Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. O., E. O. ir kitų, iš viso 394 pareiškėjų, atstovaujamų advokato Viliaus Martišiaus, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2723-614/2019 pagal ieškovų grupės, atstovaujamos Investuotojų asociacijos ir advokato Dominyko Vanharos, ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo bei draudimo išmokų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos ir advokato Dominyko Vanharos, 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti, kad ieškovų įsigytų trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo draudžiamasis įvykis, taip pat prašė priteisti jiems draudimo išmokas, kurios būtų lygios jų už įsigytas obligacijas sumokėtoms pinigų sumoms, nurodytoms ieškovų grupės narių sąraše, ir kurios būtų ne didesnės nei 22 000 Eur.

2. Ieškovų atstovas nurodė, kad visi grupės ieškovai laikotarpiu iki 2011 m. lapkričio 16 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, tačiau bankas šių obligacijų neišpirko dėl jam iškeltos bankroto bylos. Tiek Lietuvos bankas, tiek trečiojo asmens bankroto administratorius pripažino, jog banko turtas buvo išgrobstytas, neteisėtai pasisavintas, t. y. atlikti veiksmai, kurie patenka į Direktyvos 97/9 draudiminę apsaugą.

3. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. liepos 30 d. buvo pateiktas pareiškėjų A. O., E. O. ir kitų, iš viso 394 asmenų pareiškimas, kuriame jų atstovas advokatas Vilius Martišius prašė įpareigoti esamos grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.

5. Teismas nustatė, jog grupės nariai savo procesines teises ir pareigas įgyvendina per grupės atstovą (CPK 441⁵ straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgė, jog CPK nenumato, kad teismas turėtų spręsti asmenų įtraukimo / neįtraukimo į grupės narių sąrašą klausimą, jei kreipdamiesi į grupės atstovą asmenys nesilaikė CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

6. Teismas pažymėjo, jog priėmus CPK 441⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį dėl galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės, tačiau teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai (išskyrus šio Kodekso 441¹⁰ straipsnyje numatytą išimtį) (CPK 441⁸ straipsnio 8 dalis), tačiau tokie sutikimai teismui nebuvo pateikti.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjų grupė, atstovaujama grupės atstovo advokato Viliaus Martišiaus, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų pateiktą 2019 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl grupės atstovo Investuotojų asociacijos įpareigojimo prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir įpareigoti grupės atstovą pateikti teismui sąrašą, kuriame būtų nurodyti visi 2019 m. birželio 10 d. pareiškime išvardyti pareiškėjai, bei šių asmenų duomenis, susijusius su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas grupės ieškinys, arba pripažinti pareiškėjus grupės nariais ir ieškovais šioje byloje nuo 2019 m. birželio 10 d. pareiškimo pateikimo grupės atstovui momento. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjai nepateikė CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pareiškimo. Pareiškėjai pareiškimą būti grupės nariais ir pareikšti grupės ieškinį pateikė laiku ir tinkamos formos. Šią aplinkybę patvirtina pridedama 2019 m. birželio 10 d. pareiškimo dėl sutikimo būti grupės nariais ir pareikšti grupės ieškinį kopija bei kiti įrodymai.

7.2. Pareiškėjams nekyla jokia pareiga šioje byloje mokėti ir žyminio mokesčio, kadangi grupės atstovas šioje byloje jau iki tol buvo sumokėjęs maksimalaus dydžio žyminį mokestį, todėl pareiškėjų sumokėtas žyminis mokestis atitektų ne valstybei, bet grupės atstovui. Taip pat pareiškėjų grupės atstovas elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į ieškovų grupės atstovą, prašydamas atsiųsti paskaičiavimus, kas ir kiek turėtų mokėti žyminio mokesčio, tačiau tokio paskaičiavimo negavo.

7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovų grupės atstovas savo veiksmais užkirto kelią pareiškėjams prisijungti prie grupės ieškinio ir kartu su grupe ginti savo interesus, nes jie nepraleido termino ir laiku pateikė grupės atstovui CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą prisijungti prie grupės ieškinio (CPK 441⁵ straipsnio 2 dalis), tačiau tiek grupės atstovas, tiek atsakovas buvo išreiškę savo nesutikimą dėl pareiškėjų įtraukimo į bylą bendraieškiais, o CPK 441⁸ straipsnio 8 dalyje nėra numatyta, kaip elgtis asmenims, negavusiems tokio sutikimo.

8. Atsakovė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą, kuriame jie prašė prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti jų duomenis, o pareiškėjai skunde remiasi tik 441⁵ straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog grupės nariai laikomi prisijungę prie grupės, kai jie pateikia grupės atstovui CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, tačiau neatsižvelgė į tai, kokios yra grupės atstovo teisės ir pareigos.

9. Ieškovų grupės atstovas advokatas Dominykas Vanhara atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Pareiškėjų atstovas skunde aiškiai nurodo, jog jiems nėra pareigos sumokėti išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau CPK nuostatos aiškiai ir imperatyviai reglamentuoja, kad asmenys, prisijungdami prie grupės ieškinio, privalo apmokėti tokias išlaidas: a) grupės atstovo protingas ir būtinas išlaidas (CPK 441¹⁷ straipsnio 1 dalis); b) išlaidas grupės advokato pagalbai apmokėti (CPK 441¹⁷ straipsnio 1 dalis ir CPK 88 straipsnio 1 dalis); atlyginti grupės atstovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, jei grupės ieškinys yra atmetamas ar patenkinamas tik iš dalies (CPK 441⁴ straipsnio 4 dalis).

9.2. Ieškovų grupės atstovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo maksimalų žyminį mokestį, kadangi ši ieškovų grupė buvo pradėta burti dar tuomet, kai reiškiami reikalavimai BAB bankas Snoras nebuvo apmokestinami. Grupės atstovas žyminio mokesčio iš tuo metu prisijungusių grupės narių nerinko, todėl, kai toks įpareigojimas šioje byloje buvo nustatytas, tą padaryti teko grupės atstovui iš savo asmeninių lėšų.

9.3. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, jiems kilo prievolė mokėti žyminį mokestį nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 441¹⁶ straipsnio 2 dalį, jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias taisykles. Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui.

9.4. Skundžiama nutartis neužkerta kelio pareiškėjų bylos eigai, nes jie savo interesus gali ginti inicijuodami atskirą civilinę bylą atskiru ieškiniu.

9.5. Pareiškėjai, kurie yra advokato Viliaus Martišiaus klientai, nėra tinkamai išreiškę savo valios dėl prisijungimo prie grupės ieškinio, nes kiekvienas iš jų raštu nėra pateikęs savo pareiškimo dėl prisijungimo prie grupės ieškinio, todėl laikytina, kad šie 394 asmenys tinkamai neprisijungė prie grupės ieškinio ir dėl šios priežasties grupės atstovas pagrįstai neįtraukė jų į grupės ieškovų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų grupės, atstovaujamų advokato Viliaus Martišiaus, pareiškimą dėl įpareigojimo ieškovų grupės atstovui Dominykui Vanharai prijungti apeliantus prie grupės ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Nagrinėjamu atveju apeliantų grupės atstovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliantų obligacijų sutarčių ir atstovavimo sutartis, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus, pareiškimo dėl sutikimo būti grupės nariais ir pareikšti grupės ieškinį, pranešimo teismui kopiją, investuotojų asociacijos atsakymo kopiją, pareiškėjų atstovo el. laiško investuotojų asociacijai kopiją, Investuotojų asociacijos el. laiškų ir prašymo kopijas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties kopiją, 2019 m. liepos 29 d. pareiškimo dėl investuotojų asociacijos įpareigojimo prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti duomenis kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir pašto voko kopiją, 2019 m. rugsėjo 30 d. elektroninių laiškų kopijas, 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo atsakymo dėl prašymo išsiųsti nutartį kopiją.

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų grupės atstovo pateikti duomenys yra susiję su nagrinėjamu klausimu, iš esmės gali būti reikšmingi nustatant tam tikras aplinkybes, siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, abi šalys turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti nuomonę dėl pateiktų duomenų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų grupės atstovo pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė dvi nutartis. Pirmąja nutartimi (skundžiama) teismas nutarė atsisakyti priimti apeliantų grupės atstovaujamos advokato Viliaus Martišiaus pareiškimą dėl M. O., E. O. ir kitų, iš viso 394 asmenų (išvardytų pareiškimo priede), pareiškimą. Antrąja nutartimi teismas patvirtino galutinį ieškovų grupės sąrašą byloje.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantų grupės atstovas, teikdamas pareiškimą dėl įpareigojimo ieškovų grupės atstovui prijungti apeliantus (pareiškėjus) prie grupės ieškinio, nesilaikė CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkto, 441⁸ straipsnio reikalavimų.

17. Apeliantai savo teises nusprendė ginti pasinaudodami civilinės teisės institutu – grupės ieškiniu. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo patvirtintos grupės ieškinio koncepcijos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 261¹ straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad grupės ieškinio institutas buvo sukurtas bei reglamentuotas tam, jog palengvintų tam tikros, pakankamai didelės asmenų grupės, kurią jungia teisės ir fakto požiūriu vienarūšiai reikalavimai, kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tapatų teisinį pagrindą, bylinėjimąsi teisme. Tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą toliau bus vadovaujamasi būtent CPK IV dalies XXIV1 skyriuje įtvirtintomis specialiomis grupės ieškinio institutui taikytinomis taisyklėmis, o klausimams, kurie šiam skyriuje nesureglamentuoti, bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės (CPK 441¹ straipsnio 1 dalis).

18. Grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos įtvirtintos CPK 441³ straipsnyje, pagal kurį teismas, prieš imdamasis nagrinėti tokį ieškinį, pirmiausia turi nustatyti, ar grupės ieškinys atitinka tiek bendrąsias, tiek specialiąsias grupės ieškinio pareiškimo sąlygas, ar egzistuoja jos narius vienijantys bendrumo požymiai. Šiuo atveju pareiškėjai siekia prisijungti prie jau esamos grupės pagal CPK 441⁸ straipsnio nuostatas.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantų grupė nesilaikė CPK reikalavimų, o būtent: 1) ieškovų grupės atstovui nepateikė CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų pareiškimų, 2) nesutiko laikytis grupės atstovo CPK 441¹⁶ straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka patvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aprašo, 3) nesumokėjo žyminio mokesčio, 4) nepateikė grupės atstovo ir atsakovo sutikimų dėl apeliantų grupės įtraukimo į bylą. Teismas vertino, jog apeliantų grupė nesilaikė ikiteisminės sprendimo ginčo tvarkos, todėl padarė išvadą, jog neturi pagrindo spręsti dėl asmenų įtraukimo / neįtraukimo į grupės narių sąrašą.

20. Apeliantų grupės atstovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, jog apeliantų grupė įvykdė visas sąlygas, jog galėtų įstoti į bylą kaip bendraieškiai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantų grupė, siekdama prisijungti prie ieškovų grupės ieškinio, neįvykdė visų būtinų sąlygų.

21. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės ieškinio institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio teisinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto dėka siekiama sutrumpinti civilinių bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Grupės ieškinio institutu taip pat siekiama sumažinti civilinio proceso sąnaudas ieškovams, reiškiantiems grupės ieškinį, atsakovams, valstybei.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

23. Pagal CPK 441⁸ straipsnio 8 dalį (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.) teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio Kodekso 441¹⁰ straipsnyje numatytu atveju.

24. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, sukurdamas grupės ieškinio institutą, siekė sumažinti teismų darbo krūvį bei palengvinti asmenims įgyvendinti savo procesines ir materialines teises, tačiau tuo pačiu įstatymų leidėjas nustatė tam tikras sąlygas asmenims, siekiantiems įstoti į bylą, kurioje yra pradėtas bylos nagrinėjimas pagal ieškovų grupės ieškinį ir patvirtintas galutinis ieškovų grupės asmenų sąrašas. Pagal CPK 441⁸ straipsnio 3 dalį asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, kurio formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras. Taip pat pagal CPK 441³ straipsnio 4 dalies 2 punktą apeliantai turėjo pateikti teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudarytas grupės atstovo ir grupės advokato.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje apeliantai negali įstoti į bylą bendraieškiais, kol nepateikia teismui įstatymo reikalaujamų duomenų. Apeliantams nusprendus nesutikti su ieškovų grupės atstovo nurodomomis sąlygomis, jiems nebūtų užkirstas kelias savo teises ginti kitoje civilinėje byloje reiškiant atskirą grupės ieškinį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantams neįvykdžius pareigos, numatytos įstatymo, kartu ir reikalavimo dėl sutarties su ieškovų grupės atstovu ir kitų sąlygų, jie negali būti įtraukti į bylą, kaip bendraieškiai.

26. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 441⁸ straipsnio 8 dalį, spręsdamas klausimą dėl naujų ieškovų įstojimo į bylą, teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sutikimas ar nesutikimas turi būti pagrįstas, todėl spręsdamas dėl naujų bendraieškių įtraukimo į bylą teismas turi objektyviai įvertinti aplinkybes, ar šalys pagrįstai pateikė savo susitikimą ar nesutikimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantų grupės atstovo prašymą įpareigoti ieškovų grupės atstovą prijungti apeliantus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovų įstojimo į bylą prisidedant prie pareikšto grupės ieškinio, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovų grupės atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidų patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.