą, buvo keičiamas ir netesybų dydis, todėl ieškovei du kartus nesugebėjus įvykdyti savo prievolių pagal sutartį, atsakovo rizika, kad pagrindinė sutartis bus iš viso nesudaryta, didėjo. Atsakovo manymu, šalys derėjosi dėl sutarties pakeitimo ir sutarė dėl jos pakeitimų, šios derybos ir jų rezultatas - sutartis - atspindi tikrąją šalių valią. Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog sutartyje šalių sutartos netesybos (30000 Lt) sudaro tik 5,26 proc. nuo šalių sutartos buto pirkimo-pardavimo kainos. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovei pažeidus sutartį, jis patyrė nuostolius: sutarties galiojimo metu nesiūlė buto įsigyti kitiems asmenims, nes tikėjosi, kad butą įsigis ieškovė, per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino buto rinkos vertė nukrito ir preziumuojant, kad atsakovas šiuo metu galėtų butą parduoti už rinkos vertę (370000 Lt), ieškovei pažeidus sutarties nuostatas, atsakovas negavo 220000 Lt pajamų. Atsakovas daro išvadą, kad jo nuostoliai, patirti dėl to, kad ieškovė pažeidė sutartį, yra žymiai didesni nei sutartyje numatytos sutartinės netesybos, todėl jo manymu, vien dėl šios priežasties sutartinės netesybos negali būti mažinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad jau avanso sutarties sudarymo metu ieškovė paaiškino atsakovui, kad ji neturi reikiamo kiekio piniginių lėšų. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pakeistas dėl tų pačių priežasčių ieškovės iniciatyva. Be to, ieškovė, žinodama, kad butas buvo įvertintas mažesne kaina, neatsisakė savo ketinimų pirkti šį butą, priešingai, kaip paaiškino ieškovės atstovas, siekė sandorį sudarytį už šalių sutartą kainą, todėl ieškovės pateikta 2009-06-30 buto vertinimo ataskaita neturi įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl netesybų dydžio. Ieškovė neginčijo, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl netesybų laisva valia, įvykus deryboms, šalims įvertinus pagrindinės sutarties šalių sutartą kainą, realiai egzistavusią pagrindinės sutarties nesudarymo riziką, nes ieškovė neturėjo pakankamai lėšų; ieškovė suprato apie taikytinų sankcijų dydį ir sąmoningai laisva valia su tuo sutiko. Šiuo atveju ieškovei padidintas netesybų dydis nusvėrė vis didėjančią atsakovo riziką, kad sandoris dėl ieškovės kaltės nebus sudarytas, todėl toks susitarimas buvo logiškas ir sąžiningas. 2010-03-08 ieškovės raštas patvirtina, kad avanso sutartis buvo nutraukta būtent ieškovės iniciatyva. Ieškovės pateikta turto vertės vertinimo ataskaita patvirtina, jog jau 2009-06-30 avanso sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo apie turto vertintojų nustatytą turto vertę (430 000 Lt), bet sutiko pirkti butą už 590 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė I. S. P. D. pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 28 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų netesybų dydžiui nustatymo klausimui spręsti bylos aplinkybių - sutarties pažeidimo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios, kitų objektyvių veiksnių, susijusių su ekonomikos nuosmukiu.
2. Teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei CPK 185 str. nuostatas, nes 2009-11-05 ir 2009-12-16 avanso sutarties sąlygos pagal kurias ieškovė už sutarties pratęsimą du kartus papildomai sumokėjo atsakovui po 5000 (viso - 30 000 Lt avanso), o atsakovo atsakomybės riba sumažinta iki 10000 Lt, nevertino kaip pagrindinių civilinių teisinių santykių principų pažeidimo. Teismas visai nevertino paties atsakovo atidumo, rūpestingumo, galėjimo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, taip pat neįvertino atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovės kaltės aspektu, sąžiningumo požiūriu.
3. Atsakovo padėtis buvo dominuojanti. Teismas neįvertino, kad ieškovė netiesiogiai priversta sutikti su atsakovo sąlygomis. Teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino.
4. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Avanso sutarties 2009-06-30 1 str. nuostata, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2009-11-02 gauti visus dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ir sekančios 2009-11-05 sutarties 1 str., pagal kurį atsakovas įsipareigojo tuos pačius veiksmus atlikti jau iki 2010-03-15, patvirtina, kad atsakovas nebuvo gavęs pagrindinės sutarties sudarymui reikiamų dokumentų, o tai paneigia teismo sprendimo išvadą kad ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesąžiningumo vykdant sutartį grindžiamos tik prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:
1. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.256 str. 1 d. įpareigoja kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (lot. pacta sunt servanda), o šio straipsnio 2 d. nustato pareigą asmeniui, neįvykdžiusiam ar netinkamai įvykdžiusiam sutartinę prievolę, atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. 2009 m. birželio 30 d. I. S. P. - Ditkovskės ir S. T. sudarytoje avanso sutartyje savo atsakomybės ribas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą apibrėžė numatydamos, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl ieškovės kaltės, sumokėtas avansas liks S. T. , o tuo atveju, jeigu dėl atsakovo kaltės, jis privalės grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. Vėliau ši nuostata šalių susitarimu buvo pakeista, numatant, kad tuo atveju, jeigu sutartis neįvyks dėl ieškovės kaltės, tai S. T. liks jam sumokėtas 30000,00 (trisdešimties tūkstančių, 00) Lt avansas, o jeigu dėl atsakovo kaltės - šis jį grąžins ir I. S. P. - Ditkovskei sumokės 10000,00 (dešimties tūkstančių, 00) Lt baudą. Šalių sudaryta sutartis buvo pakeista ieškovės iniciatyva, atidedant pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Ieškovės atžvilgiu didesnės netesybos buvo numatytos tik po to, kai jos iniciatyva du kartus buvo nukeltas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei negalint laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovo rizika, kad pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaryta, didėjo, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentas, susijęs su šalių interesų pusiausvyros pažeidimu, numatant skirtingą šalių sutartinę atsakomybę už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, yra nepagrįstas.
2. Atsakovo nuomone, ginčo dalyku esantis proceso šalių sulygtas netesybų dydis negali būti laikomas aiškiai per dideliu ir neprotingu, nes sudaro tik 5,26 proc. užtikrintos prievolės vertės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas netesybų sumažinimo klausimas.
Byloje nustatyta, kad 2009-06-30 šalys – ieškovė I. S. P. D. ir atsakovas S. T. - sudarė avanso sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2009-11-02 sudaryti buto, esančio Vingrių g. 5-15, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0442-0718:0018, pirkimo-pardavimo sandorį už 590 000 Lt (b.l. 5). Taip pat šalys susitarė, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl ieškovės (busimos pirkėjos) kaltės, tai sumokėtas 20 000 Lt avansas liks atsakovui (pardavėjui), o jeigu - dėl atsakovo kaltės, tai jis privalės grąžinti sumokėtą avansą ir toko pat dydžio baudą ieškovei (sutarties 5 p.). Vėliau šalys pakeitė minėtą sandorį ir 2009-11-05 susitarė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį jos sudarys iki 2010-03-15; sutarties neįvykdymo atveju ieškovei jos sumokėtas avansas negrąžinamas, o atsakovo baudos dydis sumažintas iki 10 000 Lt. 2009-12-16 šalys vėl susitarė pakeisti preliminarios sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovės sumoktas 30 000 Lt avansas pagrindinio sandorio nesudarymo atveju negrąžinamas, jei dėl to būtų kalta ieškovė, o atsakovas grąžintų avansą ir sumokėtų 10 000 Lt baudą, jei dėl sutarties pažeidimo būtų kaltas atsakovas (b.l. 6-7). Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal minėtus susitarimus (preliminarias sutartis) ieškovė I. S. P. D. sumokėjo atsakovui S. T. 30 000 Lt avansą, bei, kad pagal sutarties sąlygas ieškovės civilinės atsakomybės dydis netesybų forma sudarytų 30 000 Lt. Atsakovo sutuoktinės L. T. raštas (b.l. 72) patvirtina, kad minėtos sutartys buvo sudarytos su jos žinia ir pritarimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis).
Sutarties šalių nuožiūra nustatyta sąlyga, kad ieškovei, atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, avansinė įmoka negrąžinama – neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ši sutarties 5 p. sąlyga reiškia, kad, nustačius joje išvardytus ieškovės veiksmus (neveikimą), avansinė įmoka lieka atsakovui (pardavėjui), ieškovei negrąžinama. Taigi sutartyje nustatytas ir ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už perkamą butą. Antra – atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovė pažeistų sutartį 5 punktą – atsisakytų pirkti butą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį sudarant, keičiant bei nutraukiant sutartį. Teismas įvertino aplinkybę, kad jau avanso sutarties sudarymo metu ieškovė paaiškino atsakovui, kad ji neturi reikiamo kiekio piniginių lėšų. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pakeistas dėl tų pačių priežasčių ieškovės iniciatyva. Ieškovė, žinodama, kad butas buvo įvertintas mažesne kaina, neatsisakė savo ketinimų pirkti šį butą, priešingai, siekė sandorį sudarytį už šalių sutartą kainą. Ieškovė neginčijo, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl netesybų laisva valia, įvykus deryboms, šalims įvertinus pagrindinės sutarties šalių sutartą kainą, realiai egzistavusią pagrindinės sutarties nesudarymo riziką, nors ieškovė neturėjo pakankamai lėšų, ieškovė suprato apie taikytinų sankcijų dydį ir sąmoningai laisva valia su tuo sutiko.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovo padėti buvo dominuojanti sudarant ir keičiant sutarties sąlygas. Teismų praktikoje nelygia šalių padėtimi pripažįstama tokia padėtis, kai protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų ir tai turėtų būti esminė sutarties sąlyga. Šiuo konkrečiu atveju sutarties sąlygos dėl netesybų neatitinka minėtų kriterijų, todėl jos nelaikytinos nelygiateisėmis. Esant nutrauktai sutarčiai, netaikomas CK 6.228 str. esminei sutarties šalių nelygybei pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006).
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą yra nurodęs, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2007 m. kovo 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; kt.).
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Kolegija sprendžia, kad šalių sutartos netesybos 30 000 Lt, kurios sudaro 5,26 proc. nuo 590 000 Lt buto pirkimo-pardavimo kainos, nelaikytinos neprotingos ir akivaizdžiai per didelės.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas S. T. prašo priteisti iš apeliantės 1100,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš apeliantės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš I. S. P. -Ditkovskės (a.k. (duomenys neskelbtini) 1100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.