Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ ir R. P. (R. P.) apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams R. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Eiresta“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė solidariai iš atsakovų priteisti 18 874,39 Eur už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad:Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai, 2010-09-21 atlikę neplaninį patikrinimą, nustatė, kad bendro naudojimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tekančioje upėje „Turė“ įrengta 1,7 m aukščio užtvanka, kuri iš dalies užtvindė žemės sklypus, bendras užtvenktos teritorijos plotas yra 0,96 ha. Į užtvindytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą pateko Valkininkų miškų urėdijos Versekos girininkijos 1 043 kvartalo 1 taksacinio miško sklypo dalis, o į užtvindytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą pateko Valkininkų miškų urėdijos Versekos girininkijos 1 023 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalis. Dėl neteisėtai užtvenktos upės buvo padaryta 18 874,39 Eur žala gamtai. Sunaikinta miško paklotė ir miškas. Žala gamtai paskaičiuota 2010-11-19 žalos paskaičiavimo aktu;atsakovas R. P., kaip užsakovas, ir rangovas UAB „Eiresta“, kurios vadovas yra atsakovas R. P. (R. P.), neturėdami Aplinkos ministerijos leidimo įrengė užtvanką. Neteisėtais veiksmais atsakovai pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 124.3 punkto reikalavimus bei Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio reikalavimus. Pažeidimo nustatymo metu vietovėje buvo miškas, kuris 2013-06-10 išregistruotas iš miškų kadastro. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-190/2016 atsakovai pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. Nurodyta, jog tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos augmenijai yra nustatytas priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-08 nutartyje Nr. 2K-395-489/2016 nurodė, kad padariniai gamtai kilo dėl „Turės“ upėje be leidimo įrengtos ir funkcionuojančios užtvankos, todėl žala aplinkai turi būti visiškai atlyginta;pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo galima pareikšti per penkerius metus nuo dienos, kada priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš nurodytų aplinkybių atsirado vėliau. Patikrinimas buvo atliktas 2010-09-21, žalos paskaičiavimo aktas surašytas 2010-11-19, civilinis ieškinys pareikštas 2015-09-15, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovas 2012-09-11 tyrėjo nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovai pripažinti kaltais.Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Bendrai pateiktame atsiliepime nurodė, kad:reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. P. atstovė skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui Šalčininkų rajono agentūrai dėl ginčo teritorijos įteikė dar 2010-09-08. Ieškinys teisme buvo gautas 2015-09-16, todėl paduotas praleidus ieškinio senaties terminą;Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendžiu teismas pripažino, kad valstybinės reikšmės upėje „Turė“ įrengė 1,70 m aukščio užtvanką ir tuo padarė nusikalstamą veiką. R. P., kaip fizinis asmuo, šioje byloje atsakovu nepatrauktas, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad už užtvankos įrengimą ir žalą yra atsakingas UAB „Eiresta“. Žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik iš atsakovo R. P.;ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas privalo įrodyti, kad miškas buvo patvenktas R. P. veiksmais. Negalima daryti išvados, kad žalą, užtvindžius miško paklotę, nulėmė R. P. neteisėti veiksmai. Žalą galėjo nulemti nuolatinis vandens pakilimas dėl gausios bebrų populiacijos nugraužiant menkaverčius juodalksnius ir statant užtvankas. Ieškovas neįrodė, kad 2010-11-19 apskaičiuota žala priežastiniu ryšiu susijusi su įrodinėjamais neteisėtais veiksmais. Ginčo teritorijoje nėra ir nebuvo miško. Atliekant pakartotinį patikrinimą 2011-06-06, ginčo teritorija priskirta ne miško žemės plotams. Ieškovo atstovas A. M. teisme patvirtino, kad abiejų apžiūrų metu teritorija atrodė vienodai, o tai reiškia, kad pirmosios apžiūros metu, t. y. 2010-09-21, ginčo teritorija nebuvo miško žeme. Ginčo teritorija į miškų kadastrą buvo įtraukta, neatlikus individualios teritorijos apžiūros ir įvertinimo. Duomenų išregistravimas iš miškų kadastro 2013-06-10 atliko fakto išviešinimą. Jeigu teismas laikytų, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovo R. P. atžvilgiu, žalos atlyginimas iš atsakovo R. P. negali būti priteistas, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl užtvankos įrengimo atsakingi R. P. ir R. P.. Ieškovo atliktas patikrinimas ir žalos paskaičiavimai atlikti nedalyvaujant atsakovams. Teritorija buvo apleista, pelkėta, užtvanką pastatė bebrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. P. ieškovo naudai 18 874,39 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo bei 566 Eur žyminio mokesčio, ieškinio reikalavimus dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Eiresta“ atmetė. Apylinkės teismas:nustatė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovui bei jo tėvui, tuometiniam UAB „Eiresta“ vadovui R. P. pareikšti įtarimai dėl neteisėtai įrengtos užtvankos ir 18 874,39 Eur žalos gamtai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2012-11-06 nutarimu ieškovas pripažintas civiliniu ieškovu. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartimi dėl R. P. ir R. P. pradėta baudžiamoji teisena nutraukta suėjus senaties terminui, civiliniai ieškiniai palikti spręsti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-190/2016 panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį ir R. P. ir R. P. pripažino kaltais pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė V. P. iš R. P. ir R. P. solidariai 896,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir 8 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-489/2016 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. P. sumažino iki 1 000 Eur;nuosprendžiu teismas konstatavo, kad R. P. ir R. P., veikdami kartu, nuo 2007-08-22, kai pradėjo eiti UAB ,,Eiresta“ generalinio direktoriaus pareigas, iki 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, žinodamas, kad statybos projektuose nenumatytas tvenkinių įrengimas, susitaręs su sūnumi, kad pagal 2006-09-08 statybos rangos sutartį Nr. 09/01 tarp užsakovo ūkininko R. P. ir rangovo UAB ,,Eiresta“, kaip rangovas atlikdamas Versekos kaimo turizmo sodybos pastatų, statinių, inžinierinių tinklų statybos bei aplinkos sutvarkymo darbus (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo teritorijoje, tekančioje valstybinės reikšmės upėje „Turė“ neteisėtai, t. y. neturėdamas aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, įrengė 1,70 m aukščio užtvanką, dėl ko buvo dalinai užtvindytas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. P., ir žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P., bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0,96 ha, kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis Valkininkų miškų urėdijos Versekos girininkijos Kv. 1 043 sk. 1, į užtvindytą plotą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško sklypas, esantis Valkininkų miškų urėdijos Versekos girininkijos Kv. 1 023 sk. 4, ir šiais neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 18 874,39 Eur žala;nustatė, kad žala aplinkai padaryta jos kaltininkams vykdant sodybos įrengimo darbus. Nuosprendžiu nustatyti R. P. ir R. P. neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Sprendė, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas. Dėl neteisėtai pastatytos upės užtvankos žalingi padariniai aplinkai atsirado 2009–2010 m., žalos atsiradimo faktas užfiksuotas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2010-09-21 patikrinimo aktu bei 2010-11-19 atliktu nuostolių paskaičiavimu. Baudžiamojoje byloje neginčytas 18 874,39 Eur žalos dydis;Nuosprendžiu nenustatyta, kad prie žalos padarymo prisidėjo ir UAB „Eiresta“. Sprendė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų UAB „Eiresta“ veiksmų. Sprendė, kad žala priteistina tik iš R. P.. Baudžiamojoje byloje nustatytas R. P. ir R. P. bendrininkavimo faktas reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek abu kaltininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Nuosprendyje nustatyta, kad žalą aplinkai R. P. padarė tyčiniais neteisėtais veiksmais;Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad ieškinius dėl žalos aplinkai galima pareikšti per penkerius metus nuo dienos, kada nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Pareigūnai faktinių aplinkybių patikrinimą atliko 2010-09-21, padarytos žalos gamtai dydį nustatė 2010-11-19. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-09-17, ieškovo prašymas pripažinti civiliniu ieškovu gautas 2012-09-14, tenkintas 2012-11-06. Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ikiteisminio tyrimo metu pareikšto prašymo nuosprendyje nepasisakyta. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido numatytą ieškinio senaties terminą;atsakovo UAB „Eiresta“ atžvilgiu ieškinys atmestas. Atsakovas UAB „Eiresta“ pateikė dokumentus, jog patyrė 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atstovas atstovavo abu atsakovus, t. y. R. P. ir UAB „Eiresta“, o išlaidos už atstovavimą pateikė tik UAB „Eiresta“, iš kurių negalima nustatyti kokia suma sumokėta už atsakovo UAB „Eiresta“ atstovavimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis apkaltinamuoju nuosprendžiu, atsakovo argumentų nenagrinėjo. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendyje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl gamtai padarytos žalos dydžio, tik buvo konstatuoti atsakovo ir jo tėvo veiksmai. Ieškovo civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Nuosprendyje nekonstatuota, jog dėl neteisėtai pastatytos užtvankos žalingi padariniai aplinkai atsirado 2009–2010 m. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad užtvanka pastatyta nuo 2007-08-22 iki 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos. Aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas konstatuotas 2010-­09-21 patikrinimo aktu. Apylinkės teismas turėjo įvertinti ar 2010-11-19 žalos paskaičiavimo metu fiksuota žala yra atsakovo veiksmų ar kitų nesusijusių su užtvankos pastatymu įvykių pasekmė. Per beveik trijų metų laikotarpį žala gamtai atsirado dėl visai kitų veiksnių, kurie neaptarti. Informacija, jog ginčo teritorija buvo išbraukta iš miškų kadastrų, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo žinoma. Teismas turėjo vadovautis tuo, kad ginčo teritorija nepriskirta miško žemei, kas reiškia, kad žala gamtai nepadaryta;ieškovas privalėjo įrodyti ar apskaičiuotos žalos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusių asmenų veiksmais. Vien žalos apskaičiavimo aktas ir baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai nepatvirtina, kad žala buvo padaryta miškui. Žalos apskaičiavimo aktas nepatvirtina, kad tokio dydžio žalą nulėmė atsakovų veiksmai. 2010-11-19 atliktu žalos apskaičiavimo akte nurodoma, kad buvo patvenkta 0,65 ha miško (baudžiamojoje byloje laikyta, kad patvenkta teritorija sudaro 0,96 ha miško). Ieškovas turėjo įrodyti, kad 0,65 ha miško 2010-11-19 patvenkta dėl atsakovo veiksmais. Apylinkės teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio. Neįmanoma nustatyti, kada buvo užtvenkta ginčo teritorija. Ieškovas patvirtino, kad ginčo teritorijoje ilgą laiką buvo gausi bebrų populiacija, vanduo būdavo nuolat pakilęs dėl bebrų užtvankų. Negalima daryti išvados, kad žalos nepadarė bebrų populiacija;Valstybinės miškų tarnybos 2017-06-01 raštas patvirtina, kad 1 023 kvartalo 4 taksacinis miško sklypas ir 1 043 kvartalo 1 taksacinis miško sklypas 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirti ne miško žemės plotams ir iš Miškų valstybės kadastro išregistruoti 2013-06-10 remiantis VĮ „Valstybinio miškotvarkos institutas“ 2013-04-05 raštu, kuriame nurodoma, kad teritorijos inventorizacija atlikta 2011-05-17. Ginčo teritorijos apžiūra buvo atlikta du kartus: 2010-09-21 ir 2011-06-06. Atliekant patikrą 2011-06-06 teritorija priskirta ne miško žemei. Miškų inventorizacija atlikta 2011-05-17, tačiau faktiškai teritorija ne miško žeme buvo anksčiau. Ieškovo atstovas A. M. sakė, kad teritorija abu kartus atrodė vienodai. Tai reiškia, kad faktiškai ginčo teritorija ne miško žeme buvo ir pirmosios apžiūros 2010-09-21 metu. Valstybinės miškų tarnybos 2017-06-01 rašte nurodoma, kad ginčo teritorija į miško žemės plotus buvo įrašyta 2003-10-16. Ginčo teritorija įrašyta neatlikus individualios teritorijos apžiūros ir įvertinimo. Žalos paskaičiavimo metu teritorija negalėjo būti laikoma miško žeme;jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų, kiekvienas privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Iš atsakovo negalėjo būti priteista daugiau nei pusė ieškinio sumos. UAB „Eiresta“ netinkamas atsakovas byloje, o ieškovas nepasinaudojo teise įtraukti R. P.;teismo išvados, kad civilinis ieškinys pareikštas iš baudžiamosios bylos nepagrįstos, nes baudžiamojoje byloje ieškovo ieškinio nėra. V. P. atstovė skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui Šalčininkų r. agentūrai dėl ginčo teritorijos įteikė 2010-09-08. Tada ieškovui tapo žinoma apie neteisėtus veiksmus ir žalą. Ieškinys teisme gautas 2015-09-16, praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovas su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-08 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395- 489/2016, konstatuota, jog gamtos apsaugos pareigūnų atlikto patikrinimo aktu ir žalos apskaičiavimo aktu nustatyta, kad padariniai gamtai pirmiausiai kilo dėl Turės upėje neturint leidimo įrengtos ir funkcionuojančios užtvankos. Teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Civilinėje byloje privaloma vadovautis nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-190/2016 žalos aplinkai suma, kuri sudaro 18 874,39 Eur; atsakovas R. P., kaip užsakovas, ir atsakovas UAB „Eiresta“, kaip rangovas, kurios vadovas yra R. P., neturėdami Aplinkos ministerijos leidimo įrengė užtvanką. Pažeidimo nustatymo metu vietovėje dar buvo miškas, kuris tik 2013-06-10 išregistruotas iš Miškų valstybės kadastro. Žalą pareigūnas skaičiavo remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis. Miškų valstybės kadastro duomenys žalos skaičiavimo dieną rodė, kad pažeidimo vietoje yra miškas. Nukentėjusiajam V. P. priteista žala už privačioje miško valdoje iškirstus medžius. Tai patvirtina, jog ginčo teritorijoje buvo miškas. Atsakovų bendrininkavimo faktą patvirtina ir tai, jog neteisėta veika (tvenkinių kasimas, upės užtvenkimas) negalėjo būti vykdoma nesuderinus užsakovo ir rangovo valios, todėl abu atsakovai atsakingi už žalą;civilinis ieškinys pareikštas, nepažeidžiant įstatyme numatytų terminų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-489/2016 konstatavo, jog senaties termino pradžia apeliacinės instancijos teismas pagristai pasirinko skaičiuoti nuo žalingų gamtai padarinių užfiksavimo dienos. Penkerių metų ieškinio senaties terminas suėjo tik 2015-09-21. Atsakovas UAB „Eiresta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo UAB „Eiresta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui UAB „Eiresta“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo UAB „Eiresta“ atstovas byloje atstovavo abu atsakovus, tačiau atlygintinės teisinės paslaugos buvo suteiktos tik atsakovui UAB „Eiresta“. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas tik atsakovo UAB „Eiresta“ vardu. Atsakovas R. P. pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas neatlygintinai. Atsakovas R. P. buvo atstovaujamas neatlygintinai todėl, kad UAB „Eiresta“ pozicija sutapo su R. P. pozicija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo R. P. apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo UAB „Eiresta“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens priteistas aplinkai padarytos žalos atlyginimas. Atsakovas UAB „Eiresta“ skundžia tik apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. P. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas aplinkybes; ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų; visa žala nepagrįstai priteista tik iš atsakovo; ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktų reikšmės (prejudicijos) civilinei bylai

Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovo vertinimu, baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys buvo mechaniškai perkeltas į skundžiamo sprendimo turinį ignoruojant atsakovo gynybinius teiginius. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės ir t. t. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje, t. y. ar sutampa baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, nutarties 45–47 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-459-684/2017, nutarties 28–29 punktai). Aptartų išaiškinimų kontekste apeliacinės instancijos teismas patikrina apylinkės teismo išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio prejudicialumo šiai civilinei bylai. Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-04-21 nuosprendžiu atsakovą R. P. ir R. P. pripažino kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje bei 270 straipsnio 2 dalyje, civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovo R. P. ir R. P. 896,95 Eur turtinei ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 154–164). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-12-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendį pakeitė dalyje dėl neturtinės žalos V. P. priteisimo, neturtinę žalą sumažindamas iki 1 000 Eur, likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Iš aptartų procesinių sprendimų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-08 nutartimi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ištiriant ir įvertinant nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas bei kilusias pasekmes (padarinius). Kadangi pagal įstatymą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje turi būti tiksliai nustatyta, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo nuteistas atsakovas R. P. Baudžiamojoje byloje R. P. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su tėvu R. P., pažeidė aplinkos apsaugos taisykles, kadangi su tėvu susitarė, kad šis atlikdamas su UAB „Eiresta“ sutartus Versekos kaimo turizmo sodybos sutvarkymo darbus, neturėdamas Aplinkos ministerijos leidimo, įrengs Turės upės užtvanką, dėl ko buvo užtvindyti V. P. ir R. P. priklausantys žemės sklypai (bendras užtvenktas plotas 0,96 ha), į kuriuos patenka miško žemė, ir šiais veiksmais padaryta 18 886,81 Eur (65 159,50 Lt) žala. Vadinasi, sprendžiant civilinėje byloje pareikštą ieškinį, nereikia įrodinėti atsakovo R. P. veiksmų, jų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir žalos dydžio. Visos šios aplinkybės jau buvo įrodytos baudžiamojoje byloje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai asmuo pažeidžia teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Straipsnio konstrukcija rodo, jog žalos dydis bei jos atsiradimo faktas yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-21 nuosprendyje yra detaliai aptaręs žalos atsiradimo aplinkybes bei žalos dydį. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-21 teisiamojo posėdžio metu atnaujino įrodymų tyrimą, nusprendė apklausti liudytojus A. M. ir A. A., įpareigoti liudytojus sukonkretinti žalos gamtai dydžio paskaičiavimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 100–102). Susipažinus su teisiamojo posėdžio 2016-02-18 protokolu matyti, jog posėdžio metu buvo aiškinamasi dėl gamtai padaryto dydžio apskaičiavimo, žalos nustatymo metodikos, gamtai padarytos žalos masto, atsakovo kaltės (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 125–129). Iš 2016-03-01 teismo posėdžio, kurio metu šalys sakė baigiamąsias kalbas, matyti, jog tiek atsakovo R. P. atstovas, tiek prokurorė pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su gamtai padarytos žalos apskaičiavimu, nustatymu, taip pat dėl atsakovo kaltės (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 131–141). Atsakovas R. P. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendį skundė kasacine tvarka, kasaciniame skunde apeliavo į nustatytos nusikalstamos veikos padarymo bei kaltės klausimus, gamtai padarytos žalos bei jos dydžio klausimas kasaciniame skunde nebuvo keliamas (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 169–185). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-181/2014 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas (ieškovas) 2010-12-10 pateikė Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus, neteisėtai užtvenkus valstybinės reikšmės upę, paskaičiavimą, atliktą 2010-11-19 (toliau – Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimas) (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 1, b. l. 121–123). Vilniaus apygardos teismas detaliai aptarė liudytojo A. M. parodymus dėl padarytos žalos pobūdžio bei dydžio, o taip pat įvertino Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimą bei remdamasis šiuo dokumentu vertino padarytos žalos mastą kaip sudarantį pagrindą veiką kvalifikuoti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodinėtinos aplinkybės išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje sutampa. Abiejose bylose buvo reikalinga vertinti, ar atsakovas atliko kokius nors kaltus (neteisėtus) veiksmus ir, ar dėl tokių atsakovo veiksmų kilo turtinės teisinės pasekmės – žala kitų asmenų turtui ir gamtai, bei šios žalos dydis. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 nuosprendyje nustatyti faktai bei aplinkybės ir padarytos išvados laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis šioje civilinėje byloje. Atsakovas civilinėje byloje paduotu apeliaciniu skundu kvestionuoja įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes civiliniame procese negali būti revizuojamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos bei šių veikų teisiniai padariniai.

Dėl sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti

Dėl žalos padarymo fakto, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, sąlygos.

Dėl žalos dydžio

Atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-04-21 apkaltinamajame nuosprendyje nenagrinėtas klausimas dėl gamtai padarytos žalos dydžio ir nekonstatuota, kad padarytos žalos gamtai dydis yra būtent 18 874,39 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokiems atsakovo teiginiams nepritaria. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 bylos matyti, jog žalos dydžio klausimas buvo nuodugniai analizuojamas 2015-06-09, 2015-10-21, 2016-02-18, 2016-03-01 teisiamųjų posėdžių metu: dėl žalos dydžio pagrįstumo kėlė abejones ne tik kaltinamieji, bet ir prokurorė, teisiamųjų posėdžių metu buvo dar kartą apklausti Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimą atlikę specialistai A. M. bei A. A. (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 4, b. l. 81–83, 100–102, 125–129, 131–141). Įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog atsakovo R. P. ir R. P. neteisėtais veiksmais gamtai buvo padaryta 18 874,39 Eur žala. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, pavyzdžiui, žala aplinkai, tokią žalą tiksliai apskaičiuoti labai sunku. Nors žalos dydis nepreziumuojamas ir jį turi įrodyti ieškovas, tačiau kai kurių deliktų atveju žalos dydis gali būti nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Žalos, padarytos gamtai, dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimu, kuri atliko Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra (t. 1, b. l. 24–25). Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimas buvo atliktas 2010-11-19, o į baudžiamąją bylą Nr. 1-8-181/2014 pateiktas 2010-12-09 (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 1, b. l. 121–121), t. y. dar iki baudžiamosios bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui 2013-01-29. Atsakovas turėjo pakankamai laiko baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-181/2014 teikti argumentus, susijusius su padarytos žalos dydžiu, prašyti skirti ekspertizę, pakartotinį apskaičiavimą, teikti alternatyvų paskaičiavimą ir t. t. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-181/2014 nenustatyta, kad 2011-06-06 patikrinimo akte nustatytos aplinkybės dėl supuvusių nupjautų medžių bei bebrų nuograužų būtų turėję įtakos padarytos gamtai žalos dydžiui ir jo apskaičiavimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 18 874,39 Eur žalos dydis buvo įrodytas.

Dėl neteisėtų veiksmų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, sąlygos

Atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, kad atsakovas bendro naudojimo teritorijoje, tekančioje valstybinės reikšmės Turės upėje neteisėtai, t. y. neturėdamas aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, įrengė 1,70 m aukščio užtvanką, ir tokiu būdu pažeidė aplinkos apsaugos taisykles, įrodyti baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-181/2014. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 15 punktas). Darytina išvada, jog įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai turi prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl apygardos teismas plačiau dėl atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo nebepasisako.

Dėl priežastinio ryšio, būtino atsakovo civilinei atsakomybei kilti, sąlygos

Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos ir atsakovo veiksmų. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad „tarp neteisėtų R. P. veiksmų ir atsiradusios žalos augmenijai yra nustatytas neginčijamas priežastinis ryšys, nes būtent dėl teritorijos užtvenkimo buvo sunaikinta miško paklotė“. Priežastinio ryšio tyrimas baudžiamojoje byloje susijęs su pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių tyrimu. Tiriant priežastinį ryšį, tiek pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, tiek pagal CK 6.247 straipsnį iš esmės sutampa tyrimo dalykas, t. y. tiriama ar asmens veiksmai buvo žalos gamtai padarinys. Iš esmės visas aplinkybes, kurias atsakovas nurodė šioje byloje, buvo nurodęs ir baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/20141 procese. Civilinėje teisėje atsakovo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o pakankama priežastis nuostoliams atsirasti, t. y. nors neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Atsakovas apeliuoja į tai, jog 2011-06-06 patikrinimo akte nurodyta, kad sklype rasta bebrų nugraužtų bei supuvusių medžių kelmų liekanų, o kirtimo laiką nustatyti neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai deklaratyvūs. 2011-06-06 patikrinimo akte nurodyta, jog dėl galimai praeityje patvenktos upės sklype nudžiūvę 194 juodalksniai, 8 ievos, 3 vyšnios, sklype rasta bebrų nugraužtų bei supuvusių nupjautų medžių kelmų liekanų (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181 t. 1, b. l. 162–163). Ieškovo atstovas A. M. paaiškino, jog medžiai buvo nudžiūvę dėl ilgalaikio užtvenktos upės poveikio; buvo matuotas kiekvienas nudžiūvęs medis, o tie medžiai, kurie buvo nukirsti į skaičiavimus įtraukti nebuvo (t. 2, b. l. 38–45, 00:36:00–00:40:20). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad konkretūs medžiai nudžiūvo ne dėl jo pastatytos užtvankos. Atsakovas neteikė duomenų, kokią žalą galėjo padaryti bebrai. Atsakovas nurodė, kad Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavime teigiama, kad buvo patvenkta 0,65 ha ploto miško, o baudžiamojoje byloje laikoma, kad patvenkta teritorija sudaro 0,96 ha miško. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas netinkamai interpretuoja Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimą bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Nuostolių, padarytų gamtai, paskaičiavimo akte nurodyta, jog bendras užtvenktos teritorijos plotas yra 0,96 ha, į kurį patenka 0,65 ha ploto miškas (t. 1, b. l. 23). Tai, kad buvo užtvindytas bendras 0,96 ha bendras teritorijos plotas nurodyta ir kaltinamajame akte (t. 1, b. l. 72–85). Analogiški duomenys atsispindėjo ir baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 medžiagoje: 2010-09-21 patikrinimo akte, 2012-09-11 prašyme pripažinti civiliniu ieškovu, 2012-11-06 pranešime apie įtarimą, 2012-11-12 nutarime laikinai apriboti nuosavybės teises (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 1, b. l. 48–49; t. 2, b. l. 124, 154–155, 164–165). Įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog 0,96 ha yra bendras užtvindytas teritorijos plotas, o ne užtvindytas miško plotas.

Viena vertus, atsakovas už padarytą žalą aplinkai atsako be kaltės. Kita vertus, atsakovo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, todėl dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nepasisakytina.

Dėl žalos atlyginimo prievolės rūšies

Atsakovas apeliuoja į tai, jog visa 18 874,39 Eur žala negalėjo būti priteista vien tik iš atsakovo, prašo vertinti ne solidarią, o dalinę atsakomybę. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme, kai taikoma solidarioji atsakomybė, bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme, kai taikoma dalinė atsakomybė. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Konstatuojamas teisinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, nutarties 32–33 punktai). Įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas atsakovo ir R. P. bendrininkavimas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas ir R. P. tvenkinių kasimą ir upės užtvenkimą vykdė suderinę valią. Tai leidžia daryti išvadą, jog tarp atsakovo ir R. P. buvo subjektyvusis bendrininkavimo atvejis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog atsakovas ir R. P. laikytini solidariais skolininkais. Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Iš aptariamos nuostatos matyti, jog prašymą įtraukti R. P. į bylos nagrinėjimu bendraskoliu turėjo atsakovas, tačiau pats tokia teise nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nurodė, jog priteisus iš atsakovo visą žalos atlyginimą, atsakovo teisė regresine tvarka atgauti dalį lėšų iš bendraskolio R. P. būtų apribota dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas, iš kurio buvo reikalaujama įvykdyti prievolę, turi atgręžtinio reikalavimo teisę bendraskoliams, kurių pareiga pasibaigė dėl ieškinio senaties termino pabaigos. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog vienų bendraskolių pareiga baigėsi todėl, kad suėjo ieškinio senaties terminas, o prievolę įvykdė bendraskolis, kuriam ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs, neturi įtakos bendraskolių tarpusavio santykiams. Tokiu atveju atsakovas gali pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise bendraisiais pagrindais (CK 6.9 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino pareikštiems reikalavimams

Atsakovas teigia, jog ieškovas reikalavimus atsakovui pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2015-09-08, o turtiniai reikalavimai atsakovui pareikšti 2015-09-16. Atsakovo teigimu, ieškovas 2010-09-08 sužinojo apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Iš aptariamos normos matyti, jog ieškinio senaties terminas siejamas su dviejomis alternatyviomis sąlygomis: i) ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo momento, kada buvo baigtos taikyti prevencinės ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonės; ii) ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo momento, kada buvo nustatytas atsakingas asmuo. Byloje aktualus ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas vertinant aplinkybę, nuo kada buvo nustatytas už žalą atsakingas asmuo. Baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2010-09-08 gavo V. P. skundą, kuriame prašė atlikti tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis dėl užlietos teritorijos (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 1, b. l. 24–26). V. P. pateikus skundą, ieškovui kaltas už žalą aplinkai asmuo negalėjo būti žinomas. Vien tai, kad V. P. nurodė tam tikrus asmenis, galimai atsakingus už padaryta žalą, nereiškia, kad žalą gamtai padarę asmenys buvo nustatyti. Ieškovas 2010-09-21 atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad gamtai padarytos žalos faktą (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 1, b. l. 48–49). 2010-09-21 neplaninio patikrinimo metu atsakingi asmenys nebuvo nustatyti. Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas civiliniu ieškovu buvo pripažintas 2012-11-06 nutarimu, kuriame nurodyta, kad 18 874,39 Eur reikalaujama atlyginti iš atsakovo ir R. P. (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014). Ikiteisminį tyrimą vykdė prokuratūra, kuri galimus kaltininkus nustatė 2012-12-31 surašytu kaltinamuoju aktu (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 3, b. l. 58-73). Laikytina, jog ieškovas anksčiausiai apie nustatytus asmenis sužinojo 2012-11-06, kai buvo pripažintas civiliniu ieškovu, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Net ir imant atsakovui palankiausią momentą, t. y. 2010-09-21, kuomet buvo surašytas patikrinimo aktas, ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškinys paduotas 2015-09-16, o ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015-09-21. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas (ieškovas) 2012-09-14 pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui pripažinti Aplinkos apsaugos departamentą civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje su 18 874,39 Eur turtiniu reikalavimu (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 2, b. l. 124). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2012-11-06 nutarimu Aplinkos apsaugos departamentas buvo pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-181/2014 su 18 874,39 Eur turtiniu reikalavimu (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 2, b. l. 126). Baudžiamoji byla Šalčininkų rajono apylinkės teismui buvo perduota 2013-01-29 (baudžiamosios bylos Nr. 1-8-181/2014 t. 3, b. l. 75). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-04-08 nutartimi, nutraukęs baudžiamąją teiseną atsakovo atžvilgiu, nurodė, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutarties neskundė ir tolimesniame baudžiamajame procese nedalyvavo, tačiau 2015-09-16 pateikė ieškinį šioje civilinėje byloje (t. 1, b. l. 1–4). Ieškovui palikus Jeigu ieškovas nebūtų pradėjęs atskiro proceso, Vilniaus apygardos teismui 2016-04-21 nuosprendžiu panaikinus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį, būtų atsiradęs pagrindas ieškovo ieškinį išnagrinėti baudžiamojoje byloje. Atsakovas UAB „Eiresta“ nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad atsakovo UAB „Eiresta“ atstovas 2017-07-03 pateikė 2 420 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 126–129, 140–145). Nors tas pats advokatas atstovavo abu atsakovus, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti tik atsakovas UAB „Eiresta“, kuris apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Apylinkės teismas atsakovo UAB „Eiresta“ prašymą atmetė dėl to, kad negalima nustatyti kokia suma sumokėta už atsakovo UAB „Eiresta“ atstovavimą, o kokia už atsakovo R. P.. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Advokatas atsakovui UAB „Eiresta“ pateikė apmokėjimui 2017-07-03 išrašytą 2 420 Eur PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad paslaugos gavėjas yra UAB „Eiresta“, buvo suteiktos šios paslaugos: atsiliepimo rengimas į ieškinį, prašymo rengimas dėl bylos sustabdymo, prašymų dėl informacijos pateikimą rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose bei baigiamųjų kalbų parengimas. Analizuojant šalių pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsiliepimas, prašymas dėl prieigos prie bylos suteikimo, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovų atstovui, prašymas dėl bylos sustabdymo, baigiamosios kalbos buvo parengti bendrai abiejų atsakovų vardu, neteikiant atskirų procesinių dokumentų (t. 1, b. l. 60–63, 116–117, 119, 139–140; t. 2, b. l. 134–139). CPK nenumato draudimo pateikti kelių šalių bendrai pasirašytą procesinį dokumentą, tačiau sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog tokiu atveju gali būti sudėtinga nustatyti advokato darbo ir laiko sąnaudas, skirtas parengti kiekvienos iš šalių argumentus. Tai, jog abiejų atsakovų pozicija byloje sutapo ir buvo rengiami bendri procesiniai dokumentai abiejų šalių vardu, negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiama, jog reikai vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir vertinti šalies, kuri prašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atstovo indėlį rengiant atsakovo UAB „Eiresta“ poziciją bei argumentus: bylos sudėtingumą atsakovo UAB „Eiresta“ pareikštų reikalavimų atžvilgiu, advokato darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas UAB „Eiresta“ pozicijai pagrįsti. Apylinkės teisme atsakovo UAB „Eiresta“ atstovas dalyvavo 2016-06-22 (trukmė 41 minutė), 2017-02-22 (trukmė 64 minutės), 2017-03-10 (trukmė 52 minutės), 2017-04-07 (trukmė 54 minutės), 2017-06-07 (trukmė 52 minutės) ir 2017-07-03 (trukmė 55 minutės) posėdžiuose, kuriuose atstovavo abu atsakovus (t. 1, b. l. 135–136; t. 2, b. l. 38–45, 61–69, 76–81, 110–119). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismui atmetus ieškinio reikalavimus UAB „Eiresta“, atsakovas UAB „Eiresta“ įgijo teisę į 1 000 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą

Atmetus atsakovo R. P. apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neteikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovo R. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, nepriteistinos. Atsakovo UAB „Eiresta“ apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl atsakovas UAB „Eiresta“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė apeliacinio proceso metu. Atsakovas UAB „Eiresta“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu, pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovui UAB „Eiresta“ išlaidos už inicijuotą apeliacinį procesą nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas atsakovo R. P. atžvilgiu iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, taigi atsakovo R. P. atžvilgiu teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo UAB „Eiresta“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl skundžiamas sprendimas keistinas iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo UAB „Eiresta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo UAB „Eiresta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovo UAB „Eiresta“ naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu.